Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo iniciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys.
Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.
Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą. Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.
Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.
Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Kandidatų į prezidentus turto deklaracijos
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį paviešino informaciją apie kandidatų į prezidentus turtą už praėjusius metus.
- Teisininkas Ignas Vėgėlė nurodė turintis privalomo registruoti turto už daugiau kaip 1,5 milijono eurų, dar per 22 tūkst. Pernai I. Vėgėlė uždirbo 218 tūkst.
- Prezidento Gitano Nausėdos deklaracija už 2023 metus rodo, kad jo privalomas registruoti turtas vertas 359,4 tūkst. eurų. Prezidentas turi 20,8 tūkst. eurų piniginių lėšų, yra pasiskolinęs 27,1 tūkst. eurų. Jo paskolos suma susitraukė nuo už 2022 metus deklaruotų pasiskolintų 48,5 tūkst. Deklaracija rodo, kad pernai prezidentas per metus uždirbo 122,7 tūkst.
- Premjerė Ingrida Šimonytė deklaravo turto už 316 tūkst. eurų. Tiesa, ji pernai turėjo 46 tūkst. eurų siekiančią paskolą, kuri 2022-aisias buvo 51 tūkst. Premjerė deklaravo 13 tūkst. piniginių lėšų.
- Teisininkas Dainius Žalimas deklaravo turto už 31 tūkst. eurų, kandidatas turi beveik 10 tūkst. D. Žalimas nurodė turintis 103 tūkst. eurų paskolą. Kandidatas pernai uždirbo 140 tūkst.
- Seimo narys Remigijus Žemaitaitis deklaravo turintis privalomo registruoti turto už 379,8 tūkst. Politiko turimi vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai verti 206, 1 tūkst. Politikas turi 257,5 tūkst. eurų piniginių lėšų, yra gavęs 166,4 tūkst. Pernai R. Žemaitaitis nurodė uždirbęs 110,6 tūkst. eurų, dar 44,2 tūkst.
- Darbo partijos keliamas Andrius Mazuronis deklaravo turto už 230 tūkst. Jis nurodė pasiskolinęs 30,8 tūkst. eurų. Per metus A. Mazuronis nurodė uždirbęs 55,8 tūkst.
- Demokratų „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas deklaravo turto už 125 tūkst. eurų ir dar 205 tūkst. eurų santaupų. Jis yra pasiskolinęs 65 tūkst.
- Kandidatas Eduardas Vaitkus deklaravo turto už 330 tūkst. eurų, jo turimi vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai verti 53 tūkst. E. Vaitkus turi 48 tūkst.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio šeima turi 17,92 mln. eurų vertės turto, didžioji dalis jo priklauso ministro sutuoktinei Austėjai Landsbergienei. Vien jos turimų akcijų vertė siekia 12,63 mln. Energetikos ministro Dainiaus Kreivio šeimos turto vertė siekia 1,53 mln. eurų.
Jų turtas siekia nuo 200 tūkst. iki 350 tūkst. M. Skuodžio šeima, palyginti su kitais ministrais, yra daug investavusi į vertybinius popierius - beveik 60 tūkst. eurų, o S. Gentvilo šeima investuoja į akcijas, jų turi už 47,3 tūkst. K. Navicko žmona turi akcijų už 64 tūkst. 100 tūkst. A. Bilotaitės sutuoktinio deklaracijos tarp VMI viešinamų dokumentų nėra.
Dainius Žalimas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, teigė, kad tarp Vakarų valstybių Baltijos šalių aneksiją yra pripažinusios tik Švedija, Olandija bei iš dalies Suomija. Jis taip pat pabrėžė, kad tarptautinės teisės požiūriu Švedijos sprendimas pripažinti Baltijos valstybių aneksiją buvo neteisėtas, nes „kiekviena valstybė turi pareigą nepripažinti aneksijų, įvykdytų jėga“.
Tačiau D. Žalimo teigimu, švedų derėtų prašyti ne atšaukti pokario metais priimtą sprendimą, o už jį atsiprašyti. D. Žalimo nuomone, kreiptis dėl kompensacijos galbūt galėtų tik pavieniai Lietuvos piliečiai, kurie nuo sovietų bėgo į Švediją ir buvo grąžinti atgalios, mat buvo laikomi SSRS piliečiais.
Tiesiogiai iš Prezidentūros: Gedimino Šimkaus komentarai po susitikimo su prezidentu
| Kandidatas | Privalomas registruoti turtas (€) | Piniginės lėšos (€) | Paskola (€) | Pajamos per metus (€) |
|---|---|---|---|---|
| Ignas Vėgėlė | >1 500 000 | >22 000 | - | 218 000 |
| Gitanas Nausėda | 359 400 | 20 800 | 27 100 | 122 700 |
| Ingrida Šimonytė | 316 000 | 13 000 | 46 000 | - |
| Dainius Žalimas | 31 000 | ~10 000 | 103 000 | 140 000 |
| Remigijus Žemaitaitis | 379 800 | 257 500 | - | 110 600 |
| Andrius Mazuronis | 230 000 | - | 30 800 | 55 800 |
| Giedrimas Jeglinskas | 125 000 | 205 000 | 65 000 | - |
| Eduardas Vaitkus | 330 000 | 48 000 | - | - |
tags: #dainius #zalimas #turto #deklaracija