Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) Lietuvoje yra mokestis, kurį moka nekilnojamojo turto savininkai. Šis mokestis yra vienas iš svarbiausių savivaldybių biudžeto pajamų šaltinių.
NTM Reforma ir Politikų Nuomonės
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad šiemet priimtas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis neduos norimų rezultatų - iš jo surenkamos pajamos nedidės. Anot socialdemokrato, mokestį reikėtų vėl taisyti, nes jis neatitinka tarptautinių institucijų rekomendacijų.
Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Socialdemokratai Seime sugalvojo jau devintą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, kuris turtingiems ir itin prabangius būstus turintiems žmonėms sumažins dabar mokamus mokesčius arba panaikins juos apskritai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nerasdama vieningo sprendimo dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio valdančioji koalicija „juokina tautą“.
Finansų ministerijai parlamente registravus mokesčių pertvarkos projektus, o prezidentui išreiškus kritiką siūlomam didžiausių pajamų apmokestinimui, socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tikina pasigendantis konkrečių šalies vadovo siūlymų, kurie didintų biudžeto pajamas, o ne išlaidas.
Kai kuriems politikams ir daliai visuomenės kritikuojant Finansų ministerijos mokesčių pokyčių siūlymus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, jie būtini, jei norime gyvenimo kaip Europoje. „Mes gyvename deficitiniame biudžete, šiais metais surinksime mokesčių 18 mlrd. eurų, o išleisime 23 mlrd. eurų. Tai jeigu nekeisime mokestinės sistemos, tai turime mažiausią perskirstymą per biudžetą Europos Sąjungoje (ES)“, - sako A. Sysas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia nesuprantantis, prieš ką tiksliai bus nukreiptas protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Pasak parlamentaro, Finansų ministerijos parengtas mokestinės prievolės pakeitimas yra itin reikalingas ir iš esmės nepalies regionų gyventojų.
Nors dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų, vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai.
Savivaldybių Iniciatyvos
Didžiųjų miestų ir kurortų merai skuba žadėti, jog neleis miestiečiams už pagrindinį būstą, kuriame gyvena, mokėti naujo nekilnojamojo turto mokesčio. Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia: „Už tokį vienintelį būstą reikėtų mokėti nedidelei daliai, o gal ir visiems nemokėti mokesčio.“ Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus antrina: „Iš žmonių paimti papildomus mokesčius turi būti paskutinėje eilėje sprendžiamas klausimas.“ Šiaulių meras Artūras Visockas sako: „Pagal dabartinį dėliojamą mokestį savivaldai nieko gero nebus, savivaldybės neapmokestins savo gyventojų.“
Taip merai skelbia Vyriausybei sutikus, kad mokestį būstui, kuriame žmonės deklaravę gyvenamąją vietą, nustatytų savivaldybių tarybos.
Leisdama savivaldai nuspręsti pirmojo būsto apmokestinimą, apmokestinti kitą nekilnojamąjį turtą Vyriausybė užsimojo griežtai pagal įstatymą - su nedideliu 20 tūkstančių eurų neapmokestinamu dydžiu. Iš jo planuoja per metus surinkti gynybai apie 15 milijonų eurų, o gal ir dar daugiau, kai Registrų centras perskaičiuos turto vertes.
Merai neslepia, kad planuodami atleisti gyventojus nuo mokesčių už pirmąjį būstą, trokšta pinigų susižerti už kitą turtą. Vilniaus meras V. Benkunskas teigia: „Vyriausybė nori sutelkti galią savo rankose. Bet Vilniuje 20 tūkstančių eurų grindys neadekvačiai mažos, parkavimo vieta kainuoja brangiau, žmonės bus apmokestinti už parkingus, sandėliukus, kitą nereikšmingą turtą.“
Tačiau Seimo valdantieji bent jau artimiausią penkmetį šio reikalavimo tenkinti nesirengia. „Aišku, jie labai norėtų ir kitą NT turtą administruoti, bet norima surinkti gynybai pakankamą lėšų kiekį. Numatyta, kad už paskesnį, komercinį būstą visos lėšos turėtų atitekti krašto gynybai. 20 milijonų eurų yra nedaug, bet 400 milijonų eurų, kurie įdėti į šių metų biudžetą, yra 20 kartų daugiau negu tai, ką surinksime“, - sakė A. Sysas.
Vyriausybei paskelbus galutinį nekilnojamojo turto mokesčio projektą, jį svarstyti jau ketina ir Seimas, o priimti planuoja iki birželio pabaigos, kad įsigaliotų jau nuo kitų metų pradžios.
Galimos Mokesčio Išvengimo Strategijos ir Saugikliai
Valdantieji svarsto ir kaip užkirsti kelią apsukruoliams, kurie sieks išvengti mokesčių gyvenamąją vietą deklaruodami antrame ir kituose turimuose būstuose.
Remigijus Žemaitaitis kalbėjo: „Bus žmonių, kurie būstą, namą užrašys savo vaikui, nuosavybės teisę perims, tada formins kaip antrą būstą. Bet tada šeima turės nurodyti, kad tai jo pirmas gyvenamasis. Norėčiau pažiūrėti, kaip 14 metų vaikas nurodys, kad ten jo gyvenamasis būstas. Tada atvažiuos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir paklaus, kaip vaikas vienas gyvena tame name“.
Algirdas Sysas sakė: „Vienam asmeniui, jei turi būstą - lengvata vienokia, jei šeima būste - kitokia. Gaunasi, kad jei bandai išdalinti po vieną ar dviese, kiekvienam po pusę vis tiek mokėti reikės. Įdėtas toks saugiklis“.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2024 metais
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai Lietuvoje gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir turto vertės. Žemiau pateikiama apibendrinta informacija apie galimus tarifus:
| Turto vertė | Mokesčio tarifas | Pastabos |
|---|---|---|
| Iki 20,000 EUR | Netaikomas | Neapmokestinamas dydis |
| Nuo 20,000 EUR iki tam tikros ribos (priklauso nuo savivaldybės) | Nustatomas savivaldybės | Gali būti taikomos lengvatos |
| Viršija nustatytą ribą | Nustatomas savivaldybės | Didelis turtas |