Nekilnojamojo turto dovanojimas yra dažnai naudojama turto perleidimo forma Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant turtą svarbu žinoti kelis esminius aspektus, kurie užtikrins teisingą ir sklandų perleidimo procesą.
Nekilnojamojo Turto Dovanojimo Ypatumai
Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto dovanojimas yra viena iš turto perleidimo formų, tokių kaip pirkimas - pardavimas, mainai, renta ar paveldėjimas. Dovanojimo sandoris yra neatlygintinas, tai reiškia, kad už tokiu būdu perleistą turtą nėra gaunamos pajamos.
Nepaisant pastarojo fakto, nekilnojamojo turto dovanojimas turi būti patvirtintas notaro bei įregistruotas VĮ Registrų centre. Jei dovanojamos piniginės lėšos iki 14 500 Eur, galima laisvos formos dovanojimo sutartis be notarinio tvirtinimo.
Privalu, kad turto dovanojimas būtų patvirtintas notariškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos.
Tai reiškia, jog jei dovanojate turtą, kurio vertė atitinka arba viršija nurodytą sumą ir nepasirūpinate notaro patvirtinimu, ateityje gali kilti labai daug problemų dėl gautos dovanos deklaravimo ar ginčų su kitais į turtą pretenduojančiais asmenimis.
Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis. Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas - reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje.
Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.
Be to, svarbu atlikti ne tik privalomus notarinius veiksmus, bet ir žinoti, kuo skiriasi turto dovanojimas giminaičiams ir tiems, su kuriais nesieja giminystės ryšiai bei koks yra gauto dovanoto turto apmokestinimas.
Kaip Nustatoma Dovanojamo Turto Vertė?
Nustatant dovanojamo turto vertę, turite apsispręsti, pagal kurią vertę priimsite dovaną - pagal Registrų centro nustatytą vertę arba pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą vertę.
Dovanojamo turto vertė dažniausiai būna VĮ Registrų centro paskaičiuota vidutinė rinkos kaina dovanojimo dienai. Galima į dovanojimo sutartį įrašyti ir abiejų šalių nusistatytą turto kainą.
Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė.
Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius.
Pavyzdžiui, jei turtas vertinamas pagal Registrų centro vertę, ji gali būti 50 000 EUR, o pagal vertintojo - 70 000 EUR.
Turto Dovanojimo Apmokestinimas
Svarbu žinoti, kad dovanos gali būti apmokestintos Gyventojų pajamų mokesčiu po jų gavimo. Tačiau yra taikomos išimtys, atsižvelgiant į tai, koks giminystės ryšys sieja dovanotoją ir apdovanotąjį (dovanos gavėją).
Akcentuotina, kad tam tikrais atvejais gavus dovanų didelės vertės nekilnojamąjį turtą, dovanos gavėjui gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris kinta atitinkamai nuo turto vertės. GPM mokestis taikomas tiems, kurie gavo dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens.
Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti.
Turto Dovanojimas Giminaičiams
Verta pastebėti, kad dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams - sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, galioja jau minėti nekilnojamojo turto dovanojimo įstatymai.
Jei nekilnojamojo turto vertė didesnė nei 14 500 Eur, turi būti sudaryta notarinė sutartis. Tuo atveju, kai yra dovanojamas didesnės kaip 1 500 Eur, bet mažesnės kaip 14 500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.
Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Pabrėžtina, jog šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.
Nekilnojamojo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams - tėvams, vaikams, broliai ir seserys, sutuoktiniams, seneliams - nėra apmokestinamas. Tai reiškia, kad gavėjas nereikia mokėti mokesčių valstybei, o dovanotas turtas turi būti deklaruojamas tik tuomet, kai įvyksta registracija VĮ Registrų centre.
Tėvų dovanotas turtas nėra apmokestinamas po jo gavimo, kaip ir kitų pirmos, antros eilės giminaičių dovanos. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių. Deklaruoti tokio turto taip pat papildomai nereikia, po turto įregistravimo VĮ Registrų centre Valstybinė mokesčių inspekcija gaus duomenis apie gautas dovanas.
Turto Dovanojimas Kitiems Asmenims
Pažymėtina, jog tais atvejais, kai nekilnojamas turtas dovanojamas asmenims, su kuriais nesieja giminystės ryšiai, svarbu laikytis tų pačių nekilnojamojo turto dovanojimo įstatymų.
Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Jei nekilnojamasis turtas dovanojamas asmenims, kurie nėra pirmos eilės giminaičiai, mokesčiai privalomi, jei turto vertė viršija 2500 EUR. Tokiu atveju dovanos gavėjas turi sumokėti 15 proc.
Nekilnojamąjį turtą galima gauti dovanų ir iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių arba visiškai svetimų žmonių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nedraudžia savo turtą dovanoti bet kam. Tai yra visiškai legalus veiksmas. Tačiau tokios dovanos užtraukia mokestinę prievolę. Visos metinės dovanos, kurių bendra vertė viršija 2500 Eur ribą yra apmokestinama GPM mokesčiu.
Jei per kalendorinius metus iš antros eilės giminaičių ar kitų asmenų gavote dovanų, kurių bendra vertė neviršija 2500 Eur ribos, tai jokie mokesčiai už šias dovanas taikomi nebus.
Pavyzdys: Dovanų iš dėdės gavote 2 kambarių butą Vilniuje, kurio vertė dovanojimo dienai - 120 000 Eur. Tais pačiais metais daugiau dovanų negavote. GPM apmokestinamos vertės apskaičiavimas: 120 000 Eur - 2500 Eur = 117 500 Eur. Jei ši dovana būtų gauta iš pirmos eilės giminačių, tai jokie mokesčiai taikomi nebūtų.
Dovanoto Turto Pardavimas
Nusprendus parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą dažnas susiduria su tam tikromis problemomis ir neplanuotomis išlaidomis. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai dovanoto turto pardavimas vyksta nežinant visų įstatymų bei reikalavimų.
Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas, bet kartu ir pareigas bei mokestines prievoles, apie kurias reikia pagalvoti iš anksto. Tokiu būdu įgytas turtas gali būti apmokestintas du kartus: pirmąkart - kaip dovana, o antrąjį - Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) po turto pardavimo.
Dovanoto turto pardavimas yra logiškas žingsnis siekiant įgyvendinti kitus finansinius planus ateityje. Dažnam tokio turto savininkui kyla klausimas: kada galima parduoti dovanotą turtą? Šia tema visuomenėje sklando daug mitų ir stereotipų, kurie teigia, kad dovanų gautą turtą būtina išlaikyti tam tikrą laiko tarpą ir tik tuomet galimas jo pardavimas.
Tačiau tiesa yra tai, kad dovanotą turtą parduoti galite bet kada, nors ir iš karto po to, kai jis tik įregistruojamas jūsų nuosavybe. Šioje situacijoje svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.
Visų pirma, reikia akcentuoti, kad nekilnojamo turto pardavimas gali būti nenaudingas, jei turtą parduosite per greitai ar nesusipažinę su mokesčiais, kuriuos tam tikrais atvejais privalu sumokėti parduodant dovanotą nekilnojamąjį turtą.
Tad labai svarbu žinoti, kada dovanoto turto pardavimas yra apmokestinamas ir kada jį galima parduoti.
Dažnas klausimas: kada galima parduoti dovanotą turtą? Verta pastebėti, kad dovanotą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgus į savo poreikius, galima parduoti bet kada. Tačiau skubėti nepatartina, nes skubus nekilnojamo turto pardavimas dažnu atveju nėra naudingiausias sprendimas.
Dovanoto Turto Pardavimo Apmokestinimas
Mokesčiai po dovanoto nekilnojamo turto pardavimo. Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti iš karto, kai tik jis taps jūsų nuosavybe ir bus įregistruotas VĮ Registrų centre. Prieš imantis pardavimo svarbu išsiaiškinti, kokius mokesčius reikės mokėti po turto pardavimo.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pajamos už parduotą turtą, kuris buvo paveldėtas ar gautas kaip dovana, apmokestinamos GPM tuomet, jei įpėdinis ar dovanos gavėjas 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo datos neišlaikę savo nuosavybės teisės į paveldėtą ar dovanotą turtą.
Tokiu atveju turi būti mokamas 15 proc. GPM, skaičiuojamas nuo gauto nekilnojamojo turto vertės prieaugio.
Kada nereikia mokėti GPM? Tuo atveju, kai pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki nekilnojamojo turto pardavimo gyveno tame būste ir ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Taip pat GPM netaikomas, kai pardavėjas parduodame būste iki jo pardavimo gyveno trumpiau nei 2 metus, bet tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąja vietą ir pardavęs tą būstą gautas lėšas per 1 metus nuo pardavimo panaudojo kito Europos ekonominėje erdvėje esančio būsto įsigijimui.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) straipsnyje aiškiai nurodoma, kad gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) nekilnojamąjį turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas turtas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų.
Vis dėlto reikia žinoti, kad suma, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais. Gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Labai svarbu žinoti, kad dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei: Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m. Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyto parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą.
Pavyzdžiui: butą pardavėte už 85 000 Eur, o dovanojimo metu jo kaina dovanojimo sutartyje buvo nurodyta 60 000 Eur. 85 000 - 60 000 = 25 000 Eur pelnas. GPM skaičiuojamas taip: 25 000 x 15 proc. = 3 750 Eur.
Taip pat GPM netaikomas, jei: Turtą parduosite pigiau arba už tą pačią kainą kaip ir įgijote (gavote dovanų). Turtą parduosite brangiau nei įgijote (gavote dovanų), tačiau dovanojimas buvo iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį vertinimą, kurio metu nustatyta kaina buvo lygi pardavimo kainai arba didesnė.
Derėtų pabrėžti, kad žinodami visus paminėtus dovanoto turto pardavimo aspektus išvengsite netikėtumų ir finansinių nuostolių.
Pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint sėkmingai parduoti dovanotą turtą:
- Susipažinkite su dovanoto turto detalėmis bei atidžiai išnagrinėkite visus dokumentus.
- Atlikite turto įvertinimą.
- Sukurkite aukštos kokybės reklaminius skelbimus.
- Būkite atidūs ir ramiai įvertinkite visus pasiūlymus.
- Pasikonsultuokite su specialistais.
Štai pagrindiniai dalykai, kurie bus aptariami:
- Kada galima parduoti dovanotą NT?
- Kiek ir kokių mokesčių reikės mokėti pardavus?
- Kuo skiriasi dovanoto ir įprasto nuspirkto ar paveldėto NT pardavimas?
- Ką reikia žinoti apie tėvų dovanotą turtą?
- Kokie dokumentai reikalingi VMI?
- Kada galioja GPM lengvatos?
Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti bet kada, tačiau jei nepraėjo 10 metų nuo dovanojimo, arba jei tai nebuvo jūsų pagrindinis būstas - gali tekti mokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį nuo turto vertės prieaugio (t.y. skirtumas tarp vertės kuri parašyta dovanojimo sutartyje ir kainos už kurią parduodate).
Kada galima parduoti dovanotą NT?
Dovanotas nekilnojamasis turtas tampa jūsų nuosavybe nuo dovanojimo sutarties įregistravimo Registrų centre. Parduoti galite kad ir tą pačią dieną, tačiau mokesčių požiūriu svarbu įvertinti rizikas.
Kiek mokesčių teks mokėti?
Pagrindinis mokestis - gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris skaičiuojamas nuo vertės prieaugio:
GPM mokamas, jei:
- Nepraėjo 10 metų nuo dovanojimo sutartie sudarymo;
- Turtas nebuvo jūsų pagrindinis gyvenamasis būstas, t.y. nebuvote jame deklaravę savo gyvenamosios vietos ir tai nėra vienintelis Jūsų turimas gyvenamosios paskirties būstas.
Tarifas: 15 % nuo vertės padidėjimo, t. y. skirtumo tarp pardavimo kainos ir įsigijimo vertės, kuri šiuo atveju yra rinkos vertė dovanojimo momentu, ne 0 €.
Kuo skiriasi dovanoto NT pardavimas nuo pirkto?
Įsigijimo vertė pirkto turto atveju - tai realiai sumokėta kaina, aiškiai matoma sutartyje.
Dovanoto turto atveju - įsigijimo verte laikoma rinkos vertė dovanojimo metu, kurią dažnai reikia pagrįsti VMI. Todėl rekomenduojame prieš dovanojant turtą pasidaryti nepriklausomą turto vertinimą. Tokiu atveju vertinimo ataskaitoje gautą sumą notaras įrašys į sutartį ir VMI kilus klausimų, galėsite pateikti oficialų dokumentą kaip vertės pagrindimą. GPM skaičiuojamas nuo pardavimo kainos atėmus dovanojimo metu galiojusią rinkos vertę, o ne nuo visos sumos.
Ką reikia žinoti apie tėvų dovanotą turtą?
Dovana iš pirmos eilės giminių (tėvų, vaikų, senelių) gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama, tačiau pardavimo atveju mokesčiai taikomi įprasta tvarka, tėvų dovanoto turto pardavimui netaikoma lengvata.
Svarbu:jei neatitinkate sąlygų kad būtų galima pritaikyti mokesčių lengvatą turbūt turėjo būti čia
Dažnai pasitaiko, kad tėvų dovanotą turtą vaikai nori greitai parduoti - tokiu atveju verta įvertinti galimą mokesčių naštą.
Dovanojimas ne pirmos eiles giminems ir apmokestinimas
Kada galima išvengti GPM?
Yra du pagrindiniai atvejai, kai galima visiškai nemokėti GPM:
- Turtas išlaikytas bent 10 metų nuo dovanojimo sutarties sudarymo.
- Turtas buvo pagrindinis gyvenamasis būstas, kuriame realiai gyvenote / buvote įregistravę gyvenamą vietą bent 2 metus.
Tai yra Jūsų vienintelis gyvenamosios paskirties NT, kuriame esate deklaravę savo gyvenamąją vietą (nesvarbu kiek) ir per kalendorinius metus po pardavimo įsigysite kitą gyvenamosios paskirties būstą Lietuvoje. Jei nei viena sąlyga netaikoma - GPM teks mokėti nuo prieaugio (pelnas = pardavimo kaina - dovanojimo vertė).
Ką reikia pateikti VMI?
Atsinaujinus VMI sistemai pildant deklaraciją dažniausiai yra matoma, kad buvo atliktas NT sandoris, už kokią sumą parduota ir t.t., sistema automatiškai paskaičiuoja kiek mokesčių reikia sumokėti. Tačiau gali reikėti pateikti šiuos papildomus dokumentus:
- Dovanojimo sutarties kopijos (įsigijimo pagrindas);
- Vertinimo ataskaitos
- Pardavimo sutarties;
- Jei prašoma taikyti gyvenamojo būsto lengvatą - gyvenamosios vietos deklaracijos, komunalinių sąskaitų ir kt.
Nekilnojamasis turtas, gautas dovanų dažniausiai iš artimųjų, gali tapti džiaugsminga dovana. Tačiau anksčiau ar vėliau nusprendus šią dovaną parduoti, gali kilti netikėtų klausimų ir neaiškumų, ypač susijusių su mokesčiais. Nesvarbu ar gavote dovanų sklypą, butą, namą ar bet kokį kitą nekilnojamąjį turtą, norint jį parduoti svarbu žinoti visus su tuo susijusius niuansus.
Pasitaiko, jog į mane kreipiasi klientai, kurie ketina parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą, tačiau jiems kyla patys įvairiausi klausimai, ne tik kaip tai atlikti teisingai, tačiau ir kokius mokesčius reikia ar nereikia susimokėti. Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir ar tai galima padaryti bet kada? Tokiu atveju turi būti mokamas 15 proc. GPM, skaičiuojamas nuo gauto nekilnojamojo turto vertės prieaugio.
- Prieš parduodant NT, atlikite rinkos tyrimą ir sužinokite panašių objektų kainas, kad netektų pardavinėti per pigiai ir per brangiai, nes pardavinėjimas per didele kaina atbaidys potencialius klientus ir sugaišite savo laiką.
- Pagal įvykdytus pardavimus Jūsų lokacijoje.
- Pagal panašių objektų pardavimą skelbimų portaluose.
Taigi šiame straipsnyje aptariau svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti norint parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo dovanotas. Dovanoto turto pardavimas nėra sudėtingas procesas, jeigu žinote kaip teisingai viską atlikti ir esate susipažinę su mokestine prievole.
Jeigu vis dar kyla klausimų susijusių su turto dovanojimu, ar dovanoto turto pardavimu ir galimais mokesčiais, drąsiai galite kreiptis į mane.
Dovanoto ir paveldėto turto pardavimas - ar reikės mokėti GPM? Parduodant nekilnojamąjį turtą, taip pat ir paveldėtą ar dovanotą, reikia nepamiršti, kad pajamos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą įprastai yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Tai reiškia, kad pajamos gali būti apmokestintos 15 proc.
Kalbant apie išimtis, kada GPM pardavus nekilnojamąjį turtą mokėti nereikia, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nedaro skirtumo tarp dovanoto, paveldėto ar nusipirkto nekilnojamojo turto pardavimo, tad galioja tos pačios išimtys. Kitaip tariant, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos, kai:bet kokį nekilnojamąjį turtą nuosavybėje išlaikėte bent 10 metų (nuo dovanojimo sandorio ar paveldėjimo praėjo 10 metų). dovanoto ar paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas. Kuomet parduodamas pirktas nekilnojamasis turtas, GPM apskaičiuojamas nuo šio turto įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumo (pelno). Kiek kitaip GPM mokesčio bazė apskaičiuojama parduodant dovanotą ar paveldėtą nekilnojamąjį turtą.
Nors už tokį nekilnojamąjį turtą tarsi nieko nemokėjote, visgi gyventojų pajamų mokestis už parduotą dovanotą ar paveldėtą nekilnojamąjį turtą mokamas ne nuo visų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, o nuo nekilnojamojo turto vertės prieaugio, lyginant turto kainą jo įgijimo metu (dovanojimo ar paveldėjimo metu) su ta kaina, už kurią jis buvo parduotas.
Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Tikroji rinkos kaina gali būti nustatoma atsižvelgiant į Valstybės įmonės Registrų centro nustatytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, buvusią dovanojimo sandorio sudarymo dieną, bet kadangi neretai reali nekilnojamojo turto vertė būna didesnė, negu apskaičiuota masiniu būdu, tikslinga atlikti individualų turto rinkos vertės nustatymą, kadangi tai gali padėti sumažinti apmokestinamąsias pajamas (jeigu NT įsigijimo vertė didesnė, mažėja skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo vertės).
Pavyzdžiui, dovanotas nekilnojamasis turtas parduotas už 100 000 Eur, o šio turto masiniu būdu Valstybės įmonės Registrų centras nustatyta vertė dovanojimo metu buvo 60 000 Eur. GPM bus skaičiuojamas taip: 100 000 - 60 000 = 40 000. Nuo šios sumos 15 proc. sudarys 6 000 Eur. Tai ir bus nuo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų mokėtinas GPM.
Jeigu individualiu turto vertės nustatymu nekilnojamasis turtas jo įsigijimo metu (dovanojimo metu) būtų buvęs įvertintas 80 000 Eur suma, apmokestinamąsias pajamas sudarytų jau ne 40 000 Eur, o 20 000 Eur, tad GPM siektų jau tik 3 000 Eur.
Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė VMI prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutine rinkos verte arba atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Gyventojų pajamų mokestį galima sumažinti nepamiršus į mokesčio skaičiavimus įtraukti su nekilnojamojo turto įsigijimu ar pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., sumokėtą komisinį atlyginimą notarui, mokesčius už nuosavybės registravimą Registrų centre, išlaidas geodeziniams matavimams ir kt.). Nuo šios sumos 15 proc. sudarys 5 880 Eur.
Jeigu įsigytas nekilnojamasis turtas buvo kapitaliai remontuotas ar rekonstruotas (turint visus leidimus ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus), tokias išlaidas galima pridėti prie turto įsigijimo vertės ir tokiu būdu sumažinti apmokestinamasias pajamas. Deja, paprastojo remonto išlaidų, gerinant dovanoto ar paveldėto nekilnojamojo turto būklę, įtraukti į turto įsigijimo išlaidas nepavyks. Įstatymas tokios galimybės nenumato net turint išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Pastato atnaujinimo (modernizavimo) metu rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai taip pat neatliekami, todėl namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų dalis, tenkanti buto savininkui, negali būti priskiriama jo įsigijimo kainai.