Ar žinote tą jausmą, kai įeinate į seną medinį namą ir jaučiate, kad sienos kalba? Oi, kiek jos matė! Bet tada pasižiūrite į plyšius tarp rąstų ir suprantate - kalba tai jos kalba, bet greičiausiai apie bėdas. Susipažinkime su medine architektūra besižavinčiais, su ja dirbančiais, ją bandančiais išsaugoti, joje gyvenančiais ir dėl jos patiriančiais iššūkių, bet vis tiek ją mylinčiais. Medinis namas, kaip pasakytų jums dailidė, yra gyvas, tobulai kreivas, reaguojantis į temperatūrą, drėgmę ir mus, žmones, kurie vieninteliai gali mediniu namu pasirūpinti. Namui kaip ir žmogui reikia rūpesčio. Galų gale, juk medinukas neturi nei burnos, nei rankų, kad pats save apgintų ar pasakytų, ką galvoja apie mus.
Medinis namas Kaune. Šaltinis: Vikipedija
Medinių pastatų Lietuvoje apstu, tačiau kur bepasisuksi, seni, sukrypę, kiaurais stogais medinukai vis dar bado akis, o tokių pastatų savininkai, norėdami imitis remonto ar rekonstrukcijos darbų, ne visuomet žino nuo ko ir pradėti. Nors susidomėjimas medine statyba auga, senais mediniais pastatais vis dar rūpinamasi per mažai.
Nuo Ko Pradėti Restauraciją?
„ID Vilnius" projektų vadovas V. Brezgys sako, kad rekonstruoti prieš pusantro šimto metų statytą medinį pastatą buvo tikras iššūkis. „Teko atitiesinti sukrypusias ir vietomis puvinio pažeistas rąstines sienas, atkurti sunykusius dekoro elementus". Tad nuo ko gi reikėtų pradėti?
V. Brezgys sako, kad pirmiausia reikėtų įvertinti sudedamąsias pastato dalis. Demontavus apdailą reikėtų įvertinti rąstų, perdangų, stogo ir kitų laikančių konstrukcijų, būklę. Tad turėtų būti atliekami konstrukciniai tyrimai ir įvertinta, ar pastatas nėra pasėdęs, kokios būklės pamatai - gal juos reikėtų sustiprinti, ar apatinis vainikas nepaveiktas puvėsio. Jei namo rąstai nunykę, pažeisti puvėsio, namą reikėtų išramstyti ir sukelti domkratais, bei pažeistas rąstų dalis protezuoti, pakeičiant analogiškais naujais. Toks būdas nėra pats pigiausias, tačiau patikimiausias, jei norima mediniu pastatu naudotis dar ilgai. Antra, reikėtų atlikti tyrimus, ar mediena nėra paveikta grybo ar pelėsio. Jei visgi jo yra, reikėtų cheminėmis priemonėmis jį išnaikinti. Nesustabdžius grybo plitimo, jis toliau ardys medieną ir namas greičiau sunyks. Be to, pelėsis nėra gerai ir žmogaus sveikatai.
Svarbūs Žingsniai Restauruojant Medinį Namą
- Konstrukcinis įvertinimas: Įvertinti pastato dalis, rąstų, perdangų, stogo būklę.
- Medienos tyrimai: Patikrinti, ar mediena paveikta grybo ar pelėsio, ir juos išnaikinti.
- Perdangų ir balkių patikra: Įvertinti medinių perdangų ir balkių būklę, pašalinti drėgmės veiksnius.
- Stogo sandarumas: Patikrinti, ar stogas sandarus, ir, jei reikia, pakeisti stogo dangą tradicinėmis medžiagomis.
- Inžinerinės sistemos: Pasirūpinti dūmtraukiais ir elektros instaliacija, užtikrinant saugumą.
- Puošybos elementai: Atkurti langų, durų ar sienų puošybos elementus, išsaugant namo charakterį.
Senos medinės sodybos restauravimas. Šaltinis: Architektams.lt
Trečia, būtina patikrinti medinių perdangų, balkių būklę. Galbūt stogas kažkur praleidžia vandenį ir balkiai yra paveikti drėgmės. Tad pirmiausia reikėtų pašalinti išorinius drėgmės veiksnius ir sutvarkyti perdangų būklę. Ketvirtuoju žingsniu būtina patikrinti, ar namo stogas yra sandarus, kad medinės konstrukcijos nebūtų pažeistos lietaus ar sniego. Stogo danga privalo būti sandari. Jei pastatas labai senas, stogas dažniausiai būna kiauras, galbūt sovietmečiu uždengtas asbestinio šiferio lakštais. Istoriškai tokių dangų anksčiau nebūdavo. Daugumos medinių XIX-XX a. pastatų stogai buvo čerpiniai arba skardiniai. Tad susidėvėjusią stogo dangą geriausia dengti tradicinėmis medžiagomis, taip išsaugant jo autentiškumą. Stogo dangą geriausia tikrinti pavasarį ir sutvarkyti iki rudens. Penktas žingsnis - pasirūpinti tiek dūmtraukiais, tiek elektros instaliacija. Turi būti užtikrinta, kad namas bus saugus jį šildant ir naudojantis elektra. Ir galiausiai - puošybos elementai. Tai priklauso, koks tas namas buvo, ar norima jį atkurti pilnai su puošybos elementais, o galbūt interjeras ir eksterjeras yra atnaujinamas? Tikrai gražu, kuomet langų, durų ar sienų puošybos elementai yra atkuriami. Žinoma, galima išsaugoti namo charakterį jį renovuojant, tačiau galima ir negrįžtamai jį sunaikinti.
„Tiek prieš pusantro šimto metų, tiek ir dabar svarbiausia - meistras, gebantis įvertintų pastato būklę ir nustatytų reikiamų darbų eiliškumą. Pasak V. Brezgio, daug medinių pastatų yra išlikę senosiose dvarų sodybose, o štai Vilniuje jų vis dar nemažai Šnipiškėse, Užupyje ar Žvėryne. Pastato būklė labiausiai priklauso nuo jo priežiūros. Jei yra nuosekliai tvarkomi atsirandantys smulkūs gedimai, dažniausiai sudėtingų ir brangių darbų nebeprireikia. Visgi, jei pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, jo rekonstravimas gali būti kiek sudėtingesnis.
Medinio namo restauravimo iššūkiai
Restauruojant XIX amžiaus pabaigoje statytą medinuką (Polocko g. 52) buvo išsaugoti autentiški architektūriniai elementai ir konstrukcijos - langai su langinėmis, durys, pertvaros, grindys antrame aukšte, medžio drožiniai, įvairūs pastato apdailos elementai, papjė mašė rozetė (tai XVIII-XIX a. „Medinės architektūros restauravimas turi savų subtilybių, viskas atliekama tradicinėmis priemonėmis - kruopščiai, meistrų rankomis. Prie šio vertingo objekto dirbo Lietuvoje ypač vertinamos medžio meistrų ir polichromijos restauratorių komandos. Medinis namas adresu Polocko g. 52 ilgą laiką buvo apleistas ir nenaudojamas, jo priežiūra rūpinosi Užupio bendruomenė. Visą savo gyvavimo laikotarpį, nuo 1876 m. iki okupacijos, pastato paskirtis buvo gyvenamoji: 1919-1944 metais name iš viso gyveno 118 nuomininkų, o apie paskutinį pastato savininką Joną Čepą liudija išlikusi autentiška rankų darbo medinė pastato adreso lentelė.
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Medinė Architektūra ir Tapatybė
Neseniai teko dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto studentų organizuotoje diskusijoje-paskaitoje „Kaunas - mano tapatybė“. Vieną iš pranešimų skaitė „Archimedės“ (medinės architektūros duomenų bazė) darbuotojai. Jie apžvelgė kai kurių Kauno rajonų, kur dominuoja mediniai pastatai, gyventojų tapatybę per ryšį su savuoju „medinuku“. Po pranešimo auditorijoje buvo iškeltas diskusinis klausimas: o kam saugoti medinius namus, kitaip sakant, lūšnas? Juk jie vis tiek pasmerkti greitam savaiminiam susinaikinimui. Pasigirdo kraštutinių siūlymų be reikalo neinvestuoti lėšų į jų remontą, o verčiau deginti ir statyti naujus.
Pažvelgus į kai kuriuos Pirmosios Lietuvos Respublikos metais statytus namus, tikrai negalėtume jų pavadinti pigiais ar skurdžiais. Žinoma, mūsų laikais juose matyti laiko tėkmės pėdsakų, tačiau pastatų architektūriniai sprendimai nepalieka abejingų. Daug svarbesnė medinės statybos priežastis - gamtos sąlygos. Dėl tankių ir gausių miškų medis nuo pat senųjų laikų buvo pagrindinė statybos priemonė, tad Lietuva viena iš Europos valstybių, turinčių vertingą ir unikalų medinės architektūros paveldą. Nors jis nesiekia itin senų laikų, tačiau Europos medinės architektūros kontekste lietuviškasis medinis paveldas išsiskiria savita statybos technika, susipynusia su įmantriomis architektūrinėmis ir dekoro formomis.
Medinės architektūros muziejus Vilniuje. Šaltinis: Muziejai.lt