Šiandien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, siekiama užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Vis dėlto, nemažai vaikų patenka į globos namus dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tėvų nepriežiūra, priklausomybės, smurtas ar socialinės problemos.
Šiame straipsnyje aptarsime strategijas, kurios padėtų sumažinti globos namuose gyvenančių vaikų skaičių, skatinant šeimos stiprinimą, prevenciją ir alternatyvios globos formas.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst. vaikų.
Tyrimai rodo, kad globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai - net socialinę atskirtį visam gyvenimui.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius.
Lietuvoje šios sistemos reforma buvo pradėta 2007 metais, tačiau dėl tinkamai nesuplanuotų ir nevykdytų priemonių dauguma rezultatų liko nepasiekti, o reformos įgyvendinimo terminas atidėtas dar keliolikai metų.
Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų - perpildytos.
Pavyzdžiui, Alytaus globos namuose globojama 120 vaikų, nors pagal globos normas turėtų būti ne daugiau 60.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą - šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos.
Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę.
Auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų.
Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis.
Todėl pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas.
Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis, kaip globėjo pajamos.
Dėl subjektyvaus vertinimo pasitaiko atvejų, kai toje pačioje savivaldybėje vienu atveju globa buvo paskirta globėjai, kurios pajamos 440 Lt, o kitu atveju viena iš priežasčių, kodėl teismas vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pagrindu priėmė sprendimą negrąžinti vaiko tikrai mamai, buvo nurodytos jos gaunamos 451 Lt pajamos.
Dar viena problema - netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką.
Dėl to vėliau turime nepageidaujamą rezultatą - vaiko artimi giminaičiai sudaro didžiąją nušalintų globėjų dalį.
Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 m. įvairių pažeidimų dėl patalpų neatitikimo normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai.
Pavyzdžiui, vaikams trūksta higienos priemonių, vis dar pasitaiko atvejų, kai berniukai ir mergaitės turi naudotis bendrais tualetais arba peršviečiamomis dušo kabinomis, ikimokyklinio amžiaus vaikai naudojasi bendrais drabužiais.
Pažanga ir pokyčiai
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės, šalies strateginis tikslas, kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje.
„Pastaraisiais metais globos srityje jau padarėme pažangą: atradome naujas globos formas, pritraukiame daugiau norinčių globoti šeimų, atsisveikinome su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais.
Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių“, - pastebi viceministrė.
Anot jos, tėvų globos netekusiems vaikams tai suteikia dar vieną progą patirti artimojo rūpestį ir saugumą.
Tačiau, nepaisant pažangos, vis dar yra vaikų, augančių šeiminiuose namuose.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė taip pat pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad labai svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje.
„Bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus.
Šiuo metu beveik tūkstantis vaikų, vis dar laukiančių globėjų, tikisi, kad savo gyvenime jiems pavyks sutikti žvilgsnį, kuris pažadėtų, jog nuo šiol viskas bus gerai“, - dalijasi mintimis vaiko teisių gynėjų vadovė.
Šeimos aplinkoje - daugiau nei 80 proc. globojamų vaikų
Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. iki 81 proc.
Šis rodiklis yra vienas iš trijų esminių, kuriuos nustatė šalies vaikų globos politikos institucijos ir kurių siekia kiekviena savivaldybė.
„Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.“, - pastebi R.Ladauskienė.
Vis daugiau apgyvendinama pas budinčius globotojus
Pastebima, kad auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius.
Kai gaunamas pranešimas apie vaiko nepriežiūrą, specialistai įvertina, ar vaikui gresia pavojus ir tokiu atveju ieškoma giminaičių ar artimųjų, o jeigu jų nėra - vaikas laikinai apgyvendinamas pas paruoštus budinčius globotojus.
Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. iki 71 proc.
Tai antras svarbus rodiklis siekiant, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje.
„Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinami globos institucijose.
Tiesa, planai buvo ambicingi ir mes buvome numatę, kad pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius augs sparčiau, t. y. 2025 m. pasieks 90 proc.
Deja, šio rodiklio dar nepasiekėme, tačiau jis auga.
Institucinė aplinka, šeiminiai namai niekada neprilygs apgyvendinimui šeimoje, kur vaikas bus saugus, priglaustas, išklausytas, jeigu reikės, jam bus paruoštas maistas bet kuriuo paros metu“, - teigia R.Ladauskienė.
Pasak R.Ladauskienės, budinčio globotojo veikla yra labai atsakinga - reikia ne tik nuoširdžiai mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti, bet ir skirti jiems savo laiką:
„Turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių.
Matome, kad naujų budinčių globotojų paruošiama vis daugiau: praėjusį pusmetį 56, šį - jau 79.
Tai džiugina, bet norisi surasti dar daugiau žmonių su didelėmis, vaikus pasiruošusiomis priimti širdimis.“
Pasak R.Ladauskienės, per pastaruosius dvejus metus ypač pagerėjo savivaldybių ir globos centrų bendradarbiavimas bei globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių paieškos ir pritraukimo planų įgyvendinimas - tai yra trečiasis rodiklis, kuris itin svarbus atveriant platesnes galimybes vaikui laikinai ar nuolat apsigyventi šeimos aplinkoje.
2022 m. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad tik 52 proc. savivaldybių turi parengusios planus, kaip pritraukti globėjus ir budinčius globotojus, nors jų trūkumas buvo juntamas beveik visur.
2024 m. planus paruošė visos savivaldybės, o iš 1161 suplanuotos veiklos įgyvendinta net 1035 (beveik 90 proc.).
Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių - Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras.
Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones.
Viena jų - vaiko dienoraštis, kurį rašo kūrybingi globos centro specialistai, atskleidžiantys globėjų patirtis, vaikų emocijas, jausenas.
Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kur aprašomos tiek gyvenimiškos istorijos, tiek pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą.
„Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmų apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį.
Neskatiname iš karto tapti globėju, bet kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei.
Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus.
Prisiminkime, kad tėvų globos netekę vaikai yra tokie patys vaikai, tik jiems reikia kiek daugiau dėmesio, santykio, pasitikėjimo, o tada pamažu jie pradeda gyti“, - sako Jolanta Mankuvienė, Kuršėnų šeimos namų globos centro vadovė.
Strategijos, skirtos sumažinti vaikų skaičių globos namuose
Siekiant sumažinti vaikų skaičių globos namuose, būtina įgyvendinti kompleksines strategijas, apimančias šeimos stiprinimą, prevenciją ir alternatyvios globos formas.
Šeimos stiprinimas ir parama
Viena iš svarbiausių strategijų yra šeimos stiprinimas ir parama.
Tai apima ankstyvą pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumų, konsultavimą, finansinę paramą ir tėvystės įgūdžių ugdymą.
Stiprios ir funkcionalios šeimos gali geriau pasirūpinti savo vaikais ir išvengti jų patekimo į globos namus.
Prevencija
Prevencinės priemonės yra labai svarbios siekiant sumažinti vaikų skaičių globos namuose.
Tai apima socialinių darbuotojų darbą su rizikos šeimomis, švietimą apie tėvystę ir vaikų teises, bei smurto prevencijos programas.
Ankstyva intervencija gali padėti išvengti krizinių situacijų ir apsaugoti vaikus nuo žalos.
Alternatyvios globos formos
Jei vaikas negali augti savo biologinėje šeimoje, svarbu užtikrinti alternatyvias globos formas, kurios atitiktų jo poreikius.
Tai apima globą šeimose, įvaikinimą ir globos namus, kurie yra kuo labiau panašūs į šeimos aplinką.
Svarbu, kad vaikas gautų individualizuotą priežiūrą ir paramą, kuri padėtų jam augti ir vystytis.
Socialinio darbo svarba
Socialinis darbas atlieka svarbų vaidmenį mažinant vaikų skaičių globos namuose.
Socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, vaikais ir bendruomenėmis, siekdami užtikrinti vaikų gerovę ir apsaugą.
Jie teikia pagalbą, konsultacijas ir paramą, padeda šeimoms įveikti sunkumus ir kurti saugią aplinką vaikams.
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius vaidmenis, įskaitant tarpininkavimą, konsultavimą, švietimą ir atstovavimą.
Jie turi turėti gerus bendravimo, problemų sprendimo ir konfliktų valdymo įgūdžius.
Svarbu, kad socialiniai darbuotojai būtų empatiški, supratingi ir gebėtų užmegzti pasitikėjimo santykius su klientais.
Rekreacijos kokybė ir jos įtaka vaikų gerovei
Rekreacijos kokybė yra svarbus aspektas tiek globos namų auklėtiniams, tiek šeimoje augantiems vaikams. Kokybiška rekreacija prisideda prie vaiko fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės. Rekreacija apima įvairias veiklas, tokias kaip sportas, žaidimai, kultūriniai renginiai ir laisvalaikis gamtoje.Rekreacijos galimybės
Globos namuose augantiems vaikams rekreacijos galimybės dažnai būna ribotos, palyginti su vaikais, augančiais šeimose. Svarbu užtikrinti, kad globos namuose būtų sudarytos sąlygos vaikams aktyviai leisti laiką, dalyvauti įvairiose veiklose ir plėtoti savo interesus. Šeimose augantys vaikai turi daugiau galimybių rinktis rekreacijos būdus ir dažnai gauna didesnį tėvų palaikymą.Veiksniai, lemiantys rekreacijos kokybę
Rekreacijos kokybę lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip finansiniai ištekliai, prieinama infrastruktūra, personalo kvalifikacija ir tėvų įsitraukimas. Globos namuose svarbu užtikrinti, kad būtų pakankamai išteklių ir kvalifikuoto personalo, kuris galėtų organizuoti ir prižiūrėti rekreacines veiklas.Vaikų požiūris į rekreacijos kokybę
Globos namų auklėtinių ir šeimoje augančių vaikų požiūris į rekreacijos kokybę gali skirtis dėl skirtingų gyvenimo sąlygų ir patirties. Globos namų auklėtiniai dažnai vertina galimybę dalyvauti bet kokioje rekreacinėje veikloje, nes jiems tai yra galimybė pabėgti nuo kasdienės rutinos ir patirti kažką naujo. Šeimose augantys vaikai gali būti išrankesni ir reikalauti daugiau įvairovės ir individualaus dėmesio.
Ilma Skuodienė
Rugilė Ladauskienė
Teisinis reglamentavimas
Vaiko teisių apsauga
Vaiko teisių apsauga yra pagrindinis principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visose srityse, susijusiose su vaikų gerove.
Vaiko teisės yra įtvirtintos įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, tokiuose kaip Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Socialinių paslaugų įstatymas
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas nustato socialinių paslaugų teikimo principus, organizavimą ir finansavimą.
Įstatymas reglamentuoja socialinių paslaugų teikimą vaikams, šeimoms ir kitoms socialinės rizikos grupėms.
Globos (rūpybos) nuostatai
Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai reglamentuoja globos namų veiklą, teises, pareigas ir atsakomybę.
Institucinės globos pertvarkos etapo vertinimas
Pirmiausia stengiamasi apriboti vaikų patekimą į globą plėtojant paslaugas, stiprinant darbą su šeimomis, kurios atsiduria krizėje ar sudėtingoje situacijoje.
Paprastai bendruomeniniuose globos namuose gyvena iki 8 vaikų, jais rūpinasi socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.
Iš visų 205 apklaustų vaikų, 190 (93 proc.) teigė, kad jiems patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose.
Vaikai sako, kad bendruomeniniai globos namai yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą.
Trys geri dalykai
Paprašyti išvardinti tris gerus dalykus, vaikai pirmiausia mini, kad čia mažiau triukšmo, daugiau ramybės ir galima valgyti, ką nori, net ledus.
Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas.
Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėti.
Kaip privalumą ne vienas vaikas nurodo, kad gyvena kartu su sese ar broliu.
Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu bendruomeniniuose namuose veiksnys - kad čia daugiau laisvės ir savarankiškumo.
Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į bendruomeninius namus, nurodo pagerėjusią savo savijautą: „Geriau jaučiuosi“, „Nebesimušu“, „Mažiau vidinės įtampos“, „Tapau atviresnė“, „Pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
Trys blogi dalykai
Tyrėjams pasiteiravus trijų blogų dalykų, kurie atsirado persikrausčius, dažniau vaikai sakė: „Nieko“, „Nėra tokių“.
Kai kurie vaikai pamini, kad persikėlę prarado galimybę užsiimti mėgstamais dalykais: „Mažiau galimybių sportuoti“, „Nėra sporto salės, pianino“.
Apie patyčias ir skriaudimą kalba 5 vaikai iš 205.
Ryšiai su suaugusiais
Labai svarbu, kad iš 205 apklaustų vaikų, didžioji dalis (89 proc.) yra prisirišę prie bent vieno suaugusio asmens arba pačiuose bendruomeniniuose globos namuose, arba už jų ribų.
16 proc. vaikų yra prisirišę prie suaugusio brolio ar sesers, 13 proc. - prie tėvų, 5 proc. - prie kitų giminaičių, 9 proc. - prie globėjų, krikštamotės ar panašiai, o 46 proc.
Patys vaikai sako, kad persikėlus į bendruomeninius vaikų globos namus jų santykiai su socialiniais darbuotojais labai pagerėjo, pagerėjo ar greičiau pagerėjo.
Taip mano 150 vaikų iš 199 - šis klausimas anketoje buvo užduotas tik mokyklinio amžiaus vaikams, todėl bendra imtis mažesnė.
Santykiai su draugais
96 proc. Santykiai tarp kartu gyvenančių vaikų pagerėjo daugiausia dėl to, jog bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena mažiau vaikų, ramiau, tad santykiai su kitais vaikais tampa artimesni.
Santykiai su draugais už globos namų ribų persikėlus taip pat keitėsi - kai kurie ankstesni draugai atitolo, atsirado naujų draugų.
Bendruomeniniuose globos namuose, skirtingai nei didelėse institucijose, skatinamas draugų svečiavimasis: globojamų vaikų draugams leidžiama nakvoti, vyksta „pižamų vakarėliai“, patiems globotiniams irgi leidžiama likti nakvynei pas draugus, jei tai suderinta su jų tėvais.
Vaikais bendruomeniniuose globos namuose besirūpinantys socialiniai darbuotojai taip pat pastebi teigiamus pokyčius vaikų gyvenime.
Vienas svarbiausių dalykų vaikams, anot jų, savų namų jausmas, atsakomybė už juos, taip pat tas paprastas faktas, jog ant jų nekaba iškaba „globos namai“.
„Buitine prasme sąlygos ypatingai nepasikeitė, tik tiek, kad pasikeitė vaikų savijauta.
Nebeliko jokios globos namų iškabos.
Dar vienas socialinis darbuotojas akcentavo jaukumą, laisvę ir savarankiškumą: „Vertinu teigiamai.
Kambariuose gyvena po du (anksčiau po aštuonis gyveno).
Turi savo erdvę, gali pasipuošti, kaip nori.
Gali gulėti vonioje, kiek nori.
Gali bet kada valgyti.
Darbuotojai taip pat pastebi, kad vaikų persikėlimas į bendruomeninius globos namus santykius su biologinės šeimos nariais paveikė teigiamai, naujovė sužadino tėvų, jeigu tokie yra, susidomėjimą, todėl jie dažniau pradėjo lankyti vaikus, bet po pradinio susidomėjimo tėvų lankymosi banga nuslūgo.
Dauguma apklaustų vaikų lanko bendrojo ugdymo mokyklą, bet ne visiems jiems pakanka motyvacijos mokytis.
Socialinių darbuotojų vertinimu, apie 57 proc. vaikų mokymosi motyvacija yra gera, deja, kitiems vaikams motyvacijos stinga.
Apie dešimtadalis vaikų mokykloje patiria patyčių dėl socialinio statuso ir globos namų auklėtinio etiketės.
Patys vaikai retai mini, kad juos užstotų mokytojai.
Tyrėjų nuomone, patyčios mokykloje kai kuriais atvejais gali būti mokyklos nelankymo priežastis.
Socialinių darbuotojų vertinimu, persikėlę į bendruomeninius globos namus vaikai tapo savarankiškesni, tvarkingesni, patys yra linkę pirkti maistą, gaminti valgį, skalbti ir atlikti kitus buities darbus.
Pasak darbuotojų, pasikeitė ir vaikų savikontrolės bei emocijų valdymo įgūdžiai: 74 proc. atvejų jie pagerėjo, 5 proc. - pablogėjo ir 21 proc. atvejų nepasikeitė.
Tai siejama su ramesne, psichologiškai saugesne aplinka, išaugusiu vaikų pasitikėjimu savimi.
Vis tik socialiniai darbuotojai mano, kad vaikams reikėtų daugiau psichologo pagalbos stiprinant savivertę, pasitikėjimą savimi, o mokykloje ar kitose institucijose ši paslauga nėra itin prieinama.
Nors nuostatos visuomenėje į globojamus vaikus, pasak socialinių darbuotojų, yra arba persmelktos gailesčiu, arba kaltinančios, bet, regis, santykiai su kaimynais klostosi teigiama linkme.
Žinoma, vaikai pasakoja ir apie iškylančius sunkumus.
Panašiai situaciją vertina ir socialiniai darbuotojai.
Jų manymu, kai kur iš pradžių jautėsi kaimynų atsargumas, bet vėliau požiūris tapo kur kas pozityvesnis: „Pradžioje kaimynai buvo priešiškai nusiteikę.
Dabar geranoriški“, „Pradžioje kyla - nežino, kas tai yra, įtarūs žvilgsniai.
Patį pertvarkos procesą dauguma apklaustų socialinių darbuotojų, kurie dirba su vaikais bendruomeniniuose globos namuose, vertina teigiamai.
„Perėjimą nuo institucinių globos namų prie bendruomeninių aš vertinu labai teigiamai.
Nors iš pradžių priešinausi ir nenorėjau tokio pokyčio, dabar suvokiu jo naudą.
Dabar vaikų ir darbuotojų bendravimas - visiškai kitoks.
Ką jau kalbėti apie patį namų jaukumą.
Vaikai tapo savarankiškesni ir atsakingesni.
Dabar jie labiau vienas kitą prižiūri ir labiau vienas kitu rūpinasi.
Tačiau tiesioginis darbas su vaikais, kasdienis susidūrimas su problemomis parodo ir tai, ką būtų galima tobulinti.
Apibendrinant, siekiant sumažinti globos namuose gyvenančių vaikų skaičių, būtina įgyvendinti kompleksines strategijas, apimančias šeimos stiprinimą, prevenciją ir alternatyvios globos formas. Svarbu užtikrinti, kad vaikai gautų tinkamą priežiūrą, paramą ir galimybę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Ar lengva būti geru globėju
| Rodiklis | 2023 m. liepa | 2025 m. liepa |
|---|---|---|
| Vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje | 79% (4682 iš 5900) | 81% (4416 iš 5433) |
| Laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų | 58% | 71% |