Šiandien Lietuvoje vėjo jėgainių instaliuota galia iš viso sudaro apie 90 MW. Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas, Lietuvoje vėjo jėgainės pagamina tik apie 1 proc. suvartojamos elektros energijos.
Tačiau prognozuojamas tolesnis elektros kainų kopimas į olimpines aukštumas bruka naują alternatyvą: bent dalį generuojamos energijos sunaudoti savo reikmėms. Akys jau veikiausiai priprato prie Vakarų Lietuvos peizažą papildančių vėjo jėgainių.
Atsižvelgiant į tai, svarbu žinoti, kokie reikalavimai keliami mažosioms vėjo jėgainėms, kokie leidimai reikalingi ir kokia parama galima pasinaudoti.
Norint prisidėti prie vėjo „gaudymo“ ir vertimo energija, nebūtina statyti didžiulės galios jėgainės, pasaulyje populiarėja vadinamosios asmeninio naudojimo jėgainės, kurių galią galima pasirinkti pagal savo poreikius. Vadinamųjų didžiųjų jėgainių instaliuota galia siekia nuo vieno iki kelių MW, o štai asmeniniam naudojimui skirtą jėgainę galima rinktis ir tokią, kurios instaliuota galia - vos 5 kW.
Vėjo jėgainių klasifikacija ir reikalavimai
Nuo šių metų pradžios vėjo jėgainės iki 10 m aukščio ir iki 10 kW galingumo įtrauktos į nesudėtingų statinių I grupę. Tokioms jėgainėms įsirengti nereikia statybos leidimo ir kitų sudėtingų derinimo procedūrų. Į nesudėtingų statinių II grupę įtrauktos vėjo jėgainės iki 15 m aukščio ir iki 30 kW galingumo. Joms statybos reikalavimai taip pat gerokai paprastesni. Nuo 2024-11-01 pasikeitus Statybos įstatymui, tokiems naujiems nesudėtingiems statiniams reikalingas statybos leidimas.
Projektuojant ir statant vėjo jėgaines, priskiriamas I grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui (aukštis iki 10 m, galia iki 10 kW) neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas ir daugelis kitų reikalavimų. Ruošiantis statyti vėjo jėgaines, priskiriamas II nesudėtingų statinių grupei (aukštis iki 15 m, galia 10-30 kW), reikalingas supaprastintas statinio projektas. Nors statybos leidimas taip pat nereikalingas, vietoj jo būtinas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas. Vėjo jėgainėms, kurių statybinės konstrukcijos yra iki 2,2 m aukščio, Statybos įstatymo nustatyti reikalavimai statiniams netaikomi.
„Potencialūs vėjo jėgainių statytojai pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės architektą, kuris išduotų statybos sąlygų sąvadą. Jame yra nurodyta, ką reikia daryti toliau. Norintieji prisijungti prie tinklų dar turi gauti ir prisijungimo išankstines sąlygas, kurias išduoda skirstomųjų tinklų teritoriniai skyriai", - paaiškino J. Žukas.
Atstumai ir kaimynų sutikimas
Vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Jiems nereikalingas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, jeigu tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 str. 10 dalyje nurodytų pastatų, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.
Kai vėjo jėgainių statybai taikomos statybos techninio reglamento „Nesudėtingi statiniai (tarp jų laikini)“ nuostatos, vėjo jėgainės turi būti statomos ne mažesniu kaip jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki sklypo ribos. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Visgi aplinkinių gyventojų raštiškas sutikimas reikalingas norintiems įsirengti galingesnę vėjo elektrinę savo sklype - tą irgi reglamentuoja AIEĮ 49 str. O taip pat „pranešti ir apie teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti šioje dalyje nurodytą susitarimą.
Praktika rodo, kad Lietuvoje šis punktas apie kaimynų sutikimų gavimą yra kone sunkiausias. Toli gražu ne visi kaimynai sutinka su vėjo elektrinės įrengimu pašonėje. Vis dažniau pasitaiko prieštaravimo atveju, kurie kartais perauga į kolektyvines peticijas ir masinį kreipimąsi į rajonų administracijas.
Parama vėjo jėgainių statybai
Siekiama, kad į alternatyvios energetikos plėtrą mūsų šalyje įsitrauktų ir žemės ūkio atstovai bei kiti kaimo vietovių gyventojai, todėl vėjo jėgainių statybai skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Nedidelės galios vėjo jėgainėms įrengti ūkyje galima gauti paramą pagal I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Šia parama pasinaudojęs ūkininkas visą jėgainės pagamintą energiją turėtų sunaudoti savo reikmėms, į bendrus elektros tinklus sugeneruotos energijos parduoti negalima. Pagal šią priemonę remiama nedidelių, iki 250 kW galios, vėjo jėgainių statyba. Pagal šią priemonę gali būti finansuojama 40 proc. mažo galingumo vėjo jėgainės bei jos įrengimo kainos, maksimali parama vienam projektui visam laikotarpiui neturėtų viršyti daugiau kaip 400 tūkst. eurų.
Taip pat energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba remiama pagal KPP III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Pagal pirmąją priemonę paramą alternatyviai energijai gaminti gali gauti ūkininkai, savarankiškos labai mažos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, taip pat kaimo gyventojai, vykdantys žemės ūkio veiklą. Paramą pagal antrąją priemonę gali gauti kaimo gyventojai, turintys patirties šioje srityje, savarankiškos labai mažos įmonės, jau veikiančios ne žemės ūkio sektoriuje, bei fiziniai asmenys, ketinantys steigti naujas labai mažas įmones. Tačiau šiuo atveju pusė visos pagamintos elektros energijos turėtų būti parduodama į bendrus tinklus.
Prisijungimo prie elektros tinklų išlaidas turėtų finansuoti pats vėjo jėgainės savininkas. Parama pagal šias priemones gali sudaryti iki 65 proc. visos projekto vertės. Jau sulaukta Europos Komisijos pritarimo laikinajai valstybės pagalbos schemai, taikomai ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kuri sudarys galimybę padidinti galimą paramos sumą vienam projektui iki 500 000 eurų (1 726 400 Lt). Pasak ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyr. specialistės Živilės Šukytės, šiuo metu kaip tik baigiami rengti nauji įgyvendinimo taisyklių projektai, pagal kuriuos tokia padidinta paramos suma bus taikoma iki šių metų pabaigos.
Parama šioms priemonėms įgyvendinti iki 150 tūkst. litų taip pat teikiama pagal supaprastintą tvarką.
AEI bendrijos statusą turinčios gyventojų bendruomenės, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat ūkininkai, norintys įsirengti mažos galios elektrines šiuo metu gali teikti paraiškas paramai gauti. Kaip prieš kurį laiką pranešė Energetikos ministerija, šiai priemonei numatyta skirta mažiausiai 7 mln. eurų finansavimą. Parama bus teikiama planuojantiems statyti pavienes vėjo energiją naudojančias elektrines iki 3 MW įrengtosios galios arba saulės energiją naudojančias elektrines iki 500 kW įrengtosios galios. Dėl jos galės kreiptis ir asmenys, jau pradėję plėtoti projektus, t. y. gavę leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
Maksimalus paramos dydis vėjo elektrinei 614,70 Eur/kW be PVM (743,79 Eur/kW su PVM), saulės elektrinei 369,00 Eur/kW be PVM (446,49 Eur/kW su PVM). Paraiškas paramai gauti galima teikti nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. sausio 11 d. Kvietimas skelbiamas ir paraiškos teikiamos APVA interneto svetainėje.
Paramos galimybės vėjo jėgainių statybai:
| Paramos priemonė | Paramos gavėjai | Maksimali galia | Paramos intensyvumas |
|---|---|---|---|
| Žemės ūkio valdų modernizavimas | Ūkininkai | Iki 250 kW | 40% |
| Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos | Ūkininkai, labai mažos įmonės, kaimo gyventojai | Nėra apribojimų | Iki 65% |
| Parama verslo kūrimui ir plėtrai | Kaimo gyventojai, labai mažos įmonės | Nėra apribojimų | Iki 65% |
Poveikio aplinkai vertinimas
Planuojantiems statyti vėjo jėgaines tenka susikauti su ištisa kariauna reikalavimų dėl poveikio aplinkai vertinimo. Statant nedidelės galios vėjo jėgainę, išvengiama kai kurių didelėms jėgainėms taikomų apribojimų. Jei vėjo jėgainės aukštis, įskaitant sparnų ilgį, yra mažesnis kaip 10 m ir ji turi ne daugiau kaip 1 turbiną, poveikio aplinkai vertinimo procedūros netaikomos.
Kai planuojama vėjo jėgainė viršija šiuos parametrus, atsakinga institucija - Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentas - kiekvienu konkrečiu atveju pagal individualias aplinkybes sprendžia, ar reikia atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą.
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjos Miglės Masaitytės, atsakinga institucija gali reikalauti poveikio aplinkai vertinimo, kai vėjo jėgainės planuojamos šalia gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinių parkų; kai jos planuojamos įsteigtose ar potencialiose buveinėse arba paukščių apsaugai svarbiose teritorijose ir greta jų; kai planuojamų vėjo jėgainių kaimynystėje yra gyvenamosios teritorijos.
Kaip pradėti?
Svarbiausiais patarimais dalijasi vėjo energetikos ekspertas. Tai, kokių leidimų reikės planuojamai vėjo elektrinei, priklauso nuo jos dydžio ir galingumo. Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR „Statinių klasifikavimas“, vėjo elektrinės, kurių aukštis yra ne didesnis kaip 30 metrų, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą. „Be to, tuo atveju, kai statomos ne galingesnės kaip 350 kW vėjo elektrinės, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties. Tokioms nedidelėms elektrinėms taip pat nebūtinas statybos leidimas, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas - tad reikalingos procedūros užtrunka trumpiau“, - sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Prieš pradedant bet kokias statybas miško paskirties žemėje, būtina gauti atitinkamus leidimus ir laikytis vietinių bei nacionalinių teisės aktų. Pirmiausia, jei žemė priklauso valstybei, reikės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir kitus atsakingus organus, kad gautumėte leidimus. Dėl statybos miško paskirties žemėje galimybės taip pat svarbu išsiaiškinti, ar planuojama statyba nesutampa su saugomomis gamtos teritorijomis, tokiomis kaip natūralūs draustiniai ar rezervatai.
Pagrindiniai žingsniai planuojant vėjo jėgainės statybą:
- Vietos parinkimas ir galios poreikio nustatymas.
- Kreipimasis į savivaldybės architektą dėl statybos sąlygų sąvado.
- Prisijungimo išankstinių sąlygų gavimas iš skirstomųjų tinklų teritorinių skyrių.
- Paraiškos teikimas paramai gauti (jei taikoma).
- Reikalingų leidimų gavimas.
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatomis, konsultuoja suinteresuotuosius asmenis veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais.