Lietuvoje, norint statyti gyvenamąjį namą, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas statybos leidimas, kokie reikalavimai taikomi sklypo paskirčiai ir teritorijų planavimui, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.
Statybos leidimas: kada jis reikalingas?
Namuose valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą.
Reikalavimai statant be leidimo:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Kaip kreiptis dėl statybos leidimo
Statyba sodininkų bendrijų teritorijose
Intensyvėjant gyvenamųjų namų statybai sodininkų bendrijų teritorijose, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai vis dažniau sulaukia gyventojų paklausimų, ar tie namai statomi teisėtai. Piktinamasi, kad pagal įstatymus šios teritorijos yra žemės ūkio paskirties ir skirtos mėgėjiškai sodininkystei, bet jos tampa gyvenamaisiais rajonais, ypač greta didžiųjų miestų.
Pasak specialistų, Sodininkų bendrijų įstatymas leidžia sodo sklype statyti ar rekonstruoti, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, vieną vienbutį gyvenamąjį arba sodo namą (pastatą iki 80 kv. m bendrojo ploto ir iki 8,5 m aukščio) su priklausiniais. Sodo namui nereikia nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento (SLD). Pakanka išlaikyti minimalų 3 m atstumą iki sklypo ribų.
Norint statyti iki 80 kv. m ploto gyvenamąjį namą miesto ribose esančioje sodininkų bendrijoje, reikia parengti supaprastintą projektą ir gauti SLD. Kai sodininkų bendrija yra ne miesto ribose, SLD neprivalomas.
Jeigu statomo namo plotas didesnis nei 80 kv., prieš teikiant deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą, turi būti atliktas jo energinio naudingumo sertifikavimas. Aukštesnį nei 8,5 m ar dviejų butų namą sodininkų bendrijos teritorijoje galima statyti tik pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį: iš žemės ūkio paskirties - į kitos paskirties.
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą įstatymų - Žemės ar Teritorijų planavimo - nustatyta tvarka.
Jeigu yra parengtas savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendrasis planas, konkretaus žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas pagal galiojantį bendrąjį planą keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Tokie pat reikalavimai taikomi ir rekonstruojamiems pastatams.
Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir pobūdis
Nagrinėjamas žemės sklypas, kurio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje galioja patvirtintas detalus gyvenamojo kvartalo planas.
Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte nurodyta, kad galiojančiuose detaliuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys (toliau - Turinys) patvirtintas 2005-01-20 žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu Nr. 3D-37/D1-40.
Manome, kad įrašas žemės sklypo kadastro duomenyse „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ leidžia vykdyti veiklą, kuri buvo galima įrašo padarymo dieną, t. y. šiuose sklypuose galima statyti vienbučius, dvibučius ir daugiabučius gyvenamuosius namus, tačiau kiekvienu atveju reikia žiūrėti detaliojo plano sprendinius.
Jeigu detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus, tai galima būtų vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų statyba.
tags: #mazaauksciu #gyvenamuju #namu #statybos