Šlaitinio stogo paskirtis - atitvarinė konstrukcija ir vandens nuvedimas. Daugelis fasadų, plokščių stogų šiltinami polistireniniu putplasčiu. Šlaitiniai stogai - rečiau. Šlaitiniai stogai apšiltinami mineraline akmens vata arba polistireniniu putplasčiu.
Apšiltinti šlaitinį stogą polistireniniu putplasčiu galima, juolab, jei sienos apšiltinamos putplasčiu, išvengiama skirtingų medžiagų. Tad į klausimą, ar galima šlaitinį stogą apšiltinti polistireniniu putpplasčiu, atsakymas vienareikšmis - taip. Stogo apšiltinimui galima naudoti tiek baltąjį polistireninį putplastį, tiek pilkąjį. Pilkojo polistireno sudėtyje yra smulkių grafito dalelių, kurios sugeria arba atspindi infraraudonuosius spindulius.
Šiltinimui tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70, virš gegnių - Šiloporas EPS 80. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas Neo EPS 70, Šiloporas Neo EPS 70+, Šiloporas Neo EPS 70 Super, kurie turi itin mažus šilumos laidumo koeficientus. To paties storio visų šių apšiltinimo medžiagų plokščių šiluminės charakteristikos artimos.
Šlaitinio stogo šiltinimo technologija - tai daugiasluoksnis termoizoliacinis „pyragas" ar sumuštinis. Nepaisant to, kad putplastis beveik neįgeria drėgmės, vis tiek būtina naudoti hidroizoliacinę medžiagą - difuzinę plėvelę iš stogo dangos pusės ir garų barjerą iš patalpos pusės.
Štai orientaciniai stogo „sumuštiniai":
- Stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt.)
- Stogo danga (plieninė skarda, keraminės, cementinės čerpės ar kt.)
- Stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt.)
Tai orientaciniai stogo „sumuštiniai", kiekvieno stogo konstrukcijai turi būti paskaičiuotas šiluminis laidumas ir pagal tai parenkamos medžiagos bei jų storiai. Taip pat šiltinant reiktų atkreipti dėmesį į gegnių medienos drėgnį - pageidautina, kad jos išliktų stabilios, todėl mediena turi būti išdžiovinta iki 10-12 proc. Putplasčio lakštams tvirtinti galite naudoti specialius klijus.
Vėdinimas ir drėgmės kontrolė
Stogo konstrukcijoje labai svarbus yra vėdinimas. Vėdinami šlaitiniai stogai turi ventiliuojamą oro tarpą, į kurį oras patenka per angas. Paprastai jų būna dvi - viršutinė ir apatinė. Šlaitinių stogų drėgmės režimui užtikrinti naudojama garo izoliacinė plėvelė, sudaranti apsauginį sluoksnį vidinėje šilumos izoliacijos pusėje.
Iš lauko pusės po stogo danga esanti difuzinė plėvelė skirta apsaugoti nuo išorinės lietaus ir sniego drėgmės, dulkių ir vėjo prasiskverbimo į konstrukcijos vidų. Kad šlaitinio stogo konstrukcijoje normaliai cirkuliuotų oras, jis turi susisiekti su lauko oru ir turėti angas orui patekti bei pasišalinti: tarpą virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti, oro patekimą apkaloje po karnizu (stogo apačioje) ir oro ištraukiamąsias angas kraige (viršuje).
Modernios architektūros namai dažnai dengiami sutapdintu vienšlaičiu, nedidelio nuolydžio stogu. Nors laikoma, kad vienšlaičio stogo plotas mažesnis, o įrengimas pigesnis, bet tokio stogo konstrukcijoje labai svarbu yra apskaičiuoti ventiliacijos angų plotą (jis priklauso nuo nuolydžio) ir įrengti tinkamą lietaus bei sniego nuvedimą. Antraip pigumas gali virsti nuostoliais.
Principas šiltinant tarp gegnių lieka tas pats - kad ant medinių konstrukcijų nesusidarytų kondensatas, būtina pakloti garus izoliuojančią membraną. Jei šiltinimo procesas vyksta lygiagrečiai su stogo montavimu, tuomet iš apačios ant gegnių būtina prikalti grebėstus, kurie tarnaus kaip atrama putplasčio plokštėms. Plokštės sandariai sumontuojamos tarp gegnių. Tada jos iš viršaus uždengiamos difuzine plėvele. Hidroizoliacinė plėvelė prie gegnių tvirtinama statybiniu kabių pistoletu.
Šilumos tilteliai visiškai panaikinami šiltinant tarp gegnių ir viršuje klojant papildomą sluoksnį šilumos izoliacijos.
Degumas ir priešgaisrinė sauga
Dar viena savybė, pagal kurią lyginamos šios medžiagos - degumas. Šį klausimą sprendžia priešgaisrinės saugos taisyklės, kurios nurodo, kad III laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams reikalavimai nekeliami. Šiai statinių kategorijai priskiriami visi individualūs vieno ar dviejų aukštų gyvenamieji namai.
II laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (2010-12-07 Nr.
EPS ir pilkojo putplasčio palyginimas pagal šiluminį laidumą ir plokščių tankį. Standartinio šlaitinio stogo apšiltinimui užtenka 15 kg/kub.m polistireninio putplasčio tankio.
Konstrukciniu ir fizikiniu požiūriu izoliacija virš gegnių yra optimali konstrukcija, nes izoliacinis sluoksnis įrengiamas beveik be tarpų. Itin praktiškas šiltinimas virš gegnių yra naujos statybos ar renovacijos atveju, kai keičiama stogo danga ir stogas dengiamas metalinėmis ar betoninėmis, keraminėmis, bituminėmis čerpėmis.
Stogo, dengiamo bituminėmis čerpėmis, plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinimo jungtys su neapšiltintomis atitvaromis turi būti dengiamos papildomais difuzinės plėvelės sluoksniais. Ant OSB pagrindo būtina įrengti papildomą hidroizoliacinį sluoksnį iš ritininių bituminių medžiagų, nepriklausomai nuo to, koks yra šlaito nuolydis. Bituminės čerpės turi būti patikimai pritvirtintos prie pagrindo - pakloto.
TEISINGAS karkasinio namo konstruktyvas
Apibendrinant, tinkamas medžiagų parinkimas, technologijų laikymasis ir dėmesys detalėms yra esminiai aspektai, norint kokybiškai įrengti medinio karkasinio namo pastogę. Tai užtikrins ne tik komfortą ir energijos taupymą, bet ir pastato ilgaamžiškumą.
| Savybė | Baltasis polistirenas | Pilkas polistirenas |
|---|---|---|
| Sudėtis | Standartinis polistirenas | Polistirenas su grafito dalelėmis |
| Šiluminės savybės | Standartinės | Geresnės (iki 20% efektyvesnis) |
| Tankis | Nuo 15 kg/kub. m | Nuo 15 kg/kub. m |
| Paskirtis | Universalus | Energiškai efektyviems pastatams |
tags: #medinio #karkasinio #namo #pastoge