Kauno prokurorai ėmėsi nagrinėti sandorius, susijusius su Matijošaičių valdomais žemės sklypais Vičiūnų mikrorajone. Prokuratūra siekia panaikinti administracinius aktus bei sandorius ir grąžinti du žemės sklypus valstybės nuosavybėn, gindama viešąjį interesą dėl galimai neteisėtai privatizuotos valstybinės žemės. Pirmadienį teismas patenkino prokuratūros skundą visiškai.
Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduoti šie sklypai. Taip pat teismas nusprendė taikyti restituciją ir šiuos sklypus grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn, pirkėjams už tai atlyginant.
„Panaikintas nuosavybių teisių atkūrimas ir panaikinti sandoriai“, - Eltai sakė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė. Minėtiems sklypams teismas jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu teismų sprendimai ir toliau bus palankūs prokuratūrai, sklypai bus grąžinti valstybei. Teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.
2019 metų rugpjūtį šiuos sklypus įsigijo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis su žmona.
Atsisakyta kai kurių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių
Teismo sprendimas dėl NŽT sprendimų
Regionų administracinis teismas pripažino, kad NŽT sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno mieste, buvo priimti pažeidžiant teisės aktus. Teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės O. A. J. Kauno miesto gyvenamojoje vietovėje, buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų nuostatas, todėl yra neteisėti ir naikintini.
„Teismas kartu pabrėžė, kad nekilnojamojo turto pirkėjai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kadangi jie tą turtą įsigijo neteisėtų administracinių aktų pagrindu“, - rašoma teismo pranešime. Teismas taip pat nusprendė taikyti restituciją ir šiuos sklypus grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn, pirkėjams už tai atlyginant.
LRT Tyrimas ir Sklypų Įsigijimo Schema
Matijošaičių įgytų sklypų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas ir 2022 metais LRT atliktame tyrime. Jo metu paaiškėjo, kad Matijošaičių šeimos atstovė savininkų vardu pateikdavo prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), o ši kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės planavimo ir architektūros skyrių dėl sklypų suformavimo.
Nurodoma, kad skyrius savininkų prašymus atmesdavo teigdamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės, tačiau kai dėl tų pačių sklypų kreipdavosi Matijošaičiams atstovaujanti moteris, žemė jau būdavo laisva. Skubos tvarka suformuoti sklypai būdavo perduodami NŽT. Netrukus juos įsigydavo Š. Matijošaitis ar jo valdomos įmonės. Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo mažiausiai 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose.
Sklypas Jonavos gatvėje
Sklypas, adresu Jonavos g. 35E, 2021 metų birželį perduotas naujam savininkui paveldėjimo teise. Praėjus trims mėnesiams, jį nupirko Simona Morkūnaitė, kuri anksčiau minėta LRT tyrime dėl neskaidrios sklypų grąžinimo schemos. Kaip rašė LRT „jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.“
Po dviejų metų, moteris minėtą sklypą Jonavos gatvėje pardavė Kauno tarybos nariui Š. Matijošaičiui. Vaizdingoje vietoje įsigyto sklypo naudojimo paskirtis Kita, o žemės sklypo naudojimo būdu nurodyta „Rekreacinės teritorijos“. Tokiame sklype gali būti statomi ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui skirti pastatai.
Tyrimas dėl darbų Jonavos gatvėje
Dėl atliekamų darbų Jonavos g. 35E sklype, pasiteirauta Aplinkos apsaugos departamento (AAD). Komunikacijos skyriaus atstovai padėkojo už informaciją ir nurodė, jog pradedamas tyrimas. „Išsamiau apie tyrimą galėsime pakomentuoti tik jam pasibaigus“, - teigė AAD atstovai.
Š. Matijošaičio turtas
Š. Matijošaitis, kovo 7 dienos duomenimis, Kauno mieste Nuosavybės teise turi įgytus 108 nekilnojamojo turto objektus. Iš kurių - 65 žemės sklypai, 9 statiniai, 23 patalpos/butai ir 11 žemės sklypų su statiniais. Matijošaičių šeimos narys dėl savo turtų skandalingai nuskambėjo 2022 metų LRT tyrime, kuriame narpliota sudėtinga sklypų įsigijimo schema.
LRT tyrimų skyrius tuomet skelbė, jog naudojant neskaidrią schemą, Kauno mero sūnus įgijo 34 žemės sklypus įvairiuose Kauno vietose. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė, tyrimo metu, siekė per 2,5 mln. eurų, tačiau nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė.
Antikorupcijos komisijos klausimai
Antikorupcijos komisija tikėjosi gauti paaiškinimus, kokiomis aplinkybėmis Š. Matijošaitis ir esami bendrovės „Autokausta“ akcininkai itin pigiai įsigijo sklypus, kuriuos vėliau pardavė septynis kartus brangiau prekybos tinklui „Lidl“, tačiau Š. Matijošaitis į komisijos klausimus neatsakė. Artimiausias Antikorupcijos komisijos posėdis turėtų įvykti ateinantį trečiadienį. Taip pat komisijos pirmininkė posėdžio metu žada pateikti pasiūlymą komisijos vardu kreiptis į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK), kad ši įvertintų viešų ir privačių interesų derinimo aspektus, bei ar tarybos narys tinkamai laikėsi viešųjų ir privačių interesų įstatymo ir nusišalinimo pareigos.
Sklypų įsigijimas iš paveldėtojų ir valstybės
Kauno miesto tarybos narys Š. Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkų įmone du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. prekybos tinklui „Lidl“ pardavė septynis kartus brangiau. „Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą iš fizinio asmens sklypą įsigijo už 46 tūkst. eurų sumą, o bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 aro dydžio sklypą įsigijo iš valstybės už 406 tūkst. eurų.
Po kelių mėnesių abu sklypai prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau kaip septynis kartus didesnę, 3,359 mln. eurų siekiančią sumą. Nustatyta, jog nors vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisės į vieną iš įsigytų sklypų buvo atkurtos 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo - tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.
STT ir savivaldybės rekomendacijos
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, jog Kauno miesto savivaldybė įgyvendino teisėsaugos rekomendacijas mažinti korupcines rizikas nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūrose. „Šiam momentui, iš esmės kas liečia rizikos analizę, dalis teiktų pasiūlymų objektyviai tapo neaktualūs, nes (nuosavybės teisių atkūrimo - ELTA) procesai praktiškai baigti, o likusia dalimi praktiškai (pasiūlymai - ELTA) yra įgyvendinti“, - Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas.
Rizikos ir nenuosekli praktika
„Pagrindinės rizikos yra tos, kad Kauno mieste (teisę į - ELTA) žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba“, - Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas. Jo teigimu, Kaune 2016-2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus.
Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais. „Ko gero, tai sudarė prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus (nuosavybės teisės - ELTA) atkūrimui, kitais - jų neformuoti, nurodant, kad tos preliminariai laisvos, neužstatytos žemės atitinkamoje vietoje nėra“, - tikino STT atstovas.
Pavyzdys: Sklypai "Lidl" parduotuvei Šilainiuose
Vienas sklypas, adresu Baltijos g. 48C, buvo suformuotas tik 2022 m. vasario 7 d. atkūrus nuosavybės teises natūra fiziniam asmeniui. Iki to laiko tai buvo valstybinė žemė. Šį sklypą po jo atkūrimo nedelsiant įsigijo Kauno miesto tarybos narys Š. Matijošaitis su verslo partneriais. Dar tų pačių metų gruodžio 22 d. sklypas buvo parduotas prekybos tinklui „Lidl“.
Kartu su šiuo sandoriu parduotas ir antrasis Baltijos g. 48A sklypas, kuris buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau kaip 20 metų priklausė Lietuvos Respublikos valstybei. 2022 m. spalio 11 d. sklypą įsigijo bendrovė UAB „Autoeta“, kuri iki tol sklypą nuomojosi ir jame teikė ilgalaikio automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams. Nusipirkusi jį, nuosavybės teise sklypo ilgai nevaldė - pardavė kartu su anksčiau minėtu atkurtu žemės sklypu, kurio atkūrimo procesas prasidėjo 2021 m.
"Autoeta" ir ryšiai su "Autokausta"
Pirmojo sklypo istorijoje minimos įmonės UAB „Autoeta“ istorija prasidėjo 1999 m. gruodžio 10 d. Įmonę įkūrė šeši akcininkai - keturi pradiniai akcininkai taip pat yra ilgamečiai daugybę viešųjų pirkimų Kauno mieste laiminčios bendrovės UAB „Autokausta“ savininkai. Tai Juozas Kriaučiūnas, Ąžuolas Volkas, Narūnas Sakalauskas, Tomas Januška.
Analizuojant duomenis pastebėta, kad įmonės struktūroje būta daugybė pokyčių. „Registrų centro“ duomenimis, bendrovė per savo gyvavimo laikotarpį turėjo 14 akcininkų, tačiau beveik visi jie pasitraukė pastaraisiais metais, jau pardavus žemės sklypą. Rekvizitai.lt duomenimis, 2022 m., t.y. pardavus sklypą, bendrovės pardavimo pajamos buvo rekordinės - siekė 1,67 mln. eurų, grynasis įmonės pelnas po mokesčių tuomet siekė 404 tūkst. eurų.
Nuosavybės teisių atkūrimo procesas Lietuvoje
Paprastai nuosavybės teisės atkūrimo procesas susideda iš kelių etapų, o ši tvarka ne kartą keitėsi. Pagal dabar galiojančią tvarką, savivaldybės turi kur kas daugiau galios nei anksčiau - būtent savivaldybė dabar sprendžia, kiek bus suteikiama valstybinės žemės atkuriant nuosavybę. Tačiau pats procesas išlieka panašus, kaip ir anksčiau.
Pirmiausia pateikiamas prašymas - NŽT nagrinėja paraiškas ir priima sprendimus dėl grąžinimo natūra arba kitų alternatyvų. NŽT patikrinus, ar yra galimybė grąžinti žemę natūra, nustatoma, ar laisva žemė gali būti grąžinta toje pačioje vietoje, jei ne - siūlomas lygiavertis sklypas kitur arba piniginė kompensacija.
Savivaldybės vaidmuo
Šiame procese aktyviai dalyvauja ir savivaldybė - teikė informaciją apie laisvus sklypus, dalyvauja teritorijų planavime, galėjo perduoti NŽT žemės fondą atkūrimui. Galiausiai, NŽT žodis yra lemiamas, priimant administracinį sprendimą dėl žemės atkūrimo - po to belieka naująją nuosavybę užregistruoti „Registrų centre“.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėjas Donatas Grybauskas nurodė, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo procesų Baltijos g. 48C savivaldybė į NŽT kreipėsi 2021 m. „Visi nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai buvo siunčiami Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Matuoti buvo pradedama tik po NŽT rašto dėl kadastrinių matavimų rengimo, jei toje vietoje buvo numatoma atkurti nuosavybės teises buvusiems savininkams. Laisvos žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė. Naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, - nurodė D. Grybauskas.
Sklypų pardavimas ir milijoninis pelnas
Grįžtant prie atkurto ir greitai Š. Matijošaičio su verslo partneriais įsigyto sklypo atvejo verta pastebėti, kad Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemos „Cemety“ duomenimis, nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, kuris mirė 2003 metais, buvo palaidotas Linkuvos kapinėse. Jam 2022 m. vasario 7 d. NŽT sprendimu sklypas atkurtas, o visai netrukus, jau balandžio mėnesį, šį naujai suformuotą sklypą paveldėjo kitas fizinis asmuo.
Dar tą patį mėnesį, šis fizinis asmuo dalį sklypo pardavė Kauno mero sūnui ir tarybos nariui Š. Matijošaičiui bei jo sutuoktinei, kitas sklypo dalis tas pats asmuo pardavė kitiems asmenims, su kuriais politikas ir verslininkas taip pat turi sąsajų. 2022 m. balandžio 20 d. įsigijęs žemės sklypo dalį, Š. Matijošaitis jį kartu su kitais naujais bendrasavininkais prekybos tinklui „Lidl“ pardavė gruodžio 22 d. - tą pačią dieną, kaip buvo parduotas ir kitas šioje istorijoje minimas sklypas.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ gauti duomenys rodo, jog šių dviejų sklypų pardavimas Š. Matijošaičiui, jo partneriams ir bendrovei UAB „Autoeta“ lėmė milijoninį pelną. „Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą sklypą iš fizinio asmens įsigijo vos už 46 tūkst. eurų, o štai bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 arų dydžio sklypą įsigijo iš Valstybės už 406 tūkst. eurų.
Visgi neįtikėtina yra tai, jog vos po kelių mėnesių abu sklypai tą pačią dieną ir visų bendrasavininkų prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau nei septynis kartus didesnę sumą - 3,359 mln. eurų. Tai užfiksuota sandorių ataskaitoje, su kuria susipažino portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai.
NT eksperto vertinimas
Su minėtais Baltijos g. 48A ir Baltijos g. 48C sklypų pardavimo sandoriais susipažino ir žinomas NT ekspertas, kuris sutiko sandorius pakomentuoti anonimiškumo sąlygomis. Anot šio NT eksperto, Baltijos g. 48C sklypo pardavimą už 46 000 Eur grupei pirkėjų jis laiko sandoriu už akivaizdžiai per mažą kainą. Tokio sklypo, atsižvelgiant į panašių objektų pardavimo kainas tuo metu, rinkos vertės šio sandorio sudarymo metu preliminariai galėjo būti apie pusę milijono eurų.
Nors „Registrų centro“ iš archyvų pateikti duomenys rodo, jog šio sandorio atveju vieno aro kaina siekė 973 eurus, eksperto vertinimu, reali rinkos kaina buvo apie 10 tūkst. eurų už arą. NT eksperto asmenine nuomone, tokio brangaus turto taip pigiai, žinodamas jo vertę, žmogus tikrai neparduotų.
Kreipimasis į VTEK
Trečiadienio rytą vykusio komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkė pasiūlė kreiptis į į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK), kad ši įvertintų viešų ir privačių interesų derinimo aspektus, bei ar tarybos narys tinkamai laikėsi viešųjų ir privačių interesų įstatymo ir nusišalinimo pareigos. „Ko mes prašytume - kad jie ištirtų, ar tarybos narys Š. Matijošaitis tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar laikėsi viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų, įvertinti, ar dalyvavimas sandoriuose dėl neseniai atkurtų žemės sklypų, bei atsisakymas bendradarbiauti su savivaldybės antikorupcijos komisija neprieštarauja šio įstatymo 3 ir 4 str. numatytoms skaidrumo ir elgesio principams“, - paaiškino A. Filinaitė.
Kauno mero šeimos turtas
Šiemet deklaruotas Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio turtas siekia 32 mln. 389 tūkst. eurų sumą - jis yra antras turtingiausias asmuo paskelbtame didžiausio deklaruoto turto sąraše. Dvyliktą vietą didžiausią turto vertę deklaravusių asmenų sąraše šiemet užėmė mero sūnus ir tarybos narys Šarūnas Matijošaitis - jis deklaravo 5 mln. 599 tūkst. eurų sumą.
Š. Matijošaičio žmona Rasa Matijošaitienė užima 23 vietą sąraše, ji savo turtą vertina 3 mln. 441 tūkst. eurų suma. Matijošaičių šeimos narys, patekęs į deklaruotą didžiausią turtą turinčių asmenų sąrašą, yra miesto tarybos narys Dainius Matijošaitis, užėmęs 41 vietą. Jis savo turtą įvertino 2 mln. 761 tūkst. eurų suma.
Lyginant 2024 ir 2023 m. pateiktas turto deklaracijas galima pastebėti, jog beveik visi Kauno mero šeimos nariai, susiję su politika, deklaruoto turto klodus padidino. Paties mero turtas išaugo daugiau nei penkis kartus. Jei šiemet jis deklaravo daugiau kaip 32 mln. eurų turto, 2023 m. - 5 mln. 390 tūkst. eurų.
tags: #marijosaicio #sklypas #delfi