Sulinkęs, suklypęs, vėjo perpučiamas, tačiau labai mielas - bočių dvasia persmelktas ir vaikystės prisiminimus žadinantis senas medinukas. Skandinavijos šalyse seni rąstiniai namai itin paklausūs. Specialūs agentai tokiais įvairią istoriją menančiais rąstinukais itin sėkmingai prekiauja. Juos išardo, sužymi konstrukcijas ir sukrautas į specialius konteinerius gabena net į miestų centrus, kur perstatytus pelningai parduoda. Lietuvoje kol kas toks verslas nepopuliarus.
Tačiau dažnai nutinka taip, kad kažką tokiame name pameistravus ar net apšiltinus, kartu pasikeičia ir gyvenimo kokybė. Ir tikrai ne į gerąją pusę. Taip nutiko ir mūsų skaitytojai. Moteris per diena sukūrena kone tris kartus daugiau malkų nei anksčiau. Rąstiniai namai dažniausiai statyti ant negiliai į žemę įleistų pamatų.
Senovės statytojai turėjo begales paslapčių. Jie žinojo daugybę nerašytų taisyklių, savotiškų archajiškų ISO standartų. Pavyzdžiui, jeigu rąstiniame name pakeiti langus plastikiniais ir įsistatai naujas šarvo duris, tai garantuotai, po pusmečio, o sėkmės atveju po metų palubėje galima bus pjauti pelėsinio grybo derlių. Ką kalbėti apie tai, kad dėl kažkokių priežasčių pradės rūkti židinys ar krosnis, rasoti langai. Senovinis namas kvėpuodavo per medinių langų plyšiukus. O deguonis į vidų patekdavo pro dideliu sandarumu nepasižymėjusias duris. Dabar dažnai po remonto namas uždusinamas. Visi galvoja, kad užsandarinę medinuką laimime šilumos. Deja, ne visada. Neteisingai apsišiltinus, židinys negauna pakankamai deguonies. Malkos degdamos išskiria tik pusę energijos nei prieš tai.
Taigi ką būtina žinoti kiekvieno rąstinio namo savininkui? Prieš kitus renovavimo darbus derėtų išspręsti ne tik kambarių šildymo problemas, bet ir ištiesinti stogą.
Stogo Remontas ir Sienų Būklės Įvertinimas
„Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas, arba gegnių galai išsinėrę iš spynų (dviejų medžio dalių sujungimo). Tai, kad įdubo per vidurį, reiškia, jog viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių. Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų nedaug. Aišku, jeigu žmogus viską pasidarys pats. Reikia virvių pagalba atstatyti stogo konstrukcijas į pradinę padėtį. Virvės rišamos prie gegnių apačioje. Panašiai kaip mokyklinukų žaidime „šuoliukai per guma“. Taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas. Tada patalpos centre gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą. Po to gegnių apačioje gręžiame balkius, per skyles veriame 10 mm storio vielos galą ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai, pakartojame iš naujo, taip sutempdami ir surišdami konstrukcijas. Virves nuimame ir tą patį kartojame su visomis iškrypusiomis gegnėmis.
Būtina įvertinti ir visų kitų namo konstrukcijų būklę. Dažniausiai tai daroma su ilgu plonu grąžtu įgręžiant namo rąstus pačiose rizikingiausiose vietose - po langais ir virš pamato. Sutrūnijusius balkius būtina pakeisti. Tai daroma specialiais keltuvais kilstelėjus namo sieną, pastačius atramas. Atliekant kapitalinį remontą, privalu patikrinti ir kamino būklę.
Daug kur Lietuvoje medinukai buvo statomi ant vos iki pusės metro į žemę įleistų akmeninių pamatų. Juos privalu sutvirtinti. Jeigu gruntas molingas, namo kilnojimo amplitudė dėl šalčio poveikio svyruoja iki dešimties centimetrų.
„Jei pamatai maži ir sutrūkę, juos reikia atkasti sektoriais ir užlieti nedidelėmis atkarpomis. Kitas būdas - naudojant specialią įrangą, dalį statinio pakabinti ant įtvarų ir taip perdaryti šią itin svarbią namui konstrukciją. Tinkamai pakeisti sutrūnijusias statinio konstrukcijas moka vis mažiau meistrų.
Problemai spręsti vis dažniau naudojamas ir skandinaviškas būdas. Šiaurės šalyse pamatai tvirtinami juos apšildant. Reikia apie visą namą nukasti pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį. Tada to griovio perimetre padaromas geras drenažas su vandens nuvedimu. Dugnas išklojamas specialiu 10 cm storio putų polistiroliu. Tokiomis pat plokštėmis apklijuojami ir pamatai, kurie paskui, naudojant armuojamąjį tinkliuką, nutinkuojami. Ant sukloto žemėje polistirolo patiesiama politileno plėvelė ir viskas užkasama. Sistema neleis gruntiniam vandeniui patekti po statiniu ir šalčio poveikis bus eliminuotas. Verta investuoti į tokį apšiltinimą su vandens nuvedimu dar ir dėl to, jog pagerės grindų šiluminės charakteristikos. Be to, sumažės tikimybė, kad įsiveis grybelis.
Šiuo metu medinėms namų konstrukcijoms apšiltinti įvairias sistemas siūlo tikrai daug gamintojų. Tačiau niekas nekalba apie galimybę tam panaudoti vieną iš populiariausių Lietuvoje „šilumos ekonomintojo“ - polistirolo ar kitokių sintetinių polimerų. Jis tinkamas ir, tiesa sakant, kol kas nepamainomas tik medinio statinio pamatams. Tuo tarpu stiklo, akmens vatai ar ekovatai - daug alternatyvų. Rąstinių sienų kailiniams jau pritaikomi net šiaudai. Įmanoma šiltinti tiek palaidais, tiek apmūryti „kitkomis“ (šiaudų blokeliais). Kad tokiam ekologiškam apšiltinimui žalos nepadarytų graužikai, geriausia naudoti ne cheminę, o mechaninę apsaugą. Būtina uždengti specialiu metaliniu tinkliuku apatinį tarpelį tarp išorės apdailos ir apšiltintos sienos. Beje, pačiuose šiauduose dėl netinkamos rūgštinės terpės pelės negyvena ir nesiveisia.
Kaip tinkamiausias medžiagas medinių namų šiltinimui architektas siūlo rinktis tik kvėpuojančias, t. y. nelaidžias orui, bet gebančias išleisti garo perteklių. Tai natūrali celiuliozė arba jos pagrindu sukurti gaminiai.
Svarbu, kad sienoms šiltinti naudojamos medžiagos būtų birios. Rąstų paviršius nelygus, todėl įvairūs dembliai ar plokštės negali sandariai prie jų priglusti. Tokios natūralios (celiuliozinės) medžiagos yra iš makulatūros gaminama ekovata, medžio plaušo birus pluoštas, kanapių pluoštas, nendrės, tinka vilna ir jau minėti šiaudai. Labai svarbu atsakingai sumontuoti elektros lizdus. Šiems mazgams siūlyčiau taikyti pasyviojo namo technologijas. Šiltinant būtina gerai įrengti cokolį, t. y. jungtį tarp pamato, sienos ir apšiltinimo. Hidroizoliacija tarp pamato ir medinės sienos - privaloma.
Vieną iš labiausiai subalansuotų sistemų siūlo „Rockwool“. Dėl išskirtinių savybių ši akmens vata puikiai tinka tokiose vietose, kur reikalingas didelis patvarumas, apsauga nuo gaisro ar būtina užtikrinti akustinį komfortą.
„Pagal kilmę ir pagrindines savybes akmens vata turbūt labiausiai tinkama medžiaga mediniams namams šiltinti, nes gaminama iš natūralių gamtinės kilmės žaliavų. Dėl didelio laidumo vandens garams mūsų įmonės gaminiai tinkamiausi visiems kvėpuojantiems statiniams. Be to, jie nedegūs, taigi nelaimės atveju apsaugo kitas namo konstrukcijas. „Rockwool“ akmens vata iš kitų panašių gaminių išsiskiria būtent optimaliausiai suderintomis techninėmis charakteristikomis. Gamintojas šia vata rekomenduoja šiltinti grindis sienas, lubas, stogo konstrukcijas.
Laišką redakcijai parašiusiai skaitytojai bendrovės darbuotojai ant lubų esantį spalių sluoksnį siūlytų keisti ypač dideliu atsparumu gniuždymui pasižyminčiomis jų vatos plokštėmis, po kurias būtų galima ir vaikščioti.
Skandinavijos šalyse, kur dominuoja karkasiniai namai, į šiltinamosios medžiagos technines charakteristikas kreipiamas didžiausias dėmesys. Pasak tuose kraštuose besidarbavusio restauratoriaus Romo Šimanausko, šiaurėje gyvenančių žmonių nuomone, būtent akmens vata labiausiai tinka gyvenamiesiems pastatams.
Efektyviausia namą šiltinti iš išorės. Lauke ir vietos daugiau nei viduje… Taigi siena turėtų atrodyti taip: lauko fasado apdaila, vėjo izoliacija, akmens arba kitokia vata, esami sienmedžiai, viduje plėvelė ir vidaus apdaila. Tereikia žinių ir naudotis šiaurėje gyvenančių žmonių patirtimi. Tokia technologija juos tenkina net šalčiui spūstelėjus daugiau nei 50 laipsnių.
Iš lauko šiltinti namo sienas pataria visi ekspertai. Taip pat būtina prieš tai kokia nors šiltinamąja medžiaga užkamšyti visus matomus plyšius. Jei buvo keičiami rąstai tarp jų taip pat reikia pridėti kamšalo. Šiltinant iš vidaus, efektas bus gerokai mažesnis.
Restauratorius Romas Šimanauskas įsitikinęs, kad lietuvių klasikos kūriniuose aprašomi basi po namus lakstantys bambliai iš tiesų tai darė. Apšiltinti medinio namo grindis tikrai ne menkas darbas. Paprasčiausias būdas - ant lygaus pagrindo įrengiama hidroizoliacija, sudedamas medienos karkasas, o tarp jo - visą ertmę užpildanti vata. Tada patiesiama kvėpuoti leidžianti plėvelė. Tarp medinių grindų ir šiltinimo sluoksnio turi būti kelių centimetrų aukščio patikimą vėdinimą užtikrinantis oro tarpas. Šio tarpo gali nebūti tik grindų konstrukcijoje su vėdinamu pogrindžiu.
Teisingai įrengus oro padavimą į židinį ar krosnį namo akys nustoja alsuoti šalčiu. Senus langus galima sandarinti tiek specialiomis klijuojamomis gumelėmis, tiek ir įspraudžiamomis į frezuotą lango varčią. Plastikiniai rąstiniam namui tinka tik tuo atveju, jeigu įrengiama ventiliacijos sistema. Ją išvedžiojus būtina pagalvoti apie garso slopintuvus. Perdedamus langus rekomenduojama montuoti išoriniame šiltinimo sluoksnyje, o ne tarp rąstų.
Lubos turi būti apšiltintos gerokai didesniu sluoksniu nei kitos namo konstrukcijos. Kad drėgmė iš namo vidaus negadintų šiltinimo sluoksnio, tiesiama polietileno plėvelė. Jos sujungimų vietos užklijuojamos lipnia juosta. Apšiltinus lubas, to paties daryti su stogu neverta. Jei stogas neremontuojamas ir nebus klojama antikondensacinė medžiaga, ant apšiltintų lubų būtina patiesti specialią kvėpuojančią garo izoliacinę plėvelę, kuri neduos vatai sudrėkti.
Oro tarpo užpildymas padės pagerinti situaciją, bet išspręsti problemą pilnai, pasiekti tokį termoizoliacijos lygį kokio reikalauja normos, tikrai nepavyks, nes tarpas akivaizdžiai bus per plonas. Todėl rekomenduočiau tą tarpo užpildymą traktuoti kaip būtiną, tačiau pagalbinę priemonę. O pagrindinę termoizoliaciją sienų konstrukcijoms turėtų suteikti šiltinimas iš išorinės pusės.
Norint apšiltinti fasadą reikia izoliuoti oro tarpą, nes jį palikus tuščią ten toliau švilps vėjai. Tačiau jei namas medinis, naudočiau tik ekovatą, nes ji yra apdorota antiseptikais, kad nesiveistų įvairūs gyviai. Be to, naudojant tokią vatą nebus ir pelėsio, nes ši vata nelaiko drėgmės ir kvėpuoja.
Šiltinimo medžiagos:
- Ekovata
- Akmens vata
- Poliuretano putos
- Šiaudai
Karkasinį namą šiltiname 25 cm storio Ekovata, ar šiltinant reikia dėti difuzinę plevelę? Kokie yra pliusai / minusai maišant Ekovatą su putų polistirolo granulėmis?
Domina šiltinimo būdai. Kas geriau purškiama akmens vata ar purškiama ekovata?
Ar galima namą su ekovata apšiltinti pačiam, ar tai techniškai sudėtinga. Kokia būtų šiltinimo technologija naudojant ekovatą?
Kokio gamintojo ekovatą rinktis? Teko skaityti, kad austriška geresnė nei lietuviška, bet dar yra ir estiška ir latviška.
Kokia vata geriau šiltinti karkasinį namą iš vidaus? Paroc ar knauf ecose ekologiška vata? Kiek centimetrų vatos reikia apšiltinti stogą? Gegnes 18 cm. Kiek centimetrų geriausia šiltinti sienas? Prieš kalant lauko dailylentes jau 5 cm vatos apšiltinta. Kiek centimetrų vatos dėti į perdangą? Kiek centimetrų vatos pertvarom?
Koks yra rekomenduojamas ekovatos sluoksnio storis rąstiniam namui iš lauko pusės apšiltinti? Planuoju namą šiltinti ekovata pučiant ją ant sienų šlapiuoju būdu.
Kokie yra stogo šiltinimo vata privalumai? Kodėl verta rinktis būent ekovatą šiltinimui?
Ar galima šiltinti namo sieną 15 cm ekovata iš išorės ir 10 cm iš vidaus? Ar nesusidarys rasos taškas blokelyje (blokelis heluz family 2 in 1)
Planuoju šiltinti karkasinį namą - grindis, sienas ir stogą, 15 cm storio ekovata. Ar galima šiltinti ekovata šlapiuoju būdu rudenį, pastatui dar esant be langų. Kaip išgaruos vanduo iš drėgnos ekovatos ir galimai drėgnų gegnių.
Apmūrytas medinis namas. Ateityje planuojama šiltinti fasadą vata ir fibrocementinėmis dailylentėmis. Jeigu užsipūsčiau ekovata oro tarpą ir vėliau dar šiltinčiau fasadą, ar toks namas "kvėpuotų" ir nesirinktų pelėsis?
Ar ekovata yra tinkama šiltinti senus pastatus? Namas pastatytas iš plytų. Girdėjau, kad į tarpą tarp plytų galima pripūsti ekovatos? Ar tai tiesa?
Kokią duodate garantiją šiltinimo darbams ir medžiagoms, jei šiltinate namą ekovata?
Šiltinimo medžiagų palyginimas:
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Ekovata | Ekologiška, kvėpuojanti, apdorota antiseptikais | Gali susėsti, reikalauja kruopštaus montavimo |
| Akmens vata | Atspari ugniai, gera garso izoliacija, ilgaamžė | Gali būti brangesnė, ne tokia ekologiška |
| Poliuretano putos | Puikios šilumos izoliacinės savybės, užpildo visus plyšius | Gali būti brangios, ne visada ekologiškos |
| Šiaudai | Ekologiški, pigūs | Reikalauja apsaugos nuo graužikų, didesnis darbo imlumas |
Šiltinant būtina gerai įrengti cokolį, t. y. jungtį tarp pamato, sienos ir apšiltinimo. Hidroizoliacija tarp pamato ir medinės sienos - privaloma. Tuo tarpu mineralinių ir stiklo vatų gamintojai įsitikinę, kad jų produkcija gerokai pranašesnė už celiuliozės gaminius savo šiluminėmis, ilgaamžiškumo ir priešgaisrinėmis savybėmis.
Efektyviausia namą šiltinti iš išorės. Lauke ir vietos daugiau nei viduje… Taigi siena turėtų atrodyti taip: lauko fasado apdaila, vėjo izoliacija, akmens arba kitokia vata, esami sienmedžiai, viduje plėvelė ir vidaus apdaila.
Taip pat būtina prieš tai kokia nors šiltinamąja medžiaga užkamšyti visus matomus plyšius. Jei buvo keičiami rąstai tarp jų taip pat reikia pridėti kamšalo. Šiltinant iš vidaus, efektas bus gerokai mažesnis.
Teisingai įrengus oro padavimą į židinį ar krosnį namo akys nustoja alsuoti šalčiu. Senus langus galima sandarinti tiek specialiomis klijuojamomis gumelėmis, tiek ir įspraudžiamomis į frezuotą lango varčią. Plastikiniai rąstiniam namui tinka tik tuo atveju, jeigu įrengiama ventiliacijos sistema. Ją išvedžiojus būtina pagalvoti apie garso slopintuvus. Perdedamus langus rekomenduojama montuoti išoriniame šiltinimo sluoksnyje, o ne tarp rąstų.
Lubos turi būti apšiltintos gerokai didesniu sluoksniu nei kitos namo konstrukcijos. Kad drėgmė iš namo vidaus negadintų šiltinimo sluoksnio, tiesiama polietileno plėvelė. Jos sujungimų vietos užklijuojamos lipnia juosta. Apšiltinus lubas, to paties daryti su stogu neverta. Jei stogas neremontuojamas ir nebus klojama antikondensacinė medžiaga, ant apšiltintų lubų būtina patiesti specialią kvėpuojančią garo izoliacinę plėvelę, kuri neduos vatai sudrėkti.
Žinant šiuos patarimus ir atsižvelgiant į individualią situaciją, galima priimti geriausius sprendimus dėl medinio apmūryto namo šiltinimo.