Mažosios Bendrijos Steigimas: Viskas, Ką Turite Žinoti

Jeigu turite verslo idėją ir ieškote būdo, kaip ją įgyvendinti, mažosios bendrijos (MB) steigimas gali būti vienas paprasčiausių ir lankščiausių starto variantų. Nors mažoji bendrija kaip juridinė forma atsirado prieš mažiau nei dešimtmetį, šiandien steigiant pirmąjį verslą tradiciškai renkamasi būtent ši įmonės forma.

Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius mažosios bendrijos steigimo aspektus, pradedant nuo to, kas yra mažoji bendrija, ir baigiant jos valdymu bei mokesčiais.

Kas yra Mažoji Bendrija?

Mažoji bendrija (MB) tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo - įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. MB gali vykdyti bet kokią veiklą, kuri nedraudžiama arba neribojama specialiais įstatymais. MB narių turtas yra apsaugotas, jie neatsako savo asmeniniu turtu už bendrijos prievoles.

Svarbu paminėti, kad mažąją bendriją gali steigti tik fiziniai asmenys, nepriklausomai nuo pilietybės. Juridiniai asmenys steigti MB negali.

Kodėl Verta Steigti Mažąją Bendriją?

Mažosios bendrijos steigimas turi daug privalumų, dėl kurių ši verslo forma Lietuvoje sparčiai populiarėja:

• Steigimo procesas paprastas ir gali būti atliktas elektroniniu būdu.
• MB narys gali nesudėtingai pasitraukti iš verslo (atsiimant įnašą ar perleidžiant nario teises).
• Pelno paskirstymas MB viduje yra lankstus ir priklauso nuo narių susitarimų.
• Steigiant MB nereikia įstatinio kapitalo, todėl pradiniai kaštai minimalūs.
• Mažos apimties veiklą vykdančioms MB galima tvarkyti apskaitą be buhalterio (naudojantis elektroninėmis sistemomis, pavyzdžiui sąskaita123).
• MB gali įsteigti vienas žmogus, tačiau vėliau gali būti prijungiami kiti nariai.
• Nariai turi ribotą civilinę atsakomybę ir neatsako savo asmeniniu turtu.

Nors su mitais ir išankstiniu nusistatymu kalbant apie mažąsias bendrijas susiduriame tikrai gana retai, verslo pasaulyje gana ilgai besisukantys verslininkai mažąsias bendrijas nuvertina ir tiki, jog UAB yra vienintelė tikra įmonės organizavimo forma.

Tačiau tai nereiškia, jog MB visiškai neneša jokios atsakomybės - norint nutraukti MB veikimą, kaip ir bet kurios kitos įmonės bankroto atveju, privalu atsiskaityti su partneriais ir padengti visus įsiskolinimus. Na o tiek MB, tiek UAB nariai nerizikuoja savo asmeniniu turtu.

Mažosios Bendrijos Steigimas: Žingsnis Po Žingsnio

Prieš steigiant MB verta iš anksto apgalvoti verslo modelį, numatyti veiklos specifiką, suplanuoti būsimas pajamas, įvertinti būsimas išlaidas, suprasti, kokius mokesčius teks mokėti ir kokių dokumentų reikės. Tai padeda pasiruošti sklandžiam veiklos startui ir, prireikus, žinoti, kaip vyksta likvidavimo procesas. Plačiau tam pasiruošti padės Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas.

Patogiausia įmonę steigti internetu, nes platforma pati sugeneruoja reikiamus dokumentus papildymui.

Steigimo Dokumentai

Pirmiausia jums reikės prisijungti prie Registrų centro savitarnos sistemos ir pasirinkus juridinio asmens teisinę formą - mažąją bendriją, užpildyti prašymą.

Sistema jums pateiks steigimo aktą (jeigu yra vienas steigėjas) ar sutartį (jeigu yra keli steigėjai). Jūsų pasirinktame dokumente bus nurodomi steigėjai, MB pavadinimas ir adresas, atstovo ir vadovo duomenys, kokie bus bendrijos narių įnašai. Visus šiuos aspektus jau turite būti apgalvoję iš anksto.

Jums bus reikalingi mažosios bendrijos steigimo nuostatai. Šiame dokumente turėsite įvardinti bendrijos veiklos tikslus, lėšų nariams išmokėjimo sąlygas, narių priėmimo tvarką ir kitus aspektus.

MB steigimo aktą ar sutartį ir nuostatas elektroniniu būdu turi pasirašyti visi steigėjai. Vėliau prašymą pildęs steigėjas pasirašo dokumentus JAR-1-E forma. Svarbu, kad tokiu pačiu vardu nebūtų jau įregistruota kita įmonė, o pavadinimas gali būti tiek lietuvių, tiek anglų kalba.

Turėsite pateikti MB buveinės adresą. Tai gali būti nuosavas adresas arba nuomojamos patalpos. Jeigu patalpos nuomojamos, patalpų savininkai turi duoti sutikimą ir jį pasirašyti elektroniniu parašu.

Steigiant įmonę elektroniniu būdų visi dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu, todėl kiekvienas steigėjas turi turėti mobilų parašą. Dokumentai Registrų centrui gali būti pateikti ir atvykus į padalinį.

Mažoji bendrija vykdys tam tikrą veiklą. Taigi, jums reikės nurodyti veiklos rūšį, kurią pasirinksite iš Juridinių asmenų registro pateikto elektroninio veiklos rūšių klasifikatoriaus.

Kaip jau minėta anksčiau, užpildžius dokumentus elektroniniu būdu, paslauga įdedama į Registrų centro krepšelį ir nurodytą sumą reikia apmokėti.

Prašymas pateikiamas JAR-1-E forma ir apmokamas savitarnoje. Registracijos mokestis paprastai siekia apie 57 eurus. Jei dokumentai pateikiami elektroniniu būdu, juridinis asmuo įregistruojamas per 1 darbo dieną. Pateikus popierinius dokumentus - per 3 darbo dienas.

Registracija JADIS ir JANGIS sistemose

Užregistruotos mažosios bendrijos nariai privalo pateikti savo duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), kurioje kaupiama informacija apie visų juridinių asmenų dalyvius. MB taip pat turi pateikti duomenis JANGIS sistemoje, kurioje kaupiama informacija apie juridinių asmenų naudos gavėjus.

Veiksmai po Mažosios bendrijos registracijos

Gavus Registrų centro patvirtinimą, kad MB užregistruota, jums reikės atlikti šiuos veiksmus:

• Atidaryti atskirą banko sąskaitą. Tokia sąskaita atskiria nuosavas lėšas nuo verslo. Ji leidžia lengviau pildyti apskaitą ir vykdyti mokesčių deklaravimo procesą. Atskira sąskaita įmonėms privaloma pagal Lietuvos teisės aktus.
• Išsirinkti įgaliotą asmenį.
• Pasirinkti valdymo formą.

Mažosios Bendrijos Valdymas

Mažosios bendrijos įstatymas įtvirtina galimybę mažosios bendrijos steigėjams (nariams) pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos valdymo organų struktūrų.

Pirmuoju atveju mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažosios bendrijos valdymo organas bus tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu būtų ir mažosios bendrijos valdymo organas.

Antruoju atveju mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažosios bendrijos valdymo organai bus narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - mažosios bendrijos vadovas.

Mažosios bendrijos organai nurodomi mažosios bendrijos nuostatuose. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių. Papildomų narių, jei dar nėra pasiektas maksimalus kiekis, galima įtraukti ir veiklos vykdymo eigoje. Nariai turi galimybę savanoriškai pasitraukti iš verslo atsiimant savo įnašą, parduodant ar kitaip perleidžiant savo nario teises kitiems asmenims.

MB Vadovo Funkcijos

Mažosios bendrijos valdymo organas gali būti tik narių susirinkimas arba bendrijos vadovas. Vadovu gali būti paskirtas vienas iš MB narių, su kuriuo sudaroma civilinė paslaugų sutartis.

Vadovas organizuoja veiklą, priima sprendimus dėl sandorių, teikia nariams informaciją, sudaro sutartis, organizuoja susirinkimus ir rūpinasi kasdiene veikla. Jis taip pat priima ir atleidžia darbuotojus, gali valdyti įmonės lėšas, išmokėti avansinius pelno mokėjimus bei vykdyti pareigas Registrų centre, JAR, JADIS.

Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas.

Dažnai iškyla klausimas ar gali MB narys būti ir MB vadovu? Taip, jeigu MB steigimo metu pasirinkta tokia bendrijos valdymo forma, kai valdymo organai du - dalyvių susirinkimas ir vadovas ir kai mažojoje bendrijoje yra vienasmenis valdymo organas - vadovas. Taip pat, vadovu gali būti ir pats MB narys, ir samdomas asmuo.

Jeigu MB nuostatuose numatyta du ir daugiau narių ir MB narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas, tuomet santykiams su juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat sudarant sandorius MB privalo iš savo narių išsirinkti atstovą.

Pagrindinis direktoriaus pareigybės privalumas yra tai, kad jo atlygiui taikomi maži mokesčiai. Direktorius mažojoje bendrijoje yra įdarbinamas pagal civilinę vadovavimo paslaugų sutartį, jo atlyginimas apmokestinamas tik gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Nuo 2026 metų MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas progresiniais mokesčiais: iki 12 VDU (vidutinių darbo užmokesčių) dydžio metinėms pajamoms taikomas 15 proc. GPM tarifas, pajamoms nuo 12 VDU ir 36 VDU - 20 proc. GPM tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU - 25 proc.

Jei MB narys nėra direktorius, atlygį už darbą mažojoje bendrijoje jis gali gauti dviem būdais - kaip lėšas asmeniniams poreikiams arba kaip pelno dalį.

Lėšos asmeniniams poreikiams yra apmokestinamos 20 proc. GPM ir Sodros mokesčiais (Sodros mokesčių tarifas 20,81 proc. skaičiuojamas nuo pusės išmokėtų pajamų); MB nariui išmokama pelno dalis yra apmokestinama pelno mokesčiu (7 ar 17 proc.) ir 15 proc.

Kitas direktoriaus atlyginimo privalumas yra tai, kad jo nereikia grąžinti į įmonės sąskaitą, jei MB patiria nuostolius.

Mažosios Bendrijos Buhalterija

Mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti:

• Pagal darbo sutartį samdomas vyr. buhalteris
• Mažosios bendrijos narys

Buhalteris MB nėra privalomas, kol jūsų pajamos nesiekia 45000 EUR ir nėra būtinybės registruotis PVM mokėtoju, buhalterines paslaugas rekomenduojama pirkti tada, kai vykdoma intensyvi veikla ir nespėjama sutvarkyti apskaitos dokumentų savarankiškai.

Mažosios bendrijos apskaitą gali vesti pats mažosios bendrijos vadovas. Tai ypač patogu jei pakanka turimų žinių ir įmonės veiklos apimtys nėra didelės.

Mažosios Bendrijos Mokesčiai

Pirmuosius veiklos mėnesius mažosios bendrijos dažnai praleidžia nemokant jokių mokesčių - prievolė sumokėti pelno mokestį atsiranda metams pasibaigus, registruotis PVM mokėtoju reikia tik pasiekus tam tikras pajamas, o VSD įmokos pirmaisiais veiklos metais gali būti nemokamos. Taigi, lieka susimokėti PSD, jei MB nariai nėra drausti PSD kitais būdais.

Pagrindiniai mažųjų bendrijų mokesčiai:

1. Pelno mokestis. Standartinis pelno mokesčio tarifas - 15 proc. Tačiau daugelis mažųjų bendrijų taiko lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą.
2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų. Standartinis PVM tarifas - 21 proc.
3. Sodra. Mažoji bendrija moka PSD ir VSD mokesčius nuo narių asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų.
4. Gyventojų pajamų mokestis (GPM). MB leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama MB nariui išmokėta suma, nuo kurios pagal VSD įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos MB nario VSD įmokos.

Nuo 2019 metų sausio 1 d. MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas 15 proc. GPM, MB narių lėšos asmeniniams poreikiams - 20 proc. GPM, pelno išmokėjimas MB nariams - 15 proc. GPM.

Mažosios Bendrijos ir Uždarosios Akcinės Bendrovės (UAB) Palyginimas

Nors su mitais ir išankstiniu nusistatymu kalbant apie mažąsias bendrijas susiduriame tikrai gana retai, verslo pasaulyje gana ilgai besisukantys verslininkai mažąsias bendrijas nuvertina ir tiki, jog UAB yra vienintelė tikra įmonės organizavimo forma. Tad kuo gi skiriasi MB nuo UAB?

Štai pagrindiniai skirtumai:

Tiek mažosioms bendrijoms, tiek uždarosioms akcinėms bendrovėms gali būti taikomas lengvatinis 5% pelno tarifas. Tam, kad tuo galėtų pasinaudoti MB, jos metinės pajamos negali viršyti 300000 eurų. Tuo tarpu UAB kartelė - tie patys 300000, tik ne pajamų, o pelno.

Norint pasinaudoti lengvata tiek MB, tiek ir UAB vidutinis darbuotojų skaičius negali viršyti 10.

DUK apie Mažosios Bendrijos Steigimą

Štai atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie mažosios bendrijos steigimą:

• Kiek laiko užtrunka Mažosios bendrijos registracija? Mažosios bendrijos registracijos procesas paprastai trunka 2-5 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo Registrų centrui.
• Ar galima keisti Mažosios bendrijos narių skaičių po steigimo? Taip, Mažosios bendrijos narių skaičius gali būti keičiamas. Nauji nariai gali būti priimti arba esami nariai gali pasitraukti, jei tai numatyta bendrijos nuostatuose.
• Kokie dokumentai yra būtini Mažosios bendrijos veiklai? Pagrindiniai dokumentai yra steigimo sutartis (aktas), nuostatai, narių susirinkimo protokolai ir finansinės ataskaitos.
• Ar Mažoji bendrija gali keisti savo veiklos kryptį? Taip, Mažoji bendrija gali keisti savo veiklos kryptį, tačiau šis pokytis turi būti užfiksuotas steigimo dokumentuose ir įregistruotas Registrų centre.
• Kaip galima išvengti konfliktų tarp Mažosios bendrijos narių? Konfliktų galima išvengti aiškiai apibrėžiant atsakomybes, pelno paskirstymo taisykles ir valdymo principus Mažosios bendrijos nuostatuose. Taip pat naudinga pasitelkti išorinius konsultantus sprendžiant nesutarimus.
• Ar Mažoji bendrija gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose? Taip, Mažoji bendrija gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei atitinka reikalavimus ir turi pakankamus pajėgumus vykdyti užsakymus.
• Kuo skiriasi Mažoji bendrija ir Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)? Pagrindiniai skirtumai yra įstatinio kapitalo reikalavimas (Mažosios bendrijos steigimui jis nereikalingas), valdymo struktūra (Mažoji bendrija neturi privalomo vadovo), ir maksimalus narių skaičius (Mažoji bendrija gali turėti iki 10 narių).
• Kaip vyksta Mažosios bendrijos likvidavimas? Mažosios bendrijos likvidavimo procesas apima sprendimo dėl likvidavimo priėmimą, kreditorių informavimą, turto paskirstymą ir oficialų įregistravimą Registrų centre.
• Kokias finansines ataskaitas privalo rengti Mažoji bendrija? Mažoji bendrija privalo rengti metines finansines ataskaitas. Jei bendrija yra PVM mokėtoja, taip pat reikia teikti PVM deklaracijas.
• Ar Mažoji bendrija gali pakeisti savo pavadinimą? Taip, Mažoji bendrija gali pakeisti savo pavadinimą.

Atnaujinta 2026-01-13

tags: #mazoji #bendrija #turi #viena #savininka