Su klimato kaita augant tvaresnės statybos poreikiui, stiprėja paklausa mediniams daugiabučiams. Kol Lietuvoje aukštesnę nei 4 aukštų medinę statybą riboja teisės aktai, mūsų šalies ekspertai pavydžiai žiūri į Skandinavijos šalyse augančius medinius dangoraižius. Tačiau Švedijos medinių namų plėtotojai ramina - ir pas juos pokyčiai neatėjo staiga, o medinės statybos proveržį paskatino didėjantis žmonių sąmoningumas tvariems sprendimams.
Šiandien architektai ir inžinieriai aktyviai siekia rasti būdų, kaip naudoti medieną konstrukcijoms daug didesniu mastu nei bet kada anksčiau. Norėdami tai padaryti, jie turi užtikrinti, kad mediena būtų tokia pat stipri kaip ir lig šiol dominuojančios plieno ir betono konstrukcijos. Atsiradęs naujas požiūris į statybą apima vadinamąsias inžinerines medienos konstrukcijas: medines sijas ir santvaras, suprojektuotas ir pagamintas maksimaliam tvirtumui, naudojant laminavimo ar sluoksniavimo procesą.
Daugiaaukščių pastatų statyboms naudojami trys pagrindiniai inžinerinių medienos konstrukcijų tipai: klijuotoji mediena, kryžmai sluoksniuota mediena ir laminuota fanera, taip pat kompozitinės medžiagos, ypač medžio ir betono kompozito plokštės.
Technologijos užtikrina medienos patvarumą
„Vilnius Tech“ universiteto docentas dr. Tomas Gečys su šypsena tikina, kad mediniai namai seniai statomi nebe iš pilnų rąstų, kaip įsivaizduojame. Šios medžiagos paruošimui pasitelkiamos naujausios technologijos, užtikrinančios medienos patvarumą.
„Viskas gerai su tuo rąstiniu namu ar sodyba, bet medinė statyba šiandien yra pažengusi gerokai toliau. Faktiškai pati gamyba - kaip kokį baldą gaminti: viskas kompiuterizuota: nuo apdirbimo iki skylių gręžimo. Pjautinė mediena naudojama inžinerinės medienos produktų gamyboje, kurie naudojami statant daugiaaukščius. Gaminant inžinerinės medienos produktus, mediena yra atidžiai peržiūrima, rūšiuojama, pašalinamos medžiagos stiprį bloginančios savybės: šakos, sakų kišenės ar kitos ydos. Atrinkta mediena suklijuojama ir galiausiai iš jos pagaminamos kolonos, sijos ar plokštės“, - pasakoja mokslininkas.
Mediena statybų sektoriuje naudojama jau daugybę metų, tačiau medinė statyba XX a. sunyko. Vis dėl to per pastaruosius metus medinės konstrukcijos vėl ėmė sparčiai populiarėti. Būtent medžio elementų ekologiškumas ir statybų greitis yra esminės medinių daugiaaukščių populiarumo priežastys.
Anot jo, mediena, kaip ir kiekviena statybinė medžiaga, turi savų niuansų, kaip, pavyzdžiui, gaisrinės laikomosios galios vertinimas. Medinių konstrukcijų projektuotojai gauna gaisrinius reikalavimus konstrukcijoms ir imasi atitinkamų skaičiavimų. Jais pagrindžiama, kad pastatas išlaikys savo stiprumą ir stabilumą atitinkamą laiko tarpą kilus gaisrui.
Nauji atsparumo ugniai, drėgmei, stiprumo laipsniai griauna nusistovėjusius mitus, kad mediniai statiniai ne tokie saugūs ir ilgaamžiai kaip pastatai iš plieno ar betono.
Pagrindiniai inžinerinės medienos konstrukcijų tipai:
- Klijuotoji mediena
- Kryžmai sluoksniuota mediena
- Laminuota fanera
Švedijoje proveržis užtruko
Šiandien mediniais daugiaaukščiais garsėjančioje Švedijoje priešgaisrinės saugos reikalavimai buvo pakeisti dar 1994 m. Tuomet buvo susitelkta ne į medžiagiškumą, o į reikalavimus, kaip pastato techninis sprendimas turėtų atitikti priešgaisrinės saugos taisykles. Tačiau nepaisant teisinių pokyčių, masinė medinių daugiabučių statyba Švedijoje prasidėjo tik po poros dešimtmečių.
„Iki 2000-ųjų pradžios nematėme daug naujų medinių daugiaaukščių, o proveržis įvyko per pastaruosius penkerius metus. Iki tol tai buvo labai mažo masto sektorius, kurį rinkdavosi smulkesni, kaimiškų vietovių nekilnojamojo turto plėtotojai, - įžvalgomis dalijasi išskirtinai medinių namų plėtotojos „Folkhem“ projektų plėtros vadovė Anna Ervast Oberg. - Sakyčiau, jog tokį proveržį paskatino vis didėjantis supratimas apie klimato kaitos iššūkius, kurie aktualūs visai pramonei. Kitas svarbus aspektas - pavyzdinių projektų skaičius. Smulkūs plėtotojai savo įdirbiu pastūmėjo medinės statybos sektoriaus augimą. Dabar žmonės gali apsilankyti mediniuose pastatuose, nurodyti juos kaip pavyzdžius naujiems projektams.“
Anot švedės, medinė daugiaaukštė statyba iki šiol labiau išplėtota ne centrinėse miestų teritorijose, o mažesniuose miestuose, kur savivaldybės buvo drąsesnės ir rodė iniciatyvą tvaresnei statybai.
Paklausta apie Baltijos šalių potencialą, A. Oberg teigia, jog šiuo metu dėl daugiaaukštės konstrukcijos projekto bendradarbiauja su viena Estijos įmone, tačiau glaudesnes partnerystes stabdo euro svyravimai.
„Manau, kad Baltijos šalys turi daug potencialo. Jos ypač stiprios, tiekdamos Skandinavijos rinkai interjero detales, pavyzdžiui, medinius langų apvadus. Tačiau turime įvertinti su euru susijusią riziką: mes turime Švedijos kronas, todėl valiutų kursų svyravimai plėtotojams apsunkina projekto biudžetavimą“, - sako ji.
Iš medžio - ir darželiai, ir prekybos centrai
Vyriausybė yra įsipareigojusi nuo 2024 m. naujų visuomeninių pastatų statyboje naudoti bent 50 proc. organinių medžiagų. Sekdama žaliuoju kursu, medines konstrukcijas statybos sektoriui ruošiasi gaminti ir Lietuvos pramonė. „VMG grupė“ Akmenės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje iki 2024 m. planuoja užbaigti statybos ir pastatų renovacijos medienos konstrukcijų gamyklą. Iki 2025 m. pilnai išvysčius gamybos pajėgumus investicijos turėtų pasiekti 170 mln. eurų, o naujų darbo vietų skaičius išaugti iki 350.
„Žaliasis kursas diktuoja naujus rinkos poreikius. Vienas iš jų - inžinerinė mediena, reikalinga tvarios daugiaaukštės statybos sektoriui, kurios potencialą atrado ir Lietuvos medienos pramonės įmonės. Kol kas didžiąją dalį tokios produkcijos mūsų šalies įmonėms tenka eksportuoti Vakarų šalims, tačiau vystydami gamybinius pajėgumus, laukiame pokyčių Lietuvos teisinėje bazėje, kad galėtume prisidėti prie tvaresnės statybos plėtojimo ir šalies viduje“, - sako „VMG grupės“ generalinis direktorius Egidijus Mockus.
Anot „Vilnius Tech“ docento dr. Tomo Gečio, Skandinavijos šalyse iš medžio statomi ne tik įspūdingi keliolikos aukštų daugiabučiai, tačiau ir mokyklos, darželiai, prekybos centrai ar sandėliai.
„Jeigu užeitumėte į tokį pastatą, ne visuomet identifikuotumėte, kad jis yra medinis. Tiesiog vizualiai jis iš savęs yra tipinis pastatas, dažnu atveju jame medžio net nematysite - viskas paslėpta po gipso kartono plokštėmis, dėl tų pačių gaisrinių reikalavimų, kad neliktų atvirų medinių paviršių.
Architekto įžvalgos apie medinę statybą Lietuvoje
Ką galime padaryti iš medžio ir kodėl Lietuvoje dar nėra medinių daugiabučių papasakojo architektas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius Tomas Grunskis.
- Švedijoje neseniai pastatytas medinis dangoraižis, tuo tarpu Lietuvoje kalbant apie medinę architektūra dažniausiai apsiriboja rąstiniais namais. Ar mums trūksta žinių? Noro?
- Kalbant apie medį architektūroje reiktų išskirti dvi dalis - vertybinis ir technologinis klausimai.
Skandinavai suvokia medį kaip vertybę, ekologinį tvarumą ir kryptingai eina medienos panaudojimo architektūroje keliu. Tai nėra paprastas ir pigus kelias. Augant reikalavimams statybose, reikia modernių technologijų, kurios padarytų taip, kad medis juos atitiktų. Todėl pirma reikia priimti vertybinį sprendimą, kad to tikrai reikia, o tada jau ieškai technologijų.
Mes Lietuvoje turime labai daug patirties su medžiu. Medis visada buvo naudojamas kaip vietinė medžiaga. Pažiūrėkite į kaimus, jie mediniai. Tiesa, mediniai namai nyksta, bet čia irgi tam tikras tvarumas - jei žmogus nebegyvena name, jis supūva ir išnyksta. Tai tam tikra filosofinė doktrina, kuri atspindi mūsų kultūrą, atkartoja gamtos cikliškumą.
Medinių daugiabučių turime ir Lietuvoje, Kaune yra medinių dar tarpukaryje statytų keturbučių, Vakarų Lietuvoje yra karkasiniai fachverko pastatai, kur medžio karkasas užpildytas moliu ar plytomis.
Šiuo metu yra technologiniai sprendimai, kaip statyti, kad pastatai ilgiau išliktų, bet žvelgiant bendriau, ar tikrai reikia, kad namas stovėtų ilgiau nei žmonėms to reikia - atviras klausimas?
- Sakote, kad statyba iš medienos - brangus malonumas. Galbūt tai stabdo jos panaudojimą?
- Lietuvoje norime statyti greitai ir pigiai. O medį reikia apdirbti taip, kad jis atitiktų skirtingus šiuolaikinius gaisro saugos, atsparumo, garso sklaidos ir kitus reikalavimus. Tačiau iš tiesų galutinę mokamą kainą ir gaunamą naudą gan sunku įvardinti, nes viena yra statybos kaina, kita - eksploatacija ir bei gaunama nepaskaičiuojama nauda. Taip, statyti iš medžio kartais būna brangiau nei iš plieno, betono ir plytų, jei keliame tuos pačius pastato tipologinius reikalavimus, pavyzdžiui, dangoraižiui. Tačiau gyventi mediniame name be kita ko yra gerokai komfortiškiau ir sveikiau tiek psichologine, tiek ir ekologine prasme. Kaip galime įvertinti gaunamą tokią naudą?
Kitas klausimas - visuomenės sąmoningumo lygis. Pavyzdžiui, šiuo metu degalai kainuoja gerokai brangiau nei prieš metus, bet dėl vertybinių nuostatų daugelis mūsų sutinka už juos mokėti brangiau. Panašiai ir su medžiu. Medis - tvari medžiaga, atsinaujinantis resursas ir reikia vertybinio požiūrio bei visuomenės brandos, norint bendrai sutarti, jog ją naudoti ir vystyti technologijas ta linkme yra verta ir kad šis naudojimas reikalaus kur kas mažiau energijos sąnaudų statyboje, net jei tai kainuos brangiau.
Skandinaviškoje architektūros tradicijoje iš kartos į kartą buvo perduodama vertybė, kad savi namai dažniausiai turėtų būti mediniai, su tuo šiandien yra susijusi ištisa gyvenamųjų namų statybos ir gamybos pramonė, kuri neatsiejama nuo miško pramonės. Dauguma mūsų Lietuvoje, pripažinkime, vis dar esame posovietinės ir potrauminės visuomenės dalyviai, kurie daug ko mokosi iš naujo.
Per 30 metų jau užaugo kelios kartos, bet labai dažnai atrodo, kad sprendimų priėmėjai vis dar gyvena su kažkokiu sovietmečio šlaku galvose, kuris sulaiko nuo esminių vertybinių sprendimų ir šioje srityje, neįžvelgiant ne tik galimybių, bet ir nesilaikant bendrųjų globaliųjų ekologinių tendencijų. Medis visuomeninėje ir komercinėje architektūroje bei statybose dažnai yra susijęs su sprendimu mokėti brangiau, tačiau už vertingesnį, tvaresnį rezultatą.
- Galbūt trukdo ir mitai, kad medis tai pelėsis, trumpaamžiškumas, kitos problemos?
- Visi tai - tėra mitai. Jau seniai visa mediena statybose yra apdirbama - impregnuojama tiek nuo vabzdžių, tiek ir siekiant pagerinti priešgaisrines savybes. Žinoma, yra tam tikrų technologinių skirtumų lyginant medį su kitomis medžiagomis. Minėtam švediškam dangoraižiui negalėtume naudoti paprastos medienos. Tokiai statybai, matyt, naudotina kryžminio klijavimo medienos technologija, kuri savo savybėmis kartais net pranoksta tradicines statybines medžiagas.
Pavyzdžiui, gaisro atveju nedažytas priešgaisriniais dažais plienas gana greitai keičia savo savybes ir kinta jo atsparumas, kai kryžmiškai ar net paprastai klijuota medinė konstrukcija smilksta lėčiau, konstrukcijos atsparumas išlieka ilgiau ir taip suteikiamas ilgesnis evakuacijai būtinas laikas.
Abi konstrukcijų technologijos yra geros, šiais keistais laikais gali būti, kad klijuotas medis nebėra brangesnis už plieno konstrukcijas arba kaina labai supanašėjusi. Bet tai, kad medis konstrukcijose gali būti tiek pat saugus ir efektyvus - yra mažiau pripažįstamas faktas. Matyt daugeliui reikia peržengti kažkokį psichologinį barjerą, kad medis yra degi ir nesaugi medžiaga gaisro atveju. Technologijos jį saugiu padaryti yra, tačiau norint tai pripažinti reikia tam tikro išprusimo, reikia atsikratyti stereotipų, ką dažnai padeda padaryti edukacija.
Lietuva turi gana senas medžio apdirbimo tradicijas, turime seniai veikiančią klijuotos medienos sijas gaminančią įmonę, atsiranda vis daugiau naujų su medienos technologijomis dirbančių įmonių, tokių įmonių yra ir Latvijoje. Iš principo Lietuvoje galėtume kurti savitą medinio būsto koncepciją, taip, kad jis būtų statomas iš vietoje išaugintos ir pastoviai atsodinamos medienos. Bet tam reikia kompleksiško, programinio požiūrio ir vizijos, tačiau vizionierių šiuolaikinėje Lietuvos politikoje mažoka.
- Kiek teko kalbėti su architektais, Lietuvoje medinės architektūros nėra ne tik dėl poreikio trūkumo, bet ir dėl statybos reikalavimų. Ar tai tiesa?
- Taip, Lietuvoje turime vienus griežčiausių Europos Sąjungoje gaisrinės saugos reikalavimus. Tai nėra blogai, nes žmonių saugumas yra labai svarbu.
Kita vertus, turime ir technologijų, kurios padaro medieną saugia, tačiau, kad tai pripažintume, kaip minėjau, reikia peržengti psichologinius ir po to biurokratinius barjerus. Šiuo metu medinė statybos technologija yra plačiai taikoma privačių namų tipologijoje, bet dangoraižiai ir daugiabučiai... na, aš asmeniškai šiuo metu neįsivaizduoju, kaip reikėtų įtikinti ekspertizę, kad tokios tipologijos medinis pastatas bus saugus.
Tam reikėtų begalės sertifikatų, bandymų ir pan., tad, matyt, dėl šių kliūčių dabartinės medžio technologijos Lietuvoje daugiabučiams ir dangoraižiams dar nėra pritaikomos.
- Ar tai reiškia, jog medinės architektūros dangoraižio Lietuvoje niekada nebus?
- STR (Statybos techninis reglamentas) yra dokumentai, kurie nuolat keičiasi. Jei atsiras realus poreikis ir argumentuoti siūlymai, tikėtina, kad jų nuostatos ateityje bus peržiūrėtos. Tačiau tam reikia nemažai politinės valios, resursų ir net idealizmo.
Tokį pokytį gali nulemti kylančios energijos resursų kainos ir Europos Sąjungos žaliojo ir tvarios architektūros kursas. Šiuo metu visoje Europoje aktyviai plėtojamos skirtingos aplinkosauginės iniciatyvos, o medinė architektūra ir technologijos šiame kontekste yra itin tvari ir draugiška aplinkai, ją naudoti ir gaminti reikalingos palyginti nedidelės energetinės sąnaudos.
Minėti sparčiai brangstantys energijos resursai mūsų laikais yra labai svarbus veiksnys. Plieno gamybai reikia itin daug energijos, tad gali būti, jog ateityje jis tiesiog pasidarys per brangi medžiaga ir tuomet visi būsime priversti peržvelgti prioritetus ir medžiagų naudojimo preferencijas.
Aš asmeniškai manau, kad jei būtų sukurta medinės statybos dotavimo programa, ją sprendžiant kompleksiškai valstybės mastu, bent panaši į elektromobilių dotavimą, medžio technologijų naudojimas architektūroje ir statyboje stipriai populiarėtų.
Statybų sektoriaus laukiantys pokyčiai
Europos žaliasis kursas išryškina ateities perspektyvą statybų verslui - tvari veikla, orientuota į poveikio klimatui neutralumą. Atsižvelgiant į šią perspektyvą, Vyriausybės programoje numatytas tikslas - nuo 2024 m. visus naujus viešosios paskirties pastatus statyti iš medienos ir kitų organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų.
Esama siūlymų, kaip rašoma „ROCKWOOL“ pranešime, ir esamiems seniems daugiabučiams namams šiltinti naudoti gamyklose pagamintus modulinius skydus, kurie atvežami ir pritvirtinami tiesiai prie sienų. Tačiau kaip rodo ankstesnės kitų šalių patirtys įgyvendinant panašaus tipo renovacijos projektus buvo susidurta su nemažais iššūkiais dėl standartizuotų sprendinių naudojimo ir pritaikomumo.
2021 m. balandį Aplinkos ministerijos inciatyva buvo suburta ekspertų darbo grupė, kuri parengė siūlymus dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai naudojimo galimybių. Ekspertų nuomone, Lietuva yra pasirengusi tokiems statybų sektoriaus pokyčiams - šalies įmonės turi nemažai medinių skydinių ir modulinių pastatų gamybos patirties. 98 proc. tokios lietuviškos produkcijos eksportuojama į užsienio, dažniausiai Skandinavijos, šalis.
„Siekiant skatinti medienos ir organinių medžiagų įsisavinimą bei sudaryti sąlygas taikyti tvaresnę statybos praktiką, kai pusę visuomeninės paskirties pastato statybinių medžiagų sudaro mediena ar organinės medžiagos, būtinas ypatingas dėmesys tokių pastatų gaisrinei saugai, kaip vienam iš esminių statinio reikalavimų. Visų pastato laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai turi būti užtikrintas įvertinant jų mechaninį atsparumą ir pastovumą. Projektuojant ir statant medinių konstrukcijų pastatus labai svarbus tampa naudotinų medžiagų pasirinkimas ir jų degumo klasifikacija.
Prisiminkime, kad pagal medžiagos atsaką į gaisro pobūdį statybos produktai skirstomi į A1, A2, B, C, D, E, F klases. Tik A klasės gaminiai yra nedegūs. Norint statyti medinius daugiaaukščius pastatus Lietuvoje, šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl galimybių leisti naudoti degesnes konstrukcijas ir apdailą statant tokius statinius iš medžio, kurio degumo klasė D-s2, d0). Svarbu numatyti ir įgyvendinti kitas aktyvias ar pasyvias gaisrinės saugos priemones. Pavyzdžiui, Lenkijoje naujų pastatų išorinėse sienose nuo 25 m.
Pasak UAB „ROCKWOOL“ techninio vadovo dr. Statybos ekspertų nuomone, norint gerai apšiltinti medinį namą, svarbu pasirinkti tinkamą būdą ir efektyvią medžiagą, užtikrinančią gerą šilumos izoliaciją ir priešgaisrinę apsaugą, o geriausia apsauga medienai - akmens vata. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek mediena, tiek akmens vata derinasi tarpusavyje dėl savo natūralumo, ilgaamžiškumo, atsinaujinamumo gamtoje bei galimybės perdirbti.
Mediena - ekologiškai švari gamtinė statybinė medžiaga, neturinti neigiamo poveikio žmogaus organizmui ir aplinkai. Šiuo metu darni medinė statyba populiarėja visame pasaulyje, vystomi vis didesni gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų projektai.
Pranešama, kad Skandinavijos šalių studijų sistema vertinama kaip viena pažangiausių Europoje, daugiausiai daugiaaukščių medinių pastatų taip pat statoma Skandinavijos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.
tags: #mediniai #daugiaauksciai #namai