Šiame straipsnyje apžvelgiama žemės ūkio veikla Marijampolės savivaldybėje, atkreipiant dėmesį į žemės sklypų paskirties keitimus, ūkininkų patirtį ir jų pastangas diegiant tvarius ūkininkavimo metodus. Nagrinėjami konkretūs atvejai, susiję su žemės sklypais įvairiose seniūnijose, taip pat ūkininkų istorijos, atskleidžiančios jų iššūkius ir pasiekimus.
Marijampolės savivaldybės vieta Lietuvos žemėlapyje
Žemės Sklypų Paskirties Keitimas Marijampolės Savivaldybėje
Marijampolės savivaldybės teritorijoje vyksta aktyvūs žemės sklypų paskirties keitimo procesai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, savivaldybės administracija priima sprendimus dėl žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimo, atsižvelgdama į bendrąjį planą ir Nacionalinės žemės tarnybos rekomendacijas. Štai keletas pavyzdžių:
- Marijampolės sen., Nendriniškių k.: Planuojama pakeisti 1,1414 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 5114/0006:346) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
- Marijampolės sen., Nendriniškių k., Juodelių g. 9: Planuojama pakeisti 0,3469 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. 5114/0006:377) naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas.
- Šunskų sen., Mokolų Naujienos k.: Gautas prašymas pakeisti 17,2882 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 5157/0002:11) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
- Marijampolės sen., Baraginės k., Žalioji g. 22: Gautas prašymas pakeisti 1,0170 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 5114/0006:228) pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
- Šunskų sen., Gustabūdžio k.: Gautas prašymas pakeisti 0,4493 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 5180/0005:74) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio.
- Marijampolė, P. Armino g. 73B: Gautas prašymas pakeisti 0,2144 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 1801/0064:10) žemės naudojimo būdą - komercinės paskirties objektų teritorijos.
- Liudvinavo sen., Paežerėlių k.: Gautas prašymas pakeisti 0,2646 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 5152/0016:167) ir 0,2357 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 5152/0016:166) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
- Marijampolės sen., Trakiškių k.: Gautas prašymas pakeisti 0,2951 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 5114/0004:207) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio.
- Marijampolės sen., Nendriniškių k.: Gautas prašymas pakeisti 0,3469 ha žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
- Marijampolės sen., Uosupio k., Tarpučių g.: Gautas prašymas pakeisti 0,2231 ha žemės sklypo (kadastro Nr.5112/0004:419) pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
- Marijampolės sen., Nendriniškių k., Medeinos g.: Gautas sutikimas pakeisti 0,8823 ha žemės sklypo (kadastro Nr.5114/0006:359) pagrindinę naudojimo paskirtį - kita, naudojimo būdą - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Planuojamas naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
- Marijampolės sen., Skriaudučio k.: Gautas prašymas pakeisti 0,2526 ha žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
- Marijampolė, Sasnavos g.: Gautas prašymas pakeisti (nustatyti) 3,7675 ha žemės sklypo (kadastro Nr.1801/0029:44) pagrindinę naudojimo paskirtį - kita, naudojimo būdą - komercinės paskirties objektų teritorijos.
- Marijampolės sen., Baraginės k.: Gautas prašymas pakeisti 0,5925 ha žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
- Sasnavos sen., Puskelnių k.: Gautas prašymas pakeisti 0,1670 ha žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio, naudojimo būdą - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
- Šunskų sen., Mokolų Naujienos k.: Gautas prašymas pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio.
- Marijampolės sen., Nendriniškių k.: Gautas prašymas pakeisti 0,3469 ha žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio.
Šie pakeitimai rodo, kad Marijampolės savivaldybėje vyksta įvairūs teritorijų planavimo procesai, siekiant pritaikyti žemės naudojimą prie besikeičiančių poreikių.
Ūkininkų Patirtis Marijampolės Krašte
Marijampolės krašto ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais ir galimybėmis. Jų patirtis atspindi tiek tradicinius ūkininkavimo metodus, tiek ir inovatyvius sprendimus, padedančius siekti tvarumo ir efektyvumo.
Dariaus Isodos Ūkis Liudvinave
Liudvinave ūkininkaujantis Darius Isoda, pagal išsilavinimą agronomas, tačiau dūšioje mechanikas, nes visada labiau linko prie technikos. Nuo 1981 m. Liudvinavo miestelio pakraštyje su žmona Vilma gyvenantis Darius Isoda ūkį įregistravo prieš ketvirtį amžiaus. Pradžia - 7,5 ha žemės, kurią pirko už savo uždirbtus pinigus (prisidėjo ir tėvai). D. Isoda ūkininkauja kartu su svainiu D. Avuliu, bendrai dirba apie 760 ha žemės. Abu gerai sutaria ir draugiškai dirba, neskirstydami, kas kurio yra, bendrai naudojasi technika ir pastatais, tačiau tam, kad įteisintų šeimos kooperaciją, pašnekovas svarsto pakeisti ūkio statusą iš fizinio į juridinį asmenį.
Tapęs ūkininku, Darius iš pradžių dirbo su Belarus, T-150 traktoriais, taip pat naudota vakarietiška technika. Atsiradus galimybei pasinaudoti parama naujai technikai įsigyti, su svainiu sutarė, kad jis savo vardu plės dirbamos žemės plotus, rengs projektus paramai gauti. Būtent parama padėjo išplėsti ūkį, nes norint įvykdyti įsipareigojimus, reikia pasiekti tam tikrą ekonominį lygį.
Iš pradžių į paramą skeptiškai žiūrėjęs, tėčio padrąsintas pirmiausia pateikė paraišką paramai pagal SAPARD programą ir įsigijo naują Hew Holland traktorių su 4 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamąja. Maždaug prieš septynerius metus parengė ūkio modernizavimo projektą ir įsigijo naują New Holland javų kombainą, taip pat įmonės „Alvan Blanch“ (Jungtinė Karalystė) mobilią grūdų džiovyklą. Kadangi ūkinę ir gamybinę bazę kūrė prie namų, šalia upės ir parko, jam ypač aktualu buvo, kad džiovykla nebūtų aukšta ir džiovinant grūdus dulkės nekiltų į aukštį, dirbtų tyliai, todėl ir rinkosi ne vertikalios, bet horizontalios konstrukcijos įrangą.
Kartu su svainiu D. Isoda augina žieminius kviečius, rapsus, miežius, iš vasarinių augalų sėja pupas ir kukurūzus grūdams. Augino cukrinius runkelius, kuriuos prieš septynerius metus pakeitė kukurūzai. Porą metų bandė auginti saulėgrąžas: iš pradžių bandymams paskyrė 2 ha, pernai saulės augalais užsėjo 30 ha, tačiau metai nebuvo palankūs, nes daug lijo, saulėgrąžos pūti pradėjo, nemažai žalos paukščiai pridarė.
Grūdams auginami kukurūzai papildo sėjomainą, patys augalai, Dariaus pastebėjimu, naudingi tuo, kad iš gilesnių sluoksnių sugeba iškelti į paviršių kalį, palieka daug augalinės masės - maisto sliekams ir mikroorganizmams. Užaugintus kukurūzų grūdus, kurių derlius, atsižvelgiant į gamtos sąlygas ir veislių pasirinkimą, siekia 11-12 t/ha (kartais - 15 t/ha), parduoda lenkams arba Pasvalyje įsikūrusiai bioetanolio ir biodujų gamyklai.
Tad plūgo ūkininkas dar neatsisako, tik naudoja jį iš rudens ruošiant dirvą kukurūzams, pupoms. Paprastai 7 korpusų Kuhn Vari-Timer plūgu aria iki 20 cm gyliu. Kitiems augalams taiko bearimes technologijas - skuta noraginiu Horsch Terrano arba kombinuotu Amazone Centaur skutikliais. Ūkyje naudojama 6 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamoji. Tiesa, bando tiesioginės ir juostinės sėjos technologijas - perka sėjos paslaugas.
Paprastai didžiausią dalį ūkio naudmenų Darius skiria žieminiams kviečiams (300-200 ha), tačiau iš patirties žino, kad geriau kviečių mažiau sėti, bet po tinkamo priešsėlio, pvz., pupų ar rapsų, negu atsėliuoti ir taip didinti plotus, nes tai turi didelę įtaką derlingumui. Ūkio savaeigės technikos parke - dar su parama įsigytas New Holland javų kombainas, teleskopinis Manitou krautuvas, keturi traktoriai: Deutz-Fahr, Valtra, Volvo ir Claas Xerion.
Senas Volvo traktorius dažniausiai naudojamas vežti akmenis, Deutz-Fahr agreguojamas su prikabinamu išmaniuoju 36 m sijų Amazone purkštuvu. Beje, purkštuvas - viena dažniausiai naudojamų mašinų ūkyje, nes Darius pirmenybę teikia tręšimui skystosiomis trąšomis. Nors joms laikyti reikia specialių talpyklų, tačiau jomis tręšti patogiau ir paprasčiau, augalai skystąsias trąšas geriau pasisavina, o svarbiausia - nesusidaro plastiko atliekų.
Nors ūkio angare telpa apie 1 000 t grūdų, tačiau jų nesandėliuoja arba supila tik trumpam laikui. Laikyti neverta, nes tai irgi kainuoja - krenta svoris, vabaliukų atsiranda. Tad derlių ima, jei reikia, išvalo ir išdžiovina, ir iš karto stengiasi išvežti grūdų supirkėjams - arba samdo transportą, arba nedideliais atstumais patys išveža, pavyzdžiui, į Marijampolės ar Mauručių elevatorius.
Vytauto Ūkis
Vytauto verslas - mišrus žemės ūkis, apimantis gyvulininkystę ir augalininkystę. Dirbamos žemės plotas siekia 300 hektarų, o papildomai dar yra pievos ir ganyklos daugiau nei 100 auginamų pieninių karvių. Šiuolaikinį ūkį ateityje perims sūnus, kuriam, kaip sako Vytautas, „tai ne tik tinka, bet ir patinka“.
Kalbėdamas apie inovacijas ūkyje, jis šypsosi - technologijos pakeitė visą gyvenimą: „Pradėjau nuo šakių ir rankinių grėblių. Dabar - melžimo robotai, automatinės šėrimo sistemos, kombainai, kurie dirba patys. Viską valdome telefonu. Anksčiau naktimis važiuodavau į laukus, dabar - tik pranešimą gaunu, jei kas nors sustoja“.
Vytautas, paklaustas apie valstybės paramą ūkininkams, neslepia nusivylimo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros paramos sistemos, kuri, jo giliu įsitikinimu, yra pajuoka iš žmonių: „Čia sudarytos visos sąlygos, kad žmogus negalėtų pasinaudoti parama. Tai yra abusrdiška sistema, pasityčiojimas iš verslo, ypač jaunųjų ūkininkų, kurie be paramos negali pradėti ūkininkauti“.
Pasak Vytauto, jam pasiteisino alternatyvios finansavimo galimybės - žymiai paprasčiau imti paskolas per ILTE ir jos partnerius. Melžimo robotą jis įsigijo už Kredito unijos paskolą, suteiktą per ILTE programą. Pagal šią schemą ILTE tris metus dengia paskolos palūkanas, todėl ūkininkui ši investicija tapo prieinama be papildomos finansinės naštos.
Kita reikšminga investicija - modernus juostinis grėblys, kuris padeda efektyvinti darbus ūkyje. Vytautas jį įsigijo už „Heavy Finance“ („Avietės“) beprocentinę paskolą, siekiančią 92 000 eurų. Be to, Vytautas pasinaudojo ir „InSoil“ pasiūlyta beprocentine paskola, susieta su anglies kaupimo įsipareigojimu. Toks finansavimo modelis jam itin artimas, nes jis jau devynerius metus dirba su biologiniais procesais ir siekia, kad jo ūkis būtų tvarus bei draugiškas aplinkai.
„Mano ūkyje pirmenybė teikiama biologiniams procesams. Herbicidai ir fungicidai čia beveik nenaudojami, o pastaraisiais metais jų visai atsisakyta. Dirvožemis išsivalęs nuo patogenų, sveikas, todėl net insekticidų nebereikia - jų nenaudoju jau penkerius metus, nes tiesiog nėra kenkėjų“, - sako ūkininkas.
Vytautas įsitikinęs, kad ūkininkavimas turi būti tvarus ir paremtas mokslu: „Reikia keisti požiūrį. Ne viską chemija išspręs. Tikrasis ūkio pagrindas - sveikas dirvožemis. Jį gerina ne cheminės trąšos, o gyvi organizmai, kurie dirvoje gyvena. Jei jų daug, mažiau ligų, mažesnės išlaidos ir didesnis pelnas“.
Vytautas sako, kad Lietuvoje pieno ūkių iki dvidešimt karvių yra apie 13,5 tūkstančio, o ūkių, kuriuose yra daugiau nei dvidešimt karvių, - beveik 1 800. Iš viso šalyje yra apie 15,5 tūkstančio pieno ūkių, kuriuose laikoma apie 200 tūkstančių karvių. Didžiausiame ūkyje numatyta, kad bus apie dešimt tūkstančių karvių.
Finansavimo Galimybės Ūkiams
Giedrė Gečiauskienė, ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė, teigia, kad ūkininkams šiandien prieinamos kelios finansavimo priemonės, leidžiančios įgyvendinti tvarumo ir inovacijų sprendimus.
„Atsinaujinančių išteklių energetikos projektams - tokiems kaip saulės ar vėjo elektrinių statyba ILTE teikia tiesiogines paskolas. Jos ypač aktualios ūkiams, norintiems tapti nepriklausomais nuo elektros kainų svyravimų. Skolinimosi suma gali siekti iki 10 mln. eurų, o laikotarpis - net iki 15 metų saulės projektams ir iki 20 metų vėjo jėgainėms. Paskolų sąlygos yra palankios - taikoma tik 1 proc. marža, prie kurios pridedamas 6 mėnesių EURIBOR“, - atkreipia dėmesį G. Gečiauskienė.
Pagal ILTE per atrinktus finansavimo partnerius įgyvendinamą finansinę priemonę „Investicijoms (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“ iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, ūkininkai gali gauti atskirą lengvatinę paskolą investicijoms (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas, kai vienos paskolos suma gali siekti iki 200 tūkst. eurų, itin palankiomis sąlygomis.
Žaliosios paskolos per sutelktinio finansavimo platformą „InSoil“ yra skirtos ūkiams, kuriems tradicinis finansavimas sunkiai prieinamas. Paskolos skatina ūkius mažinti taršą, taikyti regeneracinio ūkininkavimo principus ir ieškoti naujų veiklos modelių. „Šios paskolos išsiskiria tuo, kad jų grąža gali būti gaunama ne tik įprastiniu būdu, bet ir per anglies dioksido kreditų sertifikatus, kai ūkininkas mažina emisijas ir parduoda sukauptą naudą taršos mažinimo rinkoje“, - paaiškina ji.
Jei visą paskolos laikotarpį yra vykdomas tvarus ūkininkavimas, Žaliosios paskolos teikiamos su nulinėmis palūkanomis, o tai dar labiau palengvina ūkininkų galimybes investuoti į tvarumą.
Pasak G. Gečiauskienės, rengiama nauja priemonė iš Žemės ūkio fondo, finansuojamo iš valstybės biudžeto, tvariam ūkininkavimui, kurią kartu su ILTE įgyvendins finansavimo partneriai.
Vilijos ir Algirdo Žemaičių Ekologinis Ūkis
Marijampolės r., liepos 26 d. Sasnavos seniūnijoje Surgučių kaime ekologinį ūkį puoselėjantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai pabrėžia, kad jų ūkininkavimo stilius - auginti tą, ką patys gali perdirbti ir realizuoti. Ūkininkai yra tikri, kad tokiame mažame ūkyje auginant tik žaliavą, bankroto ilgai laukti nereikėtų.
Varpiniai ir ankštiniai javai, daržovės, uogos, vaisiai - visa tai ekologiškai auginama Žemaičių ūkyje. Jų ūkininkavimas prasidėjo nuo juodųjų serbentų, kurių plotai vienu metu siekė net 17 ha. Dabar serbentybų sumažėję perpus, nes vis didenius plotus užima morkos ir moliūgai, rugiai ir spelta, putinai ir šaltalankiai, lazdynai ir aronijos, braškės ir avietės. Augina ūkininkai ir pomidorų, agurkų, kopūstų, burokėlių, ir sako - kad ir kiek turėtų produkcijos, viskas graibstyte išgraibstoma.
Iš išaugintų gėrybių Žemaičiai spaudžia sultis, kurios garsios visoje Marijampolėje. Anksti ryte išspaustas sultis ūkininkai kasdien patys išvežioja po įvairias miesto įstaigas. Pelnyti žmonių pasitikėjimą ir gauti nuolatinių užsakymų iš pradžių nebuvo lengva, nes teko įveikti nepasitikėjimo sieną.
Sultis Žemaičiai spaudžia iš visko, kas užauga jų ūkyje, daro įvairius jų mišinius. „Pastebėjau, kad ekologiška produkcija turi būti net ne maistas, o vaistas, nes jos tiesiog yra per mažai", - paaiškina ūkininkė. Todėl savo klientams Vilija visada paaiškina gydomąjį sulčių poveikį, pataria, kokiu metu jas gerti, kad nauda organizmui būtų maksimali.
Moliūgų sultys puikiai išvalo organizmą, šaltalankių veikia kaip tikra vitaminų bomba, o iš likusių šaltalankių sėklyčių dar gaminamas aliejus. Tiesa, šaltalankių derliaus dorojimas - sudėtingas procesas. „Šaltalankius skiname naikinimo būdu. Genime šakas, dedame į šaldiklį, tada sušalusias uogas nukratome. Tai vienintelis būdas prisiskinti šaltalankių uogų, ir tai rankos būna pilnos spyglių", - paaiškina Algirdas.
Netikėtai vienomis populiariausių tapo pomidorų sultys, kurias Vilija gamina pagal ypatingą receptą. Vasarą išspaudžia tirštas pomidorų sultis, prideda įvairių prieskoninių žolių ir užkonservuoja, o paskui žiemą spaudžia salierų ir petražolių šaknų sulčių, maišo jas su pomidorų tyre ir tokias tirštas tiekia klientams.
Jau keleri metai Žemaičiai kepa ir ekologišką duoną, kurią parduoda ūkininkų turgelyje. Rugių duonai užsiaugina patys, o raugo pačiam pirmajam maišymui rado sename duonkubyje. Rudenį, kai nukasa svogūnų derlių, kepa originalią svogūninę duoną - kas jos paragauja, skonio nepamiršta ilgai.
Šiemet varpas brandina pirmą kartą pasėtas spelta kviečių laukas. Vilija planuoja iš spelta miltų kepti dietinius trapučius. Tik nežino kol kas, kaip reikės nulukštinti grūdus.
Turguje ūkininkai parduoda ir įvairas daržovių mišraines, mielinius ir moliūginius pyragus, Šešupėje pagautas ir išrūkytas žuvis. „Parduoti sekasi todėl, kad žmonės mumis pasitiki. Dažnas klientas taip ir sako - aš perku tik dėl to, kad tai iš jūsų", - sako Vilija ir Algirdas.
Ūkininkauti pradėję lyg tarp kitko, turėdami truputį tėvų žemės, dabar Algirdas ir Vilija taip įsisuko į ūkio darbus, kad kitokioje aplinkoje savęs nė neįsivaizduoja. „Džiaugiamės, kad sugalvojome dirbti būtent taip.
Apibendrinimas
Marijampolės savivaldybės žemės ūkis yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis sektorius. Ūkininkai, siekdami išlikti konkurencingi, diegia inovatyvius sprendimus, taiko tvarius ūkininkavimo metodus ir naudojasi įvairiomis finansavimo galimybėmis. Žemės sklypų paskirties keitimo procesai atspindi savivaldybės pastangas pritaikyti teritorijų planavimą prie besikeičiančių poreikių.
Ekologinis ūkis - tvaraus ūkininkavimo pavyzdys
tags: #marijmapoles #butu #ukis