Atgavus nepriklausomybę ir atkūrus neturtinės žalos atlyginimo institutą teisinėje sistemoje, jis tapo mokslininkų tyrimo objektu. Šiandien retas kuris tyrinėja neturtinės žalos atlyginimo problematiką, todėl magistro baigiamojo darbo temos analizė turėtų būti vertinga neturtinės žalos atlyginimo pažinimo praktiniu aspektu.
Darbe pateikiama, analizuojama ir apibendrinama 100 Vilniaus apygardos teismo sprendimų, kuriuose aiškinama, pagal kokius požymius atlygintina neturtinė žala arba argumentuojama, kodėl ji nepriteisiama. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, tai žala neatlyginama. Ar tai visais atvejais yra teisinga? Ar toks jos atlyginimo pagrindas įstatyme nebus numatytas?
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejus nustato tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tiek kiti įstatymai (pvz., Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir kt.). Galiojęs, nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ši nuostata taikytina ir kai neturtinės žalos atlyginimas nurodytas kituose įstatymuose. Šios atlygintinos neturtinės žalos ribos, netaikytinos. Ar tai modernus ir efektyvus neturtinės žalos atlyginimo instituto reformavimas? Jeigu neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto ieškovas neturi įrodyti. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, todėl ieškovas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.
Ar kartais ieškovas nepretenduoja į nepagrįstą praturtėjimą pats diferencijuodamas piniginės kompensacijos dydį? Įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismo nuožiūrai, nes tai fakto klausimas ir jo iš anksto įstatyme neįmanoma reglamentuoti. Praktikoje daugiausiai probleminių klausimų kyla dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vilniaus apygardos teismo praktika rodo, kad diferencijuodami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai iki šiol dažnai remiasi ne įstatymais nustatytais kriterijais, o subjektyviu paties teisėjo situacijos vertinimu. Ar taip yra iš tikrųjų? Ar įvertinami visi įstatyme nurodyti neturtinės žalos atlyginimo kriterijai?
Tyrimo Metodologija ir Duomenų Šaltiniai
Darbo dalykas - Vilniaus apygardos teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje. Darbo tikslas - išanalizuoti ir apibendrinti neturtinės žalos atlyginimo praktiką Vilniaus apygardos teisme. Analizės metodo pagalba buvo analizuojami Vilniaus apygardos teismo sprendimai, vertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas neturtinės žalos atlyginimo srityje. Taikant dokumentų analizės metodą Vilniaus apygardos teismo sprendimai darbe buvo naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Apibendrinimo metodas darbe buvo pasitelktas išanalizuotai medžiagai apibendrinti, išvadoms ir pasiūlymams suformuluoti.
2007 m. balandžio - 2007 spalio mėnesiais buvo atliekamas Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo bei baudžiamųjų bylų, kuriose buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo empirinis tyrimas. Autorius nusprendė peržiūrėti 100 Vilniaus apygardos teismo bylų, kuriose sprendimai priimti 2004-2007 metais bei atlikti detalią jų analizę. Buvo paruošta empirinio tyrimo anketa, kurioje buvo suformuluota 15 klausimų. Kiekviena empirinio tyrimo anketa atitinka vieną Vilniaus apygardos teismo bylą.
Teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba, civilinėms byloms naudojant klasifikatorius, o baudžiamosioms byloms naudojant rankinę paiešką buvo atrinktos 100 Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo bei baudžiamųjų bylų, kuriose buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tyrimui rinkdamasis bylas autorius stengėsi atrinkti kiek įmanoma laikytis proporcingumo principo (pvz., maždaug pusė peržiūrėtų bylų civilinės, kita pusė - baudžiamosios, ~ 50 % bylų teismo nagrinėtos pirmąja ir tiek pat - apeliacine instancija).
Autorius lankydavosi Vilniaus apygardos teisme bei ten susipažindavo su bylų medžiaga ir gautus duomenis žymėdavosi empirinio tyrimo anketoje. Taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į apeliacine ar kasacine tvarka apskųstų Vilniaus apygardos teismo bylų nagrinėjimo rezultatus. Surinkus medžiagą iš Vilniaus apygardos teismo buvo sukurta kompiuterinė duomenų bazė, į kurią buvo suvesti visi tyrimo metu gauti duomenys. Kiekvienai empirinio tyrimo anketai buvo suteiktas specialus duomenų bazės kontrolinis numeris. Suvedus duomenis į kompiuterinę duomenų bazę, buvo gauta daugybė statistinės išraiškos duomenų, kurių dalis pavaizduota grafiškai.
Pažymėtina, kad autoriui renkantis magistro baigiamojo darbo temą buvo suteikta galimybė pasirinkti konkretų apygardos teismą, kurio praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje bus magistro baigiamojo darbo tyrimo dalykas. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja daugiausiai bylų, nes šio apygardos teismo veiklos teritorijoje yra didžiausia šalies savivaldybė - Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje gyvena daugiausiai Lietuvos gyventojų. Šios savivaldybės gyventojai dažniausiai kreipiasi į teismą teisminių ginčų sprendimo.
Be to, Vilniaus apygardos teismui yra priskirta nagrinėti sudėtingiausias civilines bylas, kuriose ieškinio suma viršija 150 000 litų. Šiuos ieškinius, pirmąja instancija nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Jo spektrą paliečia didesnė teisinių santykių įvairovė. Tai įgalino autorių atlikti išsamesnį tyrimą. Diplominiame darbe taip pat buvo panaudota ir asmeninė magistranto praktinė patirtis bei žinios, įgytos dirbant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, taip pat įgytos bendraujant su interesantais, ikiteisminio tyrimo pareigūnais, prokurorais, teisėjais ir mokslininkais įvairiuose seminaruose.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta moralinės žalos sąvoka: asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šiame teisės akte - Konstitucijoje ir įstatymuose skiriasi. Dėl teisingesnio šio reiškinio įvardijimo, įvairias mokslininkų pozicijas paanalizuosime vėlesniuose darbo skyriuose.
Darbą sudaro įvadas, dalys, kurios suskirstytos į skyrius, o šie - į poskyrius: pirmają dalį sudaro keturi skyriai, kurių ketvirtąjį sudaro devyni poskyriai. šis suskirstytas į dešimtį poskyrių. Šiąją dalį sudaro du skyriai. Ketvirtąją dalį sudaro du skyriai, kurių pirmasis suskirstytas į penkis poskyrius. Darbe tyrinėjimo pagrindu suformuluotos išvados ir pasiūlymai.
Neturtinės Žalos Samprata ir Istorinė Raida
Sprendžiant bet kokias problemas arba domintis vienais ar kitais dalykais būtina žinoti jų esmę, t.y. reikia apibrėžti tai, ką tiriame, kuo dominamės ar sprendžiame. Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus sąvokų aiškinimus. Tai yra suprantama, nes kiekvienas žmogus problemą supranta ir traktuoja savaip, o tai sąlygoja skirtingų aiškinimų įvairovę. Šiuolaikinėje teisės doktrinoje konkuruoja dvi sąvokos - neturtinė žala ir moralinė žala.
Kaip jau minėjome darbo įvadinėje dalyje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra vieningos neturtinės žalos reiškinio terminijos. Skirtingi teisės aktai kitaip įvardija mūsų tiriamą reiškinį. Vokietijos Federacinės Respublikos civiliniame kodekse vartojama nematerialinės žalos sąvoka (vok. Schmerzgeld - skausmo pinigai). Šiamybę, sveikatos sužalojimo atveju, neteisėtu laisvės atėmimo metu) ir ginant kitas asmenines neturtines teises. Šiau teismai taiko šios žalos atlyginimą, remdamiesi principu, kad bet kokia žala privalo būti atlyginta. Teismų praktika žalos patenkinimą išaiškino kaip ekonominės ir neekonominės žalos atlyginimą.
Išanalizavus neturtinę žalą, darytina išvada, kad neturtinės žalos reiškinio traktavimas skirtingose valstybėse skiriasi. Vienur prioritetas teikiamas nematerialiniams aspektams (Vokietija, Prancūzija), kitur aukštinama moralė (Rusija). A.Rudzinskas teigia, kad neturtinė žala yra ne kas kita kaip pakenkimas fizinio asmens sveikatai, tiksliau - psichinei sveikatai, kuri yra valstybės teisinės apsaugos objektas.
Neturtinės žalos sąvokos vartoseną Lietuvos civilinės teisės doktrinoje palaiko ir S. Nors tiek moralinės, tiek neturtinės žalos sąvokos yra paplitę pastarojo meto teisinėje literatūroje, V.Mikelėnas ir D.Mikelėnienė nurodo, kad sąvoka neturtinė žala yra tikslesnė ir priimtinesnė už moralinės žalos sąvoką. Moralė yra filosofinė kategorija, reiškianti visumą pažiūrų į tai, kas gera ir kas bloga, teisinga ir neteisinga ir pan. Civilinė atsakomybė už žalą atsiranda tik kai žala yra individuali. Teisė taip pat gina ir saugo objektus, kurių atžvilgiu moralė apskritai nevartotina. (Pvz., teisė gina firmos vardą.). A. nagrinėja šias mokslo šakas: etiką, metaetiką, moralinę epistemologiją, psichologiją ir kt.
Panagrinėkime neturtinės žalos sąvokos raidą Lietuvos teisės aktuose. 1992 metais priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, joje įtvirtinama moralinės žalos sąvoka. Tokiam sąvokos pasirinkimui įtakos turėjo ir tuometinė politinė situacija - diegiamoje vertybinėje sistemoje aukštą vietą užėmė moralė. Taip pat be abejonės buvo atsižvelgta ir į kitų šalių teisės aktus, kurių daugumoje yra įtvirtinta moralinės žalos sąvoka. Šiau vėliau LR CK buvo įtvirtinta neturtinės žalos sąvoka.
Ši sąvoka yra sudėtinė, kurios kiekviena dalis yra neturtinės žalos pasireiškimo būdas. Detaliai neturtinės žalos pasireiškimo būdus apžvelgsime kitame darbo skyrelyje, tik pažymėkime, kad pasireiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis - teismai turi diskrecijos teisę įvertinti, ar nagrinėjamoje situacijoje buvo padaryta neturtinė žala ar ne. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje, tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje dažniausiai vartojama neturtinės žalos sąvoka, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas būdamas Konstitucijos normų interpretatoriumi ir dabar nutarimuose vartoja moralinės žalos sąvoką: moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti.
Apibendrinant pastebėtina, jog Lietuvoje yra vartojamos abi sąvokos. Akivaizdu, kad apžvelgus tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio šalių teisės aktuose bei teismų praktikoje vartojamas sąvokas ir mokslininkų nuomones, konstatuotina, kad nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos.
Neturtinės Žalos Ribos ir Atlyginimo Principai
Viss pirma apžvelkime neturtinės žalos ribas, traktuodami jas kaip neturtinės žalos atlyginimo ribas.
Šiuolaikinėje teisės doktrinoje vyrauja nuomonė, kad neturtinė žala yra nekainuojama vertybė ir ją tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Todėl ir Lietuvos teisės sistemoje buvo atsisakyta neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Autoriaus nuomone, ši neturtinės žalos atlyginimo instituto reforma vertintina prieštaringai: vien minimaliai sumažinus teisėjo nuožiūrą nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, kita vertus - atsirado galimybė priteisti nepagrįstai dideles sumas, kurios neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, įtvirtintų LR CK 1.5 str.
Ar įmanoma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, kad jam būtų atlyginta nei per daug, nei per mažai, o lygiai tiek, kiek iš tikrųjų prarasta? Ir ar apskritai logiška ir įmanoma įstatyme nustatyti prievolę pinigais kompensuoti žalą, kuri pagal savo prigimtį negali būti įvertinta pinigais? Apžvelgus nagrinėjamo reiškinio kilmės bei prigimties klausimus, autoriaus nuomone būtina išnagrinėti ir neturtinės žalos reiškinio sąvoką, kurios formulavimo skirtingumas teisės aktuose sukelia problematikos.
Neturtinės Žalos Atlyginimo Kriterijai
Diferencijuojant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai iki šiol dažnai remiasi ne įstatymais nustatytais kriterijais, o subjektyviu paties teisėjo situacijos vertinimu.
Pagrindiniai kriterijai:
- Žalos pasekmės.
- Žalą padariusio asmens kaltė.
- Asmens turtinė padėtis.
- Kitų reikšmingų aplinkybių.
Šie kriterijai turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes.
Vilniaus apygardos teismo praktikos analizė:
- Teismas turi įvertinti visus įstatyme nurodytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus.
- Svarbu nustatyti žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
- Atlyginimo dydis turi būti teisingas, protingas ir sąžiningas.
Teisininko komentaras. Žalos atlyginimas patyrus traumą dėl nevalytų šaligatvių
tags: #atlyginimas #uz #nuosavybes #zala #nuosavybei