Medienos Verslo Magnatas: Turto Siekimas ir Lietuvos Miškų Likimas

Karas dėl valstybinių miškų vyksta dar nuo 1995 m. Per du dešimtmečius strateguoti įvairūs modeliai: viena įmonė pagal Akcinių bendrovių įstatymą, holdingai, „Visuomis“. Už visų šių valdymo modelių slypėjo aiškus tikslas: panaikinti 42 urėdijas, valstybinių miškų valdymą perimti į „vienas rankas“, ko visada siekė šalies stambieji medienos perdirbėjai.

Tačiau politikams, suvokiantiems valstybinių miškų svarbą mūsų šalies ekonomikai, ekosistemai ir pagaliau visuomenei, pavyko atsilaikyti didžiuliam spaudimui. Paskutinis reikšmingiausias „kryžiaus žygis“ už valstybinius miškus buvo 2015 m.

Lietuvos miškų pasiskirstymas

Miškų Ūkio Valdymo Modelio Pokyčiai

Bendrais bruožais prisiminkime, kaip kito ir formavosi miškų ūkio valdymo modelis. 1990-1996 metais veikė tik Miškų ūkio ministerija, kurioje darbavosi 56 žmonės. Institucija buvo prijungta prie Žemės ūkio ministerijos ir pertvarkyta į Miškų ūkio departamentą. 1998 m., suformavus dabartinę Aplinkos ministeriją, po jos sparnu iš ŽŪM perėjo ir Miškų departamentas.

Keturiuose jo skyriuose darbuojasi apie trisdešimt specialistų. GMU Vy­riau­sy­bės potvarkiu įkurta 1996 m. (2001-aisiais pagal Miškų įstatymą įsteigtos valstybinės įmonės miškų urėdijos). Jauniausia ir gausiausia - septynerius metus gyvuojanti Valstybinė miškų tarnyba prie AM. įkurta. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. Nostalgiškai ilgėtis nepriklausomos Lietuvos pirmųjų metų, kai visas vadžias savo rankose laikė Miškų ministerija ir viena partija, kažin, ar verta.

"Ikea" Įtaka ir Investicijos

Nesunku prisiminti, jog 2008 m. Švedijos baldų gigantas „Ikea” neatsisako planų investuoti Lietuvoje ir čia statyti baldų gamyklą, tačiau nori užsitikrinti centralizuotą ir ilgalaikį medienos tiekimą. 2015 m. spalio mėnesį pasirodė straipsniai apie švedų domėjimąsi Lietuvos miškais.

2016 m. rugsėjo mėnesį IKEA įsigijo urėdijos dydžio miško valdą Lietuvoje. Pernai IKEA Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje iš viso įsigijo 72.000 ha miško bent už 1,1 mlrd. Prieš gerą dešimtmetį švedų mokslininkai užsakė studiją, kurios išvada buvo tokia: Lietuvai reikia miškus padalinti į komercinius ir į tuos, kurios reikia saugoti. Komercinius miškus reikia privatizuoti. Kaip ir minėjom, 2008 m. švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su Lietuvos premjeru G.

Premjero patarėjas sako, kad nemažą ir nuolatinį medienos kiekį būtų galima užsitikrinti dėl tiekimo tariantis ne su viena, o su visomis urėdijomis iš karto. „Stambiems pirkėjams, tokiems kaip „Ikea“ būtų sudėtinga dirbti su tiek daug urėdijų. Galbūt galima pagalvoti apie vienokį ar kitokį konsolidavimą. Dideli investuotojai norėtų kalbėti ne su 100 ar 90 tiekėjų, bet su vienu dariniu, kuris galėtų prisiimti įsipareigojimus ir pasirašyti tiekimo kontraktus“, - apie galimybę tiekti medieną sakė M. Kol kas neskelbiama, kiek „Ikea“ galėtų investuoti Lietuvoje.

Miškų Įstatymo Pataisos ir Medžio Perdirbėjų Įtaka

Kaip pastebi Seimo senbuviai, nuo 2004 m. kiekvienos kadencijos Seimas savo darbą pradeda nuo Miškų įstatymo pataisų. Valdantieji „valstiečiai“ laiko kone savo garbės reikalu panaikinti dabartines urėdijas, nors Miškų įstatymo pataisos nenumatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje, nei vyriausybės programoje. „To siekė kai kurios stambios Lietuvos medžio perdirbimo įmonės. Jas palaikė ir švedų kompanija „Ikea“.

Jos aiškindavo, esą, atsiradus vienai valstybės įmonei, galima būtų įsigyti medienos mažesnėmis kainomis. Planus sukurti vieną įmonę palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitę. Tokios pozicijos ji laikėsi ir dirbant praėjusios kadencijos Seimui“, - teigė J. Antanas Bosas.

Slaptos Reformos ir Valstybinių Miškų Kompleksinio Ūkio Plėtra

2004-2008 m. Penktą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo reorganizuojama valstybinių miškų valdymo sistema. Šį kartą reforma vyksta ypač slaptai, apie ją neskelbiama ne tik visuomenei, bet ir pačių miškininkų bendruomenei. Ir reorganizacijos pavadinimas nekrinta į akis, atrodo tarsi nekaltas verslo projektas - “Valstybinių miškų kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 m.

Galinė stotelė, arba skuboto strateginio plano tikslas - nedelsiant pertvarkyti šiuo metu esančias 42 šalies miškų urėdijas į 9 regioninius centrus, o iki 2008 m. pabaigos pasiruošti šių devynių valstybės įmonių - miškų urėdijų reorganizavimui į vieną valstybės (?) miško įmonę, kuri iš centro Vilniuje neva efektyviau galės “subalansuoti kompleksinio ūkio plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių (?) poreikius” ir t. Suprantama, plėtros programoje nė žodeliu neužsimenama apie galimą tos vienos įmonės privatizavimą, o strateginis planas grindžiamas rožine vizija - sukurti modernų, turintį išplėtotą infrastruktūrą ir kvalifikuotų darbuotojų ūkį, kurti darbo vietas ir aplinką, atitinkančią visuomenės dabarties ir ateities lūkesčius, bei panašiai.

Aplinkos ministerija

Vakarų Medienos Grupė (VMG) Investicijos

2017-11-21 Vakarų Medienos Grupė (VMG) investuoja 210 mln. Eur, kiti plėtrai skirs dar beveik 300 mln. Trys gamyklos, logistikos centras, 210 mln. investicijas paskatino auganti pasaulio ekonomika ir baldų poreikis visuose žemynuose, taip pat - aiški Lietuvos valdžios pozicija dėl reformų valdant Lietuvos miškų ūkį.

„Įmonės tikslas - masinė, maksimaliai automatizuota bei efektyvi gamyba, leisianti konkuruoti pasaulinėje baldų gamybos rinkoje. 2017-12-28 „Ikea“ fabrikui Kazlų Rūdoje - 1,4 mln. UAB „IKEA Industry Lietuva“ šiuo metu baigia seno savo cecho ir kitų nenaudojamų pastatų, esančių jos teritorijoje Kazlų Rūdoje, griovimo darbus. Vasario 1 d. turėtų paaiškėti generalinis rangovas, kuris čia pradės statybas - įmonė įgyvendina 46,8 mln. investicijų projektą.

Miškų Reforma: Kas Sliepiasi Už Centralizacijos?

2017 sausį paviešinta reformos idėja, o jau 2017 liepos 11 dieną Seimas, LŽVS partijos narių dauguma, priėmė įstatymą, leidžianti centralizuoti miškų valdymą, t.y. Iniciatorius - S. Svernelio ir R. LŽVS priešrinkiminėje programoje apie urėdijų „reformą - centralizaciją“ užsiminta nebuvo. Priešingai, R. Balsavimo rezultatai ČIA.

Pradiniame reformos plane - buvo planuojama atleisti iki 3000 urėdijų darbuotojų (dirba viso - 4000). Sukilus miškininkų profsąjungoms buvo pažadėta, kad reforma palies tik 300-400 žmonių, o visi kiti bus “pervesti į naują darinį”. Pavyzdžiui, kažkodėl niekas nemini to fakto, kad nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto - nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst.

Liberalus Miško Resursų Valdymas ir Plyni Kirtimai

Liberalus miško resursų (už)valdymo modelis. Analogiškas liberalus ir intensyvios miškininkystės modelis jau įdiegtas Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje (kur Aplinkos ministras K. Lietuvoje šiuo metu plyni kirtimai sudaro apie 70 proc. arba 2/3 visų kirtimų, o Latvijoje, Estijoje, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, kuriose įdiegtas liberalus miškininkystės modelis - plyni kirtimai sudaro 90 proc.

Pačioje Švedijoje prognozuojama, kad intensyvios komercinės miškininkystės dėka iki 2035 metų Švedijoje nebeliks senųjų miškų. Švedijoje nuogąstaujama, kad dideli natūralių miškų plotai tampa milžiniškomis kultivavimo sritimis, o tai kelia grėsmę biologinei miškų įvairovei.

Miško Socialinė Funkcija ir Regioninė Politika

Miškas šalia visų kitų funkcijų - atlieka ir socialinę funkciją - aprūpina darbu ir pragyvenimo šaltiniu daugybę vietos žmonių. Kaip jums LŽVS deklaruota regioninė politika? Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje nėra nė vienos girininkijos. Tūkstančiui hektarų skiriama 0,7 etato. Lietuvoje šiandien yra milijonas hektarų valstybinių miškų ir 4 tūkst. darbuotojų.

Tokiu atveju 3 tūkst. bus išmesti į gatvę. Anksčiau ar vėliau - tai tik laiko klausimas. Ir už tai atsakyti turės visi šie Seimo nariai, kurie balsavo” (Kauno urėdas S. bet kuri reforma pasmerkta braškėti, jeigu prasideda nuo profesinės bendrijos juodinimo ir šmeižimo.

Neteko girdėti, kad miškų ūkyje nustatyti kažkokie didžiuliai nusikaltimai, tačiau apie miškininkus nuolat viešai skleidžiama negatyvi informacija. Sunaikinti profesinę bendruomenę nesunku, panašiai atsitiko su inžinieriais, jų šiandien katastrofiškai trūksta. Pasak, miškininkės, signatarės Birutės Valionytės, bėda yra ta, kad mes neturime strateginės Lietuvos miškų vizijos. O juolab nesuvokiame savo gamtinių turtų tikrosios kainos… Ar mes žinome ką norime daryti su didžiausiu Lietuvos turtu?

Ekonominiai Rodikliai ir Miškų Ūkis

Lietuvos ekonominis augimas tiek iki mokslinės techninės revoliucijos, tiek ir jos sąlygomis buvo ir tebėra labai specifinis gamtinių, istorinių, ekonominių, nacionalinio valstybingumo, bei tautinės savimonės ir nacionalinės bei pasaulinės ekonominės integracijos požiūriu. Ekonominė galia, būdinga feodalizmui, rėmėsi Lietuvos galybės klestėjimas Europoje Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Vytauto Dižiojo valdymo laikais. XVIa.

Lietuva pasiruošė trimis ekonomiškai brandžiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutais. Po to ėjo Lietuvos valstybinio ir ūkinio nuosmukio metai Lietuvos - Lenkijos Respublikos sudėtyje. Pagrindinis ekonominio augimo veiksnys - fabrikinė pramonė - Europos vakaruoe atsirado aštuonioliktojo šimtmečio antroje pusėje. Į Lietuva ji atėjo pavėlavusi beveik visą šimtą metų ir pradėjo kurtis tik baudžiavą panaikinus. Jos pirmtakai buvo amatai ir juos vėliau papildžiusi manufaktūra. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų daugiausia ūkiškos iniciatyvos rode Radvilai, savo rezidencijų pašonėje (Kėdainiuose, Biržuose ir kt.) kūrę įmones, kurios anais laikais garsėjo ne tik savo valsty bėje.

tags: #medienos #verslo #magnatui #turto #siekimas #tarsi