Medinė architektūra yra jauki ir ekologiška, bet, priešingai nei mūro, - trapi, lengvai pažeidžiama ir nuolat kintanti. Norint, kad medinis pastatas tarnautų kuo ilgiau, reikalinga nuolatinė priežiūra ir smulkus remontas, atskirų jo dalių keitimas ar atnaujinimas. Jei smulkūs pažeidimai anksti pastebimi ir pašalinami, išvengiama didesnių gedimų. Pernelyg ilgai apleidus atsiradusius pažeidimus, rasis radikalių pakitimų, ir tada namui išsaugoti prireiks didelių investicijų.
Medinio pastato autentiškumo esmę sudaro ne jo ilgaamžiškumas, o gyvosios tradicijos tąsa, vietinių statybos medžiagų, technologijų, konstrukcijų pažinimas ir jų taikymas restauravimo praktikoje. Medinėje architektūroje (skirtingai, nei mūrinėje) autentiškais laikomi ne tik pirminiai elementai, bet ir atkartoti pagal buvusius pavyzdžius. Svarbu, kad būtų naudojamos tos pačios rūšies medžiagos, analogiška apdorojimo technika (tašymas, skaptavimas, pjaustinėjimas tradiciniais įrankiais ir kt.). Nors atkartotos naujos dalys neturi laiko patinos ženklų, jos pripažįstamos autentiškomis. Medinio namo restauravimas, atkuriant senuosius jo elementus pagal išlikusius pavyzdžius - siektinas tikslas.
Tačiau ir taikant žymiai pigesnį - renovacijos - metodą, galima išsaugoti namo charakterį, o galima ir negrįžtamai jį sunaikinti. Labai svarbu pasirinkti tinkamus namo pertvarkymo, šiltinimo ir apdailos būdus. Blogiausia, kai namai renovuojami dalimis, atskiri savininkai tvarkosi nežiūrėdami pastato visumos. Dedami įvairaus skaidymo langai, skirtingų spalvų dailylentės, kelių tipų stogo dangos. Mediniuose namuose ypač reikėtų vengti plastiko ir kitokios sintetinės apdailos, kuri trukdo medžiui „kvėpuoti“.
Svarbiausi aspektai užtikrinant namo ilgaamžiškumą
Svarbiausios sąlygos norint užtikrinti namo ilgaamžiškumą - kokybiški pamatai ir tvarkingas stogas bei vandens nuvedimo įrenginiai. Labiausiai medienai kenkia ilgalaikė drėgmė. Tai yra ir krituliai, patenkantys į pastato konstrukcijas pro kiaurą stogą, sienų plyšius ar lietvamzdžius, tyškantys nuo išsikišusio cokolio ar žemės paviršiaus, ir gruntinė drėgmė, besiskverbianti medžio kapiliarais, jei nėra tinkamos izoliacijos. Drėgmė gali kondensuotis ir kauptis nevėdinamose patalpose arba atsirasti nuo netvarkingų inžinerinių įrenginių.
Į sudrėkusį, šlapią medį labai greitai įsimeta grybelis ir pelėsiai, o patrūnijusį medį apninka įvairūs kenkėjai. Pavojus dar padidėja, jeigu mediena - prastos kokybės ir blogai vėdinama. Atradus puvinį ar grybelį, pirmiausia reikia pašalinti pažeidimų priežastis, sutvarkyti, izoliuoti drėgmės šaltinį, išdžiovinti patalpas, sužalotą medieną išpjauti ir sunaikinti, o pažeistas medienos dalis pakeisti naujomis.
Antipirenais apdorota mediena yra mažiau degi, bet dažnai dėl esančių joje priemaišų ji tampa mažiau atspari pelėsiams ir grybeliui. Antipirenai naudojami vidiniams paviršiams, ypač stogo konstrukcijai apdoroti.
Svarbu žinoti, kad mediniams paviršiams netinka buityje naudojama akmens anglies derva (vadinamasis atidirbtas tepalas), nes ji ardo medį ir pagreitina puvimą.
Kai profilaktinės priemonės nebepadeda išsaugoti medžiagos kokybės arba kai norima namą pertvarkyti, atliekamas jo atnaujinimas (renovacija). Prieš tvarkant, būtina pasidomėti pastato istorija, ankstesniais perstatymais, įvertinti techninę būklę ir pažeidimus.
KAIP VAIDAS APSIŠILDYTŲ SAVO NAMĄ
Sename name, tarsi geroje knygoje, sukaupta daug įdomios ir vertingos informacijos apie to meto statybos ir gyvensenos tradicijas, jį stačiusius ir jame gyvenusius žmones. Todėl visada verta išsaugoti autentiškus pastato elementus: tūrius, formas ir proporcijas, išorės apdailą ir puošybą, prieangius, duris, langus (ar bent jų skaidymą), krosnis, senoviškus metalo apkaustus, kitas įdomias interjero ir eksterjero detales. Taip išsaugojamas namo savitumas, padidinama jo vertė.
Medinio namo atnaujinimo ypatumai
Medinis namas turi savitą atraminę pusiausvyrą, jis juda, dėl ore esančios drėgmės pokyčių mediena plečiasi ir traukiasi, sukelia nedidelius konstrukcijų kitimus. Atnaujinant būtina tokia statybos technika, kurią būtų galima pritaikyti prie šių kitimų. Neapgalvotas seno medinio namo sutvirtinimas mūru ar betonu gali pakenkti. Šiuolaikines modernias sintetines medžiagas, įvairius plastikus, užpildus, hermetikus reikia naudoti itin atsargiai (daugelis jų kaupia drėgmę ir sudaro sąlygas rastis puviniui).
Prieš pradedant tvarkyti namą, svarbu pasirūpinti tinkama mediena, - tokios pat ar geresnės rūšies, kokybės ir savybių, kaip keičiamoji. Keičiant atskiras medinio namo dalis labai svarbu parinkti tokio pat drėgnumo medieną, kaip senoji. Džiūdamas medis traukiasi, todėl įdėjus skirtingo drėgnumo medieną, sudūrimuose neišvengiamai atsiras plyšių.
Pamatų tvarkymas
Namas pradedamas tvarkyti nuo pamatų. Senųjų namų pamatai būna susmegę ir apatinis vainikas, liesdamas žemę, dažniausiai būna gerokai papuvęs. Vienu atveju nukasamas per metus susikaupęs žemės sluoksnis ir ties pakankamo aukščio pamatu (apie 50 cm) suformuojamas nuolydis, kad vanduo nutekėtų nuo namo. Jeigu to padaryti neįmanoma, namas pakeliamas kėlikliais (domkratais), sumūrijami aukštesni pamatai.
Prieš keliant namas sutvirtinamas, aplink dūmtraukį praardomas stogas ir lubos, kad keliant nekliūtų, atsargiai išimami supuvę sienojai. Ant sumūryto pamato dedamas hidroizoliacinis sluoksnis (anksčiau - beržo tošis, dabar - ruberoidas, kartais dar ir impregnuota lenta), paskui klojami iš anksto keisti numatyti, supjauti, nutašyti ir sužymėti sienojai.
Sienų remontas
Kai pažeidimai nedideli, pakanka pakeisti tik dalį rąsto. Jei supuvusi tik išorinė sienos dalis, galima keisti išorinę rąsto pusę. Įdūrimui naudojamo medžio metinių rievių kryptis turi sutapti su pašalinta dalimi, t. y. rąsto pluošto kryptimi.
Jeigu sienojų ar sijų būklė kelia grėsmę konstrukciniam namo tvirtumui ir stabilumui, juos reikia pakeisti naujais. Kartais konstrukcijoms tvirtinti naudojamos metalinės detalės ar elastiniai užpildai. Kai pažeista santykinai daug sienojų, pastatas gali būti perrenkamas, tai yra išardomas ir surenkamas iš naujo.
Išardant namą, visi rąstai sunumeruojami ir sužymimi brėžinyje. Pažeistos dalys pakeičiamos naujomis, pagamintomis pagal senųjų dalių pavyzdžius. Kad sienos rąstai neiškryptų, paprastai perkalami mediniais kaiščiais. Ardant sieną, kaiščiai išimami arba nupjaunami, vėliau sudedami nauji. Vertikali anga turi būti pakankamai erdvi, kad kaištis netrukdytų rąstams trauktis ir slūgti.
Mediniais kaiščiais tvirtintos konstrukcijos yra teisingesnės, pastovesnės ir patikimesnės nei sukaltos metalo vinimis ar suveržtos varžtais. Senoms sienoms ištiesinti ir sutvirtinti naudojamos sąvaržos. Jos dedamos abiejose sienos pusėse ir suveržiamos varžtais. Skylės varžtams paliekamos didesnės, kad rąstai galėtų laisvai judėti vertikalia kryptimi.
Abipus durų ir langų esantys staktos statramsčiai taip pat neturi varžyti rentinio judėjimo, sienojams džiūstant ir slūgstant. Tam tikslui tarp rąsto ir staktos viršaus paliekamas kelių centimetrų tarpas. Dar reikia atkreipti dėmesį į dūmtraukius, kaminus, kad jie taip pat netrukdytų judėti rentiniui.
Sienų apdaila ir šiltinimas
Per porą metų namui susėdus, jį galima apkalti lentomis, tinkuoti (naujai suręsto namo ir jo dalies tinkuoti ar apkalti negalima). Kalant ar aptaisant sienas joms dar nesusigulėjus, reikia numatyti, kad jos galimai nusės (apie 1 cm sienojui). Jeigu namas yra šildomas, rentinį galima išorėje apmušti vėjo ir šilumos izoliacija, įrengti grindų ir palėpės perdangos apšiltinimą.
Iš vidaus sienos taip pat gali būti apmušamos izoliacinės medžiagos plokštėmis, tačiau šiuo atveju sienų rąstai labiau drėksta nei apšiltinti iš išorės. Siekiant išvengti garų kondensato, būtina labai atidžiai susipažinti su izoliacinės medžiagos savybėmis.
Nereikėtų pamiršti, kad išorinis sienų apšiltinimas keičia pastato vaizdą: langai iškeliami į naują fasado paviršių, sumažėja karnizai, stogo užlaidos. Todėl, jei rąstų siena geros būklės, reikėtų gerai pasvarstyti, ar ją iš tikrųjų reikia apšiltinti.
Stogo priežiūra
Stogo forma, nuolydis, proporcijos ir danga formuoja pastato architektūrinį vaizdą. Todėl perdengiant stogą reikėtų išsaugoti arba pakartoti seną konstrukciją. Trumpinti gegnes rizikinga - ne tik pakinta pastato proporcijos, išvaizda, bet ir sumažėja sienų apsauga nuo atmosferos kritulių.
Prieš perdengiant stogą nauja danga, svarbu išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai (patikrinti, paskaičiuoti laikančiųjų konstrukcijų techninius duomenis). Įsirengiant palėpę, stogas apšiltinamas. Šilumos izoliacija gali būti dedama virš, tarp arba žemiau gegnių.
Kai izoliacija dedama virš gegnių, medinės stogo konstrukcijos lieka atviros, vėdinamos, ant jų nesusidaro garų kondensatas. Kai izoliacija dedama tarp gegnių ir po jomis, būtina palikti oro tarpų stogo konstrukcijai vėdinti.
Langų ir durų restauravimas
Namas įgis papildomos vertės ir grožio, jeigu Jums pavyks išsaugoti ir restauruoti senus originalius langus, duris, puošybos detales. Atnaujinto lango kokybė gali būti net geresnė nei naujo. Senus langus galima užsandarinti tarpinėmis, įdėti papildomus stiklus ar stiklo paketus.
Medienos pasirinkimas ir apdorojimas
Nors jaukaus medinio namo ar sodybos idėja daugumai žmonių skamba patraukliai, tačiau dėl medienos neatsparumo aplinkos veiksniams, vis mažiau kas ryžtasi statyti tokį statinį. Medienos pasirinkimas, statant medinį namą, turi nemažai įtakos namo ilgaamžiškumui. Tad kokios rūšies mediena yra tinkamiausia namo statybai?
Specialistai pirmiausia rekomenduoja rinktis maumedį, tačiau tai yra brangi mediena, todėl nevisiems prieinama. Maumedžio mediena turi itin didelį tankį, nepasiduoda puvimo procesams, todėl puikiai tinka namo statybai. Kitas specialistų pasirinkimas yra eglės arba pušies mediena.
Kitas aspektas, renkantis medieną, yra jos kilmės vieta. Lietuvoje žmonės dažniausiai renkasi lietuvišką arba šiaurinę medieną (skandinavišką, rusišką). Kainos atžvilgiu lietuviška mediena yra gerokai pigesnė, tačiau šiaurinė mediena, nors ir brangesnė, dėl augimo sąlygų, pasižymi didesniu patvarumu.
Medinio namo priežiūrą reikia pradėti kuo anksčiau. Jo ilgaamžiškumą galima užtikrinti jį impregnuojant ir dažant. Šie darbai turėtų būti atlikti kuo greičiau, naudojant geros kokybės impregnavimo priemones ir dažus. Impregnuojant medieną, privaloma dirbti labai kruopščiai, atidžiai laikantis gamintojų nurodytų instrukcijų.
Dažymo svarba ir rekomendacijos
Kitas svarbus medienos aspektas, į kurį derėtų atsižvelgti statant medinį namą - medienos vaikščiojimas. Medienos vaikščiojimas yra neišvengiamas, todėl su šia medienos savybe reikia susitaikyti. Pirmiausia yra patariama rinktis tik tinkamai išdžiovintą ir apdirbtą medį, kuris, padengus dažais, būtų atsparus drėgmei. Tinkamai nudažytas namas atrodo gražiai, tačiau namų dažymas neapsiriboja vien estetika. Dažai ne tik suteikia namui patrauklią išvaizdą, bet ir apsaugo jo konstrukciją nuo atmosferos poveikio: saulės, ultravioletinių spindulių, lietaus.
Taigi dažymas yra labai svarbus medinio namo priežiūros elementas. Žinodami tam tikrus aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti, išvengsite dažniausiai daromų klaidų ir užtikrinsite dažų dangos ilgaamžiškumą. Mediniai paviršiai ilgainiui tampa nešvarūs, todėl prieš dažant namo fasadą pirmiausia reikia jį nuplauti. Kruopštus plovimas būtinas norint pašalinti pelėsį ir dėmes. Jei purvo ir pelėsio liks, jis gali prasiskverbti pro dažus ir turėti įtakos galutiniam rezultatui.
Dažant lauke reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Geriausia dažyti šiltą ir debesuotą dieną, kai oro temperatūra yra apie +20 °C. Jei oras drėgnas, dažyti negalima, todėl dažymą turite susiplanuoti iš anksto, kad galėtumėte jį užbaigti esant sausam orui. Be to, dažomas medinis paviršius turi būti sausas. Turite vengti ne tik drėgno oro, bet ir tiesioginių saulės spindulių.
Išsirinkti fasado spalvą nėra lengva. Telefono arba kompiuterio ekrane galima peržiūrėti daugybę spalvų, tačiau galutinį sprendimą reikėtų priimti vadovaujantis spaustuvėje spausdintu spalvynu. Renkantis dažus mediniam fasadui būtina atsižvelgti į medienos būklę ir tekstūrą. Lauke esančius medinius paviršius reikia dažyti tik lauko medienai skirtais dažais - tik taip galima užtikrinti didžiausią dažų dangos ilgaamžiškumą.
Norėdami, kad dažų danga tarnautų ilgai, naudokite aukštos kokybės lauko dažų teptukus. Medines dailylentes ir visą medinio namo išorę reikia prižiūrėti ir reguliariai perdažyti. Ketinate perdažyti medinio namo išorę ir norite užsitikrinti puikų rezultatą?
Tinkamų dažų paieška
Dažyto paviršiaus ilgaamžiškumas priklauso nuo naudotos medienos kokybės ir statinio konstrukcijos. Pavyzdžiui, ant pjautinės medienos dažai laikosi ilgiau, nei ant lygios, obliuotos. Pasak „Vivacolor“ dažų eksperto Roko Vičkaus, svarbu, kad pastato cokolio aukštis būtų mažiausiai 30 centimetrų.
„Jeigu įvertiname, kad pastato konstrukcija yra teisinga, o mediena tinkamai paruošta, tuomet belieka apsispręsti, ar norime jį dažyti pilnai dengiančiais dažais ar pusiau skaidriais, per kuriuos persimato medienos tekstūra“, - pasakojo R.Vičkus. Tiesa, pilnai dengiantys dažai yra žymiai ilgaamžiškesni už pusiau skaidrius.
„Pusiau skaidrius dažus, kaip ir pilnai dengiančius, privaloma spalvinti, nes pigmentai padeda apsaugoti medieną nuo ultravioletinių spindulių poveikio. Tačiau pasirinkus paviršiaus apdorojimą pusiau skaidriomis priemonėmis, dažymo procedūrą reikia kartoti kas ketverius - penkerius metus. Tuo tarpu vandeniniai, pilnai dengiantys dažai išlieka iki penkiolikos metų ir tai - ne riba“, - patirtimi dalinosi „Vivacolor“ dažų ekspertas „.
Pasak specialisto, abi dažų rūšis galima kombinuoti. Sunkiai pasiekiamas lentas, vėjalentes dažyti pilnai dengiančiais dažais, o likusį fasadą - pusiau skaidriais. Renkantis dažų spalvą reikia nepamiršti, kad kuo tamsesnis ir ryškesnis atspalvis, tuo daugiau saulės spindulių ji sugers ir tuo labiau fasadas įkais.
Tamsūs ir ryškūs atspalviai pietinėje, saulės spindulių labiausiai veikiamoje namo pusėje greičiau blunka ir pakeičia spalvą, todėl namo išorę patariama dažyti šviesiomis spalvomis. Medinių namų fasadai, ypač mūsų klimato juostoje, yra veikiami įvairių oro sąlygų - lietaus, sniego, ledo, saulės, vėjo ir didelių temperatūros svyravimų. Dėl to svarbu rinktis atsparius drėgmei dažus.
Pasiruošimas dažymui
Jei per metus fasadas apaugo samanomis, jas reikia pašalinti mechaniškai, o vėliau pažeistą paviršių apdoroti antipelėsine priemone. Purvu ir nešvarumais apsinešusį paviršių nuplaukite specialia šarmine valymo priemone. Jeigu fasadas buvo anksčiau dažytas, po plovimo reikia pašalinti prastai besilaikančius ar atsilupusius dažus. Tai padaryti galima specialiu gremžtuku arba metaliniu šepečiu. Fasadui būtina išdžiūti! Kuo jis sausesnis, tuo geriau įsigers impregnantas ir tuo tvirčiau laikysis dažai.
Medis yra natūrali medžiaga, kurioje greitai pradeda daugintis įvairūs mikroorganizmai, todėl tiek naują, neapdorotą medieną, tiek seną, prieš dažant, reikia impregnuoti. „Impregnantai pagaminti taip, kad juose esančios apsauginės priemonės ir biocidai kiek įmanoma giliau įsiskverbtų į medieną. Biocidai - tai medžiagos, užkertančios kelią pelėsio, grybelių ir kitų medienai kenksmingų mikroorganizmų dauginimuisi, kinivarpų veisimuisi“, - paaiškino R.Vičkus.
Impregnavus paviršių, vinių galvutes rekomenduojama uždažyti antikoroziniu gruntu, kuris apsaugos metalą nuo rūdijimo. Baigus paruošiamuosius darbus, galima pradėti dažyti fasadą.
Dažymo eiga
Idealios sąlygos dažyti - kai lauko temperatūra 15 - 20ºC šilumos, apniukę ir nėra vėjo. Saulėtą dieną dažyti geriausia pavėsyje, tolstant nuo saulės. „Jeigu paviršius drėgnas, leiskite fasadui bent dvi tris dienas džiūti. Svarbu, kad dažymo metu nelytų, o baigus darbą ateinančią parą temperatūra nenukristų žemiau nulio“, - patarė „Vivacolor“ dažų ekspertas Rokas Vičkus.
Dar vienas svarbus patarimas - pirmą kartą nudažykite naujas lentas dar prieš kalant jas ant sienos. „Taip užtikrinsite, kad visas išorinis lentos paviršius bus padengtas dažais. Jei lentas pirmą kartą dažysite jau ant sienos, po kurio laiko gali išryškėti nenudažytos vietos, kadangi medinės lentos ilgainiui traukiasi arba nežymiai pasislenka iš vietos“, - pasakojo specialistas.
„Jei lentos yra pjautinės, dažykite teptuku, nes taip dažai lengviau patenks į plyšius ir po medienos plaušais. Fasado dažymui skirti teptukai yra platūs ir stori, todėl jais galima užtepti didelį dažų kiekį. Kad darbas vyktų sparčiau, dažus galite užnešti voleliu, bet iškart po to - išlyginkite teptuku. Pasirūpinkite, kad dažai gerai įsiskverbtų į medį ir visos įdubos, įtrūkiai bei tarpai tarp lentų būtų padengti dažais“, - patarė „Vivacolor“ dažų ekspertas.
Pirmiausia reikėtų nudažyti fasado lentas, tada galima dažyti kampines lentas bei langų ir durų apvadus. Dažydami kampines lentas ir apvadus, saugokite, kad dažai neužtikštų ant jau nudažytos sienos. Čia jums padės kartono lakštas, glaistyklė arba bet kokia standesnė lentelė. Jei vis tik ant sienos užtiško dažų, nedelsiant juos nuvalykite ir, jei reikia, uždažykite atsiradusiais dėmes. Svarbu kruopščiai apdoroti lentų ir rąstų galus, nes per ten mediena gauna didžiąją dalį drėgmės.
Patarimas po dažymo darbų - nuolat stebėkite nudažytos sienos paviršių, kad, prireikus, spėtumėte laiku jį paremontuoti. Pietinę ir vakarinę sienas gali tekti tvarkyti dažniau nei kitas sienas, nes jos yra atgręžtos į saulę, tad patiria didesnį saulės spindulių poveikį.
Medinių namų priežiūros darbai
Natūrali mediena, dėl optimalių statybinių fizikinių savybių, yra ideali žaliava fasadų gamybai - ji tvirta ir ją paprasta perdirbti.Medinio namo fasado dažymas - daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas.Saulės šviesa: UV spinduliai ardo ligniną - svarbią sudėtinę medienos dalį. Medienos paviršius pagelsta, papilkėja, sutrūkinėja ir skaidosi.
Drėgmė: drėgmės įgėrimo, išgarinimo ir temperatūrų svyravimai sąlygoja plyšių susidarymą. Tinkamos ir profesionaliai parinktos dangos, visų pirma, turi sumažinti medienos traukimąsi ir brinkimą. Medienos pilkėjimui kelią užkirsti galima atitinkamu sluoksniu storiu ir pakankamu dangos pigmentų kiekiu. Šviesūs lazūrų atspalviai dar labiau sutrumpina priežiūros intervalus.
Bespalviai lakai ar lazūros su nedideliu pigmentų kiekiu visiškai netinka tiesiogiai oro sąlygų veikiamai medienai. Su tamsių spalvų dangomis taip pat gali kilti problemų. Saulė mūsų klimato sąlygomis įkaitina tamsius paviršius net iki 80 °C. Todėl tamsia spalva padengus sakuotą, pvz., pušinę medieną, neišvengsime sakų išsiskyrimo. Toks įkaitinimas yra stipri apkrova visai konstrukcijai. Nuolatinis domėjimasis naujomis technologijomis ir ilgalaikė gamintojų patirtis suteikia galimybę visais atvejais rasti tinkamiausią sprendimą.
Visai ne paslaptis, jog poilsiui gamtoje skirti mediniai namai didžiausią populiarumą įgyja šiltuoju metų laiku, kai gamtoje norisi praleisti kiek įmanoma daugiau savo laiko. Todėl, atėjus žiemai, vasarnamių durys dažniausiai užveriamos iki pavasario, kol šiltas oras vėl paskatina mėgautis gamta. Tačiau, medinių namų gamyboje besispecializuojančios „Meistro namų“ komandos teigimu, toks požiūris gali pridaryti ne menkų nuostolių turtui - mediniam namui. Tam, kad medinis namas puikios būklės išliktų ilgus metus, o jo remontu nereikėtų užsiimti kiekvieną pavasarį, jį prižiūrėti svarbu kasmet.
Kaip dažnai reikia atlikti medinių namų priežiūros darbus?
Kalbant apie tai, kaip dažnai reikia atlikti vasarnamio ar sodo namelio priežiūros darbus, šiuos būtų galima suskirstyti į keletą kategorijų: darbus, kuriuos būtina atlikti nuolat, darbus, kuriuos reikia atlikti kas keletą metų, bei tuos, kuriais dažniausiai reikia užsiimti tik praėjus ilgesniam laikui, kai medinio namo būklė akivaizdžiai suprastėja.
Nuolatiniai priežiūros darbai
- Medinio namo būklės tikrinimas. Specialistai akcentuoja, jog tam, kad mediniai namai geros būklės išliktų ilgus metus, kokybiška jų priežiūra būtina užsiimti nuolatos. Tokią priežiūrą geriausiai padės užtikrinti ne kas kitas, o periodinis tikrinimas bei reguliarus namelio būklės įvertinimas. Tai toli gražu nereiškia, kad nuodugniai tikrinami vasarnamiai turėtų būti tada, kai pastebite pirmuosius jų pažeidimus. Tą reikėtų daryti kartą ar du kartus per metus, reguliariai atliekant namų išorės valymą.
- Kenkėjų kontrolė ir sandarinimas. Nereikia būti specialistu norint suprasti, kad bene pagrindinė priežastis, kodėl mediniai namai susiduria su kenkėjų problema - tai ne laiku ir ne vietoje atsiradęs perteklinis drėgmės kiekis. Todėl, siekdami apsaugoti savo vasarnamį nuo įvairių kenkėjų, tokių kaip pelėsis, miltligė ar kitos, lengvai besiveisiančios bakterijos, visų pirma, užtikrinkite aukšto lygio sandarumą.
- Reguliarus sienų plovimas. Svarbu akcentuoti ir tai, jog medinis namas dažniausiai pasižymi ypač paprasta sienų ir grindų priežiūra. Nors medines sienas dažnai vengiama valyti vandeniu nerimaujant, kad medis sušlaps ir galiausiai pradės pūti, vertėtų žinoti, jog valydami sienų paviršių su apdaila valome ne patį medį, o jo apdailos sluoksnį.
Rečiau atliekami priežiūros darbai
- Sienų apdailos atnaujinimas. Mediena statybų sektoriuje ypač vertinama ne tik dėl tokių savo savybių, kaip natūrali oro cirkuliacija ar gera šilumos bei garso izoliacija, bet ir dėl gana paprastos jos priežiūros. Mediniai namai, kuriuose paliekami natūralūs sienų paviršiai, laikomi ypač praktišku pasirinkimu, nes juose sienų apdailą reikia atnaujinti tik tuomet, kai ši praranda savo apsaugines funkcijas - vidutiniškai kas 2-3 metus.