Mažiausia investavimo suma į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje: Įvairūs būdai ir strategijos

Nekilnojamojo turto (NT) rinka jau ilgą laiką laikoma viena patikimiausių investavimo krypčių ir yra ypač populiari tarp Lietuvos gyventojų. Tačiau ne visiems investuotojams patraukli idėja įsigyti objektą, rūpintis jo nuoma, priežiūra ar administravimu. Laimei, yra įvairių būdų investuoti į NT, pradedant nuo mažų sumų ir baigiant dideliais projektais.

Alternatyvūs būdai investuoti į NT

Jei nenorite tiesiogiai pirkti NT objekto, yra keletas alternatyvių būdų investuoti į šią rinką:

Investavimas į NT įmonių akcijas ir obligacijas

Vienas paprasčiausių būdų investuoti į NT - įsigyti šio sektoriaus įmonių akcijų arba obligacijų. Tai gali būti nekilnojamojo turto vystymo, objektus valdančios ar su šia sritimi susijusios bendrovės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pagrindinis šių finansinių priemonių skirtumas slypi jų prigimtyje - akcijos reiškia nuosavybės dalį įmonėje, o obligacijos yra paskolos forma. Obligacijų turėtojai turi pirmumo teisę, jei įmonė susidurtų su finansiniais sunkumais, todėl šios priemonės paprastai laikomos saugesnėmis.

„Svarbu įvertinti ir tai, kad akcijos yra labiau prieinamos - dažniausiai nėra minimalaus pirkimo kiekio reikalavimų. Na, o obligacijos gali turėti nustatytą mažiausią įsigyjamo kiekio ribą“, - pažymi M. Skardžius.

REIT fondai („Real Estate Investment Trust“)

Dar viena galimybė investuoti į NT rinką jo neperkant - REIT fondai („Real Estate Investment Trust“). Šie fondai naudoja investuotojų lėšas NT objektams įsigyti, plėtoti ir valdyti, o uždirbtas pajamas paprastai išmoka dividendų forma. Vis dėlto investavimas visada yra susijęs su rizika, ne išimtis ir REIT fondai. Pastarieji dažnai naudoja skolintas lėšas, todėl didėjant palūkanų normoms grąža gali sumažėti.

Žinoma, skirtingų NT rinkos sektorių REIT kainoms aktualios ir specifinės rizikos. Pavyzdžiui, biurų sektoriaus REIT fondų kainos bent iš dalies svyruos kartu su darbo iš namų madomis.

Sutelktinis finansavimas

Sutelktinis finansavimas yra dar vienas būdas investuoti į nekilnojamąjį turtą. Lietuvoje veikia specializuotos sutelktinio finansavimo įkeičiant NT platformos. Į interneto svetainę keliami projektai, kuriems reikia finansavimo, o žmonės gali nedidelėmis sumomis investuoti į juos ir uždirbti. Investuotojams kaip papildoma saugumo garantija visuomet yra įkeičiamas nekilnojamasis turtas, kurio vertė didesnė nei pati investicija (skolinama suma).

Investuoti per sutelktinio finansavimo platformas įkeičiant NT galima pradėti vos nuo 100 Eur. ir uždirbti vidutiniškai apie 8-14 proc. metinės grąžos nuo investicijos. Šis būdas nereikalauja gausių žinių, nes pagrindinį projektų ir paskolų atrankos darbą atlieka platformos profesionalų komanda. Ji įvertina nekilnojamąjį turtą bei rizikas, pateikia išsamų aprašymą bei įvertinimą, priskiria reitingą. Tik šiuo atveju, skirtingai nei fondai, investuotojams platforma netaiko jokių administravimo mokesčių.

Pagrindinė rizika ta, kad paskolos gavėjas negalės įvykdyti įsipareigojimų investuotojams, tačiau siekiant apsidrausti įkeičiamas nekilnojamasis turtas, kurį pardavus būtų grąžinami pinigai.

Tradiciniai būdai investuoti į NT

„Nors investavimas per akcijas, obligacijas ar REIT fondus suteikia daugiau lankstumo ir reikalauja mažesnių pradinių investicijų, tradicinis būdas - įsigyti konkretų NT objektą - išlieka aktualus ir gali būti reikšminga investicinės strategijos dalis. Nuosavybė suteikia tiesioginę kontrolę, galimybę generuoti pastovias pajamas iš nuomos ir pasinaudoti turto vertės augimu ilguoju laikotarpiu. Vis dėlto toks sprendimas reikalauja didesnio kapitalo, daugiau laiko bei dėmesio, todėl jį dažnai verta derinti su kitomis investavimo formomis“, - sako „Luminor“ banko ekspertas.

Toliau pateikiami tradiciniai būdai investuoti į NT:

• Nekilnojamojo turto nuoma: Reikia pripažinti, kad būsto pirkimas ir jo nuoma - vienas populiariausių ir lietuviams labiausiai suprantamų investavimo į NT būdų, tačiau reikalaujantis nemažo investicinio kapitalo - apie 30-80 tūkst. Eur.
• NT perpardavimas: Nekilnojamojo turto perpardavimas dažniausiai reikalauja dar didesnių investicijų nei nuoma, nes dažnai dalyvaujama varžytinėse, perkami didesni turtiniai vienetai, apleisti ir renovuotini objektai, tačiau, priklausomai nuo NT tipo, gali pakakti ir apie 50 tūkst. Eur. kapitalo.
• NT konversijos: Nekilnojamojo turto rekonstrukcijai (konversijai) būtinas mažiausiai 50 tūkst. Eur. kapitalas, tačiau ir grąža gerokai didesnė nei prieš tai išvardytų būdų.
• NT vystymas: Investavimas į nekilnojamojo turto vystymą pareikalaus daugiausia kapitalo, maždaug nuo 100 tūkst. Eur.

Investicinių sandorių apimtys Lietuvoje

2024 metais vyravusias bendras nuotaikas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje gan tiksliai apibūdina investicinių sandorių apimtys, kurios nukrito į 2014 metų lygį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 230 mln. eurų.

„2024 metais Lietuvoje buvo fiksuojami tik smulkūs ir vidutinio dydžio sandoriai, o didesnės apimties įsigijimų nebuvo sudaryta. Pirmą kartą po ilgo laikotarpio didžiausio sandorio vertė neviršijo 30 mln. eurų“, - sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iki 10 mln. eurų vertės sandoriai sudarė 40% visų investicijų Lietuvoje, o 10-30 mln.

Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 134 mln. eurų arba 58% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Pavyzdžiui, Estijos bendrovės „Eften Capital“ valdomas fondas Vilniaus šiaurinėje dalyje (šalia Molėtų pl.) įsigijo 2023 metų viduryje atidarytą prekybos parką „Una“. Tuo tarpu Latvijos investicijų valdymo įmonės „Provendi Asset Management“ fondas Panevėžyje įsigijo statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „Depo“ prekybos centrą.

Be šių stambesnių sandorių prekybinių patalpų segmente pirkėjai taip pat itin aktyvūs buvo įsigydami šiuolaikiškas nedidelio formato parduotuves (1,500-2,500 kv. m), kuriose įsikūrę pagrindiniai maisto prekių tinklai.

„Kad šis nekilnojamasis turtas išlieka itin patrauklus investuotojams, rodo ir jų platus geografinis pasiskirstymas. Parduotuvės buvo įsigytos ne tik šalia didmiesčių, bet ir mažesniuose šalies miestuose: Panevėžyje, Molėtuose, Alytuje, Marijampolėje, Prienuose, Jurbarke, Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose. Tai rodo, kad investuotojai tiki sėkmingu nuomininkų veiklos tęstinumu tokiuose objektuose ir net aprimusioje rinkoje yra pasirengę už juos mokėti rekordiškai aukštas kainas“, - sako R.

2024 metais biuro patalpų segmentas pritraukė 70 mln. Antra pagal dydį investicijų dalis 2024 metais atiteko biuro patalpų segmentui, kuriame buvo išleista 70 mln. Didžiausias sandoris biurų segmente sudarytas antrojoje metų pusėje, kuomet buvo paskelbta apie administracinių pastatų komplekso pardavimą Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. ir Žvejų g. Daugiau nei 16.000 kv. m ploto pastatus su žemės sklypu centrinėje miesto dalyje įsigijo nekilnojamojo turto plėtotojas „Realco“, kuris mato naujas plėtros galimybes šioje teritorijoje.

2024 metų viduryje investicijų valdymo įmonės „ZeroSum Asset Management“ fondas iš norvegų valdomos bendrovės „AMG Property“ įsigijo trijų biuro pastatų kompleksą Vilniuje, Švitrigailos g.

„Pastaraisiais metais sudaromų investicinių sandorių skaičius bei įsigyto nekilnojamojo turto kainos rodo, kad investuotojai dar atsargiai vertina biurų segmentą. Sulėtėjusi verslo - nuomininkų - plėtra ir augantis laisvų biuro patalpų lygis sumažino šio segmento patrauklumą bei paskatino investuotojus konservatyviau vertinti šio nekilnojamojo turto segmento įverčius“, - paaiškina R. Reginis.

Ypač tai jaučiama šalies sostinėje, kurioje biurų plėtra nesustojo ir laisvų patalpų lygis per pastaruosius dvejus metus ūgtelėjo nuo 5,9% iki 8,8%, o bendras laisvų patalpų plotas pirmą kartą istorijoje viršijo 100,000 kv.

Likusi (11%) mažiausia investicijų dalis tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų įsigijimui. Didžiausias 2024 metų sandoris sudarytas Kaune, kur investicijų bendrovės „Eika Asset Management“ fondas pardavė 5.600 kv. m ploto logistikos pastatą jį besinuomojančiam vaistinių tinklui „Camelia“.

Vietinio kapitalo dominavimas

Naujausi metiniai duomenys rodo, kad komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkoje ir toliau dominuoja vietinis kapitalas. Nuo 2022 metų Lietuvos investicinių sandorių rinkoje fiksuojamas staigus vietinių investuotojų dalies augimas, kuris rekordinėse aukštumose išsilaikė ir 2024 metais.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais lietuvių valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose šoktelėjo net iki 82%, 2023 metais sudarė 73%, o 2024 metais - 75%.

„Pavyzdžiui, 2012-2021 metų laikotarpiu vietinių investuotojų dalis nuo visų investicijų sudarė 37%. Pastaruoju metu įsigyjamo šiuolaikiško komercinio nekilnojamojo turto kainos rodo, kad išlieka platus kainų pasiskirstymas tiek pagal atskirus segmentus, tiek pagal objektų kokybinius rodiklius.

Pasak R. Reginio, pirkėjai itin atsargiai vertina senesnių ir mažesniuose šalies miestuose esančių objektų perspektyvas - potencialias nuomos pajamas ir tikėtinas papildomas investicijas). Todėl tokius objektus siekia įsigyti su kuo aukštesnėmis pelningumo normomis (yield), kurios gali siekti ir dviženklį rodiklį (pvz., 10-11%).

„Tuo tarpu nauji objektai šalies sostinėje ar strategiškai patraukliose kitų miestų vietose, sulaukia daug didesnio pirkėjų susidomėjimo. Pilnai išnuomoti nauji objektai pirkėjams vidutiniu ar ilgesniu laikotarpiu garantuoja indeksuotą pinigų srautą ir minimalias investicijas į objektų priežiūrą, todėl tokie objektai ir dabar gali būti įsigyti ir su 6,5-7,0% pelningumo norma.

„Nepaisant išliekančių geopolitinių įtampų, auganti šalies ekonomika bei mažėjančios palūkanų normos gali išjudinti verslo (nuomininkų) plėtrą ir padidinti bendrą komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą - ypač biurų ar sandėliavimo patalpų segmente. Pavyzdžiui, nuo 2024 metų vidurio jau fiksuojame aiškias teigiamas tendencijas būsto rinkoje. Tai padidintų investuotojų pasitikėjimą komercinio nekilnojamojo turto rinka bei būtų galima tikėtis didesnio aktyvumo ir investicinių sandorių rinkoje. Vargu ar dar pamatysime aktyviau į mūsų rinką sugrįžtančius užsienio investuotojus, tačiau vietiniai investuotojai jau turėtų elgtis drąsiau“, - sako R.

Rizikos ir galimybės

Investavimas į NT investavimo pasaulyje yra laikomu vieną didžiausių garantų turinčių investicijų, siekiant išlaikyti bei padidinti savo turto vertę. Tačiau, perkant nekilnojamą turtą ne viskas taip paprasta. Dažnu atveju šis turtas yra ne likvidus, reikalaujantis nuolatinės priežiūros, o visa tai iš ties vargina. Laikas i į NT investuoti protingiau. Nepirkite turto, tiesiog skolinkite pinigus nekilnojamą turtą statančioms bendrovėms, kurie paskolas garantuoja įkeičiamu nekilnojamu turtu. Atsikratote rūpesčių dėl turto nelikvidumo bei nuolatinės priežiūros būtinumo, o patys pasiimate Jums priklausančias palūkanas.

NT - palyginti saugi, bet reikli investicija Nors NT gyventojai laiko saugia ir patikima investicija, teigti, kad ši turto klasė atspari nuosmukiams, negalime. Tai rodo ir istorija: prisiminkime 2008-ųjų NT turto burbulą bei jį sekusią ekonominę krizę, kuri lėmė didelį tiek NT, tiek akcijų nuvertėjimą. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad gyventojų jaučiamas investicijų į NT saugumo jausmas turi pagrindo - šio turto kaina yra linkusi svyruoti mažiau nei akcijų kainos ir leidžia apsisaugoti nuo infliacijos.

Žinoma, reikėtų pabrėžti, jog investuoti į NT dar nereiškia tiesiog turėti nuosavą būstą. Investavimu laikomas NT pirkimas, siekiant iš jo gauti pastovius pinigų srautus, tai yra, jį nuomoti arba įsigytą turtą ilgainiui parduoti už didesnę kainą. Vertinant investavimo į NT patrauklumą, reikėtų neužmiršti, kad NT įsigijimas reikalauja daug pasiruošimo ir laiko. Pirmiausia būtina išsirinkti patrauklią vietą bei NT objektą, vėliau, jeigu turtas nuomojamas, ieškoti nuomininkų, prižiūrėti nuomojamą turtą, jį atnaujinti.

Šią užduotį galima palengvinti samdant meistrus, namų tvarkytojus ar kitų administracinių paslaugų teikėjus, tačiau būtina įsivertinti, kad tai lems ir papildomas išlaidas bei mažins investicinę grąžą. Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad NT, palyginti su akcijomis ir kitomis finansų rinkos priemonėmis, nėra likvidus turtas - nusprendus jį greitai parduoti, gali tekti taikyti dideles nuolaidas arba užsiimti pirkėjo, siūlančio patrauklią kainą, paieškomis.

Be to, NT įsigijimas nėra taip lengvai prieinamas kiekvienam, nes reikalauja didelio pradinio kapitalo. Jeigu turto įsigijimui imsite paskolą, prireiks bent jau pradinio įnašo bankui sumos, kuri sudaro mažiausiai 15 proc. įsigyjamo turto vertės. Būsimą grąžą iš nuomos gali sumažinti ir NT mokestis.

Akcijos: didesnė grąža, bet didesni svyravimai Investavimas į akcijas dažną vilioja potencialiai didesne grąža, tačiau su ja atkeliauja ir daugiau rizikos. Finansų rinkos pasižymi nuolatiniu svyravimu. Jį gali sukelti ne tik ekonominės krizės, tačiau ir geopolitiniai įvykiai, vyriausybių ar centrinių bankų vykdoma pinigų politika, konkurencinė aplinka ir panašiai.

Pavyzdžiui, 2020 m. pavasarį prasidėjus koronaviruso krizei akcijų rinkos patyrė staigų nuosmukį, pagrindiniai pasaulio akcijų indeksai prarado apie 30 proc. ir daugiau savo vertės. Nors rinkos gana sparčiai atsitiesė, o kai kurių įmonių akcijų vertė šovė į viršų, niekuomet negalėsime būti tikri, kad nauja krizė ar kitas įvykis vėl nepasiųs akcijų kainų žemyn.

Tačiau investavimas į akcijas turi įvairių pranašumų. Pirmiausia, jis nereikalauja didelio pradinio kapitalo: pradėti galima nuo nedidelių sumų, pavyzdžiui, 30-50 eurų per mėnesį. Antra, biržose kotiruojamų bendrovių akcijos dažniausia yra likvidus turtas - jas galima lengvai ir greitai įsigyti ir parduoti. Pasirinkus investuoti į akcijas, taip pat galima paprasčiau diversifikuoti savo portfelį - įsigyti skirtingų įmonių iš skirtingų ekonomikos sektorių akcijų.

Dar vienas svarbus veiksnys - akcijų įsigijimo ir valdymo mokesčiai, palyginus su nuolatiniu investavimu į NT, yra nedideli. Yra platformų, kur jie apskritai nėra taikomi - pavyzdžiui, „Swedbank“ siūlo nemokamai prekiauti Baltijos šalių biržoje esančių įmonių akcijomis, o investiciniams portfeliams iki 30 tūkst. eurų netaiko jokio valdymo mokesčio.

Niekada neinvestavusiems į akcijas pirmiausia vertėtų pradėti nuo mažų žingsnių - įsigyti jau žinomų kompanijų akcijų. Lengviau pradėti nuo Lietuvos ar Baltijos šalių biržų, nes galėsite lengviau įvertinti šių įmonių verslo perspektyvas, gauti bendrovių finansinės informacijos ar lengviau pastebėti svarbias naujienas, susijusias su dominančia įmone.

Daugeliui patogus sprendimas - investicijos į fondus Norintys investuoti į akcijas, bet nenorintys gilintis į konkrečių įmonių perspektyvas, gali investuoti į investicinius fondus arba biržoje prekiaujamus fondus, vadinamuosius ETF, kurie būna susieti su pagrindiniais pasaulio akcijų indeksais. Tokiu atveju pačiam investuotojui nereikia analizuoti bendrovių rezultatų ar rūpintis portfelio diversifikavimu, nes tą daro profesionalūs fondų valdytojai.

Tie, kurie vis tiek neapsisprendžia, kurį investavimo būdą - NT ar akcijas - pasirinkti, gali atkreipti dėmesį ir į fondus, investuojančius į NT arba ETF, sekančius NT vystymu užsiimančias bendroves. Toks yra „Swedbank Robur Fastighet“ investicinis fondas. Aktyviai valdomas akcijų fondas daugiausia investuoja į nekilnojamojo turto sektoriaus bendroves Švedijoje ir visame pasaulyje.

Investuoti į investicinius fondus galimybę turi kiekvienas, tam, kitaip nei norint įsigyti NT, nereikalingos didelės sumos. Jos gali būti netgi visai simbolinės, pasinaudojus Mini investicijoms. Atsiskaičius banko kortele, funkcionalumas suapvalina sumokėtą sumą iki artimiausio didesnio sveiko skaičiaus ir skirtumą nukreipia į pasirinktą „Swedbank Robur“ fondą.

Taip pat galima investuoti į NT bendroves, kurios veikia kaip fondai (vadinamuosius REIT - Real Estate Investment Trust).

Kaip diversifikuoti savo investicinį portfelį

Portfelio diversifikavimas - tiek pagal finansines priemones, tiek pagal turto klases ar geografinius regionus - padeda išskaidyti riziką ir apsisaugoti nuo vieno sektoriaus ar konkrečios įmonės rezultatų. Pavyzdžiui, dalį lėšų galima skirti akcijoms ar REIT fondams, dalį - obligacijoms, o likusią - investicijai į butą ar komercinį objektą. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent diversifikacija ir nuoseklumas dažniausiai lemia sėkmę, pabrėžia M.

Pasak M. Skardžiaus, svarbiausia investuojant į nekilnojamąjį turtą - tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai - yra aiški ilgalaikė strategija. NT rinka paprastai pasižymi cikliškumu, todėl nuoseklus ir ilgalaikis požiūris padeda išvengti emocinių sprendimų, reaguojant į trumpalaikius svyravimus, ir leidžia išnaudoti visą rinkos potencialą.

Geriausia tai, kad ši investavimo strategija turi labai mažą riziką, o pajamas planuoti yra itin paprasta. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti - į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Tokio klausimo sulaukę profesionalūs investuotojai pirmiausia atkreipia dėmesį, kad sprendimas pradėti investuoti yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir priklauso nuo gyventojo finansinių galimybių, tolerancijos rizikai, tikslų bei pasirinktos investavimo strategijos. Juolab, kad be akcijų bei NT egzistuoja ir kitos turto klasės, pavyzdžiui, žaliavos, grynieji pinigai ar obligacijos. Galiausiai, investuoti galima ir į nuosavą ar šeimos verslą.

Visuomet norisi rasti optimaliausią būdą, kuris leistų prisiimti mažiausią įmanomą riziką bei užtikrintu nuolatines pasyvias pajamas. Nesivaikant tuščių svajonių kaip pinigus dvigubinti greitai, be didesnės rizikos nuolatines pasyvias pajamas tikrai galite generuoti investuodami į NT.

Svarbu atsiminti, kad skolindami pinigus nekilnojamą turtą statančioms bendrovėms visuomet prisiimate tam tikrą riziką, kad galite prarasti visą ar dalį investuotos sumos. Todėl, prieš investuodami visuomet pasverkite savo bei savo šeimos finansines galimybes.

Investavimas į NT - tai viena seniausių investavimo strategijų pasaulyje. Vienintelis skirtumas tas, kad mes siūlome Jums protingesnę, mažiau vargo turinčią investavimo į NT taktiką: vietoj NT pirkimo, skolinti pinigus nekilnojamą turtą statančioms bendrovėms.

Investuoti gali visi pilnametystės amžiaus sulaukę asmenys (t.y. Visuomet įsitikinkite, kad registruojatės per mūsų pateiktą nuorodą. Taip pat, įsitikinkite, kad įvykdėte sąlygas, kurios būtinos bonusui gauti: autorizuotis, investuoti tam tikrą sumą pinigų ar pan. Jei uždirbsite iki 500 EUR per metus, remiantis GPM įstatymu Jums bus pritaikytos mokestinės lengvatos ir nereikės mokėti jokių mokesčių.

Mūsų pateiktose platformose investuoti galite visiškai nemokamai. Jei skolininkas nebemoka paskolos Jūsų investuotoje platformoje, tai tikrai nereiškia, kad praradote savo investuotus pinigus. Galimai tai tik trumpalaikis nemokumas ir greitu metu skolininkas vėl pradės mokėti pinigus. Jeigu nemokumas tęsiasi ilgiau, kiekviena paskolų platforma pati be jokių papildomų mokesčių organizuoja skolų išieškojimą teisminiu keliu.

Nors pinigų bei palūkanų išieškojimas tokiu kelių gali tęstis ilgiau nei planuota, tačiau yra didelė tikimybė, kad Jūs atgausite savo investicijas. Ne, už paskolų išieškojimą nemokumo atveju Jums papildomai nereikės mokėti nė cento.

Lengviau pradėti nuo Lietuvos ar Baltijos šalių biržų, nes galėsite lengviau įvertinti šių įmonių verslo perspektyvas, gauti bendrovių finansinės informacijos ar lengviau pastebėti svarbias naujienas, susijusias su dominančia įmone.

Profitus - tai didžiausia investavimo į NT platforma Lietuvoje. Vos per trejus metus platforma padėjo sufinansuoti projektų už daugiau nei 16 milijonų EUR, o investuotojams išmokėjo beveik 700 tūkst. EUR palūkanų.

EstateGuru - tai Estiško kapitalo didžiausia NT platforma visoje Europoje. InRento yra pirmoji licencijuota sutelktinio finansavimo į nekilnojamąjį turtą nuomai platforma visoje Europoje.

Nordstreet sutelktinio investavimo platforma įkurta 2018 metais bei prižiūrima Lietuvos Banko, užsiima verslo paskolų bei NT projektų finansavimu, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Rontgen - jau 4 metus veikianti sutelktinio investavimo platforma su NT įkeitimu, kurios veiklą prižiūri Lietuvos Bankas. Per gyvavimo laikotarpį Rontgen jau spėjo sutelkti daugiau nei 12 tūkst.

tags: #maziausia #investavimo #suma #i #nekilnojamaji #turta