Andriaus Segalovičiaus disertacijos gynimas ir Dianos Janušauskienės atsiliepimai

Šiame straipsnyje aptariama pirmą kartą Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos nuotoliniu būdu vykusios disertacijos gynimo eiga. 2020 m. balandžio 9 d. Andrius Segalovičius sėkmingai apgynė Socialinių mokslų krypties sociologijos disertaciją „Vartotojiškumo raiškos tendencijos Lietuvoje: didžiųjų miestų gyventojų požiūris į būstą kaip vartojimo objektą“.

Gynimo apžvalgoje aptariami tiek virtualioje aplinkoje vykusio disertacijos gynimo ypatumai, tiek atskleidžiamas mokslinės diskusijos turinys. Negaliu nepaminėti ir tai, kad šis žurnalo numeris taip pat rengiamas virtualiai - savuose būstuose esam palinkęs prie personalinių kompiuterių ekranų.

Šias eilutes rašau šv. Velykų dienomis, todėl tiek sau, tiek žurnalo redaktorėms slogiomis „maro“ - koronaroviruso pandemijos - sąlygomis siekiu pakelti nuotaiką. Tikiuosi, kad žurnalui išėjus karantinas jau bus pasibaigęs, ir reiklus skaitytojas man atleis už tokius pašmaikštavimus.

Pradžioje pristatysiu disertacijos gynimo dalyvius. Disertaciją parengė Andrius Segalovičius. Gynimo tarybos pirmininkė - Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Meilutė Taljūnaitė. Tarybos nariai: LSTC vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Jolanta Aidukaitė ir dr. Diana Janušauskienė, Latvijos kultūros akademijos rektorė prof. Rūta Muktupavela ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotojas dr. Apolonijus Žilys. Kadangi disertacija buvo parengta eksterno būdu, tai A. Segalovičių konsultavo LSTC vyriausioji mokslo darbuotoja Rūta Brazienė.

Nuotolinio gynimo iššūkiai ir sprendimai

Šalyje paskelbtas karantinas sukėlė daug organizacinių problemų. Visų pirma labai svarbu buvo užtikrinti nenutrūkstamą ryšį tarp visų disertacijos gynimo dalyvių. Tam tikro patyrimo LSTC jau turėjo, nes ginant kai kurias disertacijas bent vienas tarybos narys būdavo užsienietis ir dalyvaudavo nuotoliniu būdu. Šį kartą visi proceso dalyviai dirbo nuotoliniu būdu. Situaciją sunkino ir tai, kad net du nariai buvo ne Lietuvoje: R. Muktupavela - Latvijoje, o D. Janušauskienė - Vidurinėje Azijoje.

Dieną prieš posėdį tapo aišku, kad dėl asmeninių priežasčių kompiuterių specialistas R. Junevičius gynimo dieną negalės užtikrinti nepriekaištingo ryšio sistemos darbo. Situaciją išgelbėjo R. Muktupavela, kuri, dirbdama rektore, jau turėjo virtualių susirinkimų organizavimo patirties. Gynimo metu ryšys veikė puikiai. Tai leido laikytis visų numatytų disertacijos gynimo procedūrų. Beje, LSTC buvo priimtas specialus nutarimas dėl balsavimo elektroniniu būdu, kad būtų išlaikytas konfidencialumas.

Gynimo procesas vyko ilgiau kaip dvi valandas. Viską taip detaliai aprašau dėl to, kad parodyčiau, kaip naujos ryšių technologijos ir virtualioje erdvėje leidžia kokybiškai bendrauti ir diskutuoti. Tai įrodė A. Segalovičiaus disertacijos gynimas. Apskritai pandemija gerokai pakoregavo įvairių sričių veiklą, ypač mokymo procesą, kur irgi gelbsti naujos technologijos.

Dabar apie mokslinės diskusijos „puotą“, įvykusią nepaisant susiklosčiusių aplinkybių. Iš karto patikslinsiu, kad neturiu gynimo įrašo, todėl negaliu pažodžiui perteikti gyvos diskusijos. Man A. Segalovičius įteikė būtinus disertacijos gynimo dokumentus: disertacijos egzempliorių, santrauką, disertacijos pristatymo maketą, tarybos narių atsiliepimus, jo parengtus atsakymus į pastabas ir diskusinius klausimus (3-10).

Visų pirma apie pačią disertaciją „Vartotojiškumo raiškos tendencijos Lietuvoje: didžiųjų miestų gyventojų požiūris į būstą kaip vartojimo objektą“. Darbo tikslas - remiantis vartotojiškumo raiškos intensyvumo kriterijumi (VRI), ištirti gyventojų požiūrio į būsto kaip vartojimo objekto funkcinius, simbolinius ir investicinius skirtumus.

Disertantas suformulavo keturis tyrimo uždavinius:

1. Atlikti vartotojiškumo sampratos analizę.
2. Konceptualizuoti būstą kaip vartojimo objektą.
3. Metodologiškai pagrįsti vartotojiškumo raiškos tyrimo modelį.
4. Remiantis VRI kriterijumi patikrinti tyrimo hipotezes ir ištirti, ar gyventojų požiūris į būstą skiriasi priklausomai nuo vartotojiškumo raiškos intensyvumo.

Pagrindinės disertacijos išvados:

1. Disertacinis tyrimas nustatė, kad vartojimo ir su vartojimu siejamų klausimų analizei postmoderni teorija yra reikšminga todėl, kad iš esmės pasikeitė vartojimo samprata.
2. Vartotojiškumas yra žmonių noras, siekis, troškimas vartoti, o ne faktinė vartojimo galia; vartotojai skiriasi priklausomai nuo pasidavimo minėtiems troškimams, todėl vartotojiškumas kaip ideologija yra laipsniška kategorija, kurios laipsnio matas yra vartotojiškumo raiškos intensyvumas (VRI).
3. Požiūrio į būsto funkcines savybes tyrimo rezultatai pagrindžia vartotojiškumo sampratoje išskirtą supratimą, kad vartotojiškumas yra ne tiek poreikių (siejamų su vartojimo objekto funkcinėmis / instrumentinėmis savybėmis) tenkinimas, kiek noras ar troškimas vartoti.
4. Būsto nuomos ir nuosavybės vertinimų analizė pagal VRI grupes atskleidė, kad vertinimai skiriasi - kuo aukštesnis vartotojiškumas, tuo palankesnis nuosavybės ir nepalankesnis nuomos vertinimas; aukšto VRI gyventojų grupė nuomą yra linkusi sieti su nepilnaverčiu gyvenimu.
5. Tiriamuoju laikotarpiu užfiksuoti reikšmingi gyventojų požiūrio į būsto paskolas pokyčiai. Šie pokyčiai liudija, kad gyventojų požiūris į būsto paskolas tampa vis labiau palankus, o paskola tampa įprastu vartojimo instrumentu - skepsis šio instrumento atžvilgiu tarp gyventojų mažėja.
6. Tyrimo duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad būstas tarp Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų yra suprantamas kaip investicinis objektas. Vartojimo galios analizė atskleidė reikšmingus skirtumus tarp VRI grupių - kuo aukštesnis VRI, tuo labiau sureikšminama galia vartoti.
7. Simbolinės būsto vertės analizės rezultatai patvirtino būsto kaip simbolinę vertę turinčio objekto sampratą.
8. Disertacinio tyrimo duomenų analizės rezultatai įrodo, kad sukurtas vartotojiškumo raiškos tyrimo modelis disertacijoje taikytas korektiškai. Vartotojiškumo raiškos tyrimas pagrindė vartotojiškumą kaip laipsnišką kategoriją, tai reiškia, kad tyrimo prielaida - vartotojiškumas yra būdingas visiems asmenims, bet reiškiasi skirtingu intensyvumu - pasitvirtino.

Pirmoji kalbėjo disertanto konsultantė R. Brazienė. Tarybos narės J. Aidukaitės mokslinis interesas yra gerovės valstybės formavimasis. Tradiciškai, kaip ir dera disertacijos gynimo procese, ji pirmiausia išskyrė tai, kas darbe yra teigiamo. Atsiliepime pažymėjo, kad darbas reikšmingas, turintis aiškų ir svarų teorinį pagrindą. Parašytas gražia moksline kalba. Darbas įtikinamas, pagrįstas gausia prieš tai buvusių tyrimų ir teorijų apžvalga. Tyrimo metodologija remiasi būsto kaip vartojimo objekto ir vartotojiškumo sampratomis. Darbas prisideda prie vartojimo sociologijos diskurso plėtros Lietuvoje, apima vartojimo, vartotojų kultūros ir vartotojiškumo temas.

Žinoma, čia neturiu galimybių pateikti visų pagiriamųjų žodžių, todėl pateikiu pagrindines jos pastabas ir klausimus diskusijai. J. Aidukaitė pasigedo platesnės miesto ir tarptautinio kontekstų analizės. Diskusijai ji suformulavo du klausimus:

1. Kokie tolimesni tyrimai autoriaus nagrinėjama tema būtų reikšmingi / reikalingi?
2. Kaip klimato kaita, krizės (susijusios su COVID-19) gali paveikti vartotojiškumo raišką Lietuvoje?

Dianos Janušauskienės atsiliepimai

Daktarė D. Janušauskienė (tranzitologija) taip pat negailėjo pagiriamųjų žodžių. Disertacija pasižymi originalumu ir demonstruoja disertanto puikų temos išmanymą. Ypač svarbu akcentuoti autoriaus pasirinkimą tirti ne vartotojiškumą apskritai, o vartotojiškumo raišką konkrečiame, Lietuvos gyvenamojo būsto rinkos, kontekste...

Empirinė disertacijos medžiaga yra gausi, duomenys analizuojami prasmingai siejant juos su esamomis teorijomis ir ankstesniais tyrimais. Kita vertus, ji pageidavo, kad būtų nuodugniau pristatyta respondentų atranka ir kad būtų galima paskaičiuoti paklaidos ribas.

Profesorė R. Muktupavela (jos tyrimų objektas yra vertybinės orientacijos) pažymėjo, kad A. Segalovičius disertacijoje analizuojama šiuolaikinės Lietuvos gyventojams aktuali problematika, kompleksiškai tiriant funkcinius, simbolinius ir investicinius būsto vertės aspektus. Itin teigiamai vertintinas problematikos pasirinkimas bei subalansuotas fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimo klausimų derinimas.

Plačiausią atsiliepimą parašė A. Žilys. Mat jo 2015 m. apgintos disertacijos tema buvo „Moderniosios visuomenės miesto plėtra: rezidentinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose“. Jis pažymėjo, kad A. Segalovičiaus disertacija „Vartotojiškumo raiškos tendencijos Lietuvoje: didžiųjų miestų gyventojų požiūris į būstą kaip vartojimo objektą“ yra bandymas pasinaudoti „sociologiniu skalpeliu“ ir identifikuoti Lietuvoje egzistuojančias vartotojiškumo orientacijas būsto rinkoje.

A. Žilys diskusijai suformulavo kelis klausimus:

1. Kas iš esmės nulemia tai, kad vieni būstų gyventojai internalizuoja aukštesnį, o kiti žemesnį vartotojiškumą kaip vertybinę orientaciją?
2. Kiek svarbus yra socialinės klasės komponentas Jūsų vartotojiškumo raiškos analizėje, kuris nėra giliau „pačiupinėjamas“ šiame darbe (bent empiriškai)?
3. Ar mes kaip vartojimo kultūros ir vartotojiškumo persmelkti subjektai turime kažkokią kitą išeitį pabėgti nuo vartotojiškumo gniaužtų ar nuo geležinio narvo (pasiskolinant klasiko M. Weberio metaforą)?
4. Kaip manote, jeigu tirtumėte ne tik didmiesčių gyventojų populiaciją, bet visą Lietuvos gyventojų populiaciją, kiek pasikeistų vartotojiškumo raiškos vertės, rėžiai ar gal proporcijos, pagal kurias buvo skirstoma į tris VRI grupes?

Gynimo tarybos pirmininkės M. Taljūnaitės (mokslinių interesų sritis - socialinė stratifikacija) nuomone, A. Segalovičius disertacijoje pateikia originalų tyrimą ir visą disertacinį darbą grindžia naujai sukurtu vartotojiškumo raiškos empirinio tyrimo modeliu, skirtu tirti būstą kaip vartojimo objektą.

Modelis konstruojamas konceptualizuojant būstą kaip vartojimo objektą, o vartotojiškumą - kaip vartotojų kultūros ideologiją. Darbe aiškiai apibrėžta metodologinė perspektyva. Tas pateikiama jau disertacijos įvade ir tokiu būdu skaitantis disertaciją asmuo iš karto susidaro teisingus lūkesčius dėl teksto pateikimo specifikos.

Disertacijoje tiriamas ne vartotojiškumas apskritai, bet vartotojiškumo raiška konkrečiame kontekste. Empirinio tyrimo kontekstas apima Lietuvos gyvenamojo būsto rinkos raidą ir tendencijas. Sveikintina, kad disertacijoje yra atliekama retrospektyvi gyvenamojo būsto konteksto analizė Lietuvoje...

Remiantis disertacijos gynimo medžiaga, galima sudaryti lentelę, apibendrinančią pagrindinius disertacijos aspektus:

tags: #mano #bustas #direktore #janusauskiene