Malkų Laikymas Individualaus Namo Kiemuose: Atstumai, Reikalavimai ir Patarimai

Tinkamam malkų laikymui, kuris garantuotų jų kokybės išlaikymą bei teikiamą naudą, apgalvotai parinkta vieta individualaus namo ar sodybos kieme yra be galo svarbi. Malkinė ir jos vieta turi įtakos jūsų patogumui bei kiemo išvaizdai.

Malkų Džiovinimas ir Vietos Parinkimas

Šviežios, neseniai kapotos malkos, kurios dar nebuvo džiovintos, savyje turi apie 50% drėgmės. Kūrenimui skirtos malkos dažniausiai turi 14-20 % drėgmės. Malkas galima džiovinti patiems, patariama jas pradėti džiovinti pavasarį, esant tinkamoms sąlygoms jos turėtų išdžiūti per 1,5-2 metus. Geriausiai malkas džiovina saulė bei vėjas, tad svarbu atidžiai pasirinkti jų laikymui skirtą vietą.

Renkantis vietą malkinei, visų pirma svarbus yra patogumas. Jeigu malkos yra skirtos šildymui, malkinė turėtų būti kuo arčiau namo, nes malkų glėbio nešimas į namus šaltais žiemos rytais, gali būti ne itin malonus užsiėmimas. Šią konstrukciją statant sodybos sklype, kur dažniausiai yra leidžiami tik savaitgaliai arba yra gyvenama šiltuoju sezonu, jos atstumas nuo namo neturi didelės svarbos.

Reikia paminėti, kad statant malkinę sodyboje, kurioje nuolatos nėra gyvenama, patariama ją įsirengti tokioje vietoje, kuri gerai matytųsi aplinkiniams namams, tokiu būdų didesni šansai, kad išvengsite vagysčių.

Paprastai nuosavas sklypas yra skirstomas į dvi zonas: rekreacinę bei ūkinę. Renkant malkinei vietą pagal sklypo išplanavimą, ji turėtų būti įrengiama ūkinėje dalyje. Ūkinė kiemo dalis paprastai būna šiaurinėje sklypo pusėje. Kai kurie specialistai siūlo, taupant sklypo plotą, malkinei panaudoti stoginės sieną, kurią dažniausiai šeimininkai užkala lentomis, tiesiog apdėti malkomis. Beje, renkant malkinės vietą, neužmirškite įvertinti ir su landšaftu susijusių subtilybių.

Teisiniai Aspektai ir Reikalavimai

Planuojant statyti malkinę ar kitą ūkinį pastatą savo sklype, svarbu žinoti galiojančius įstatymus ir nuostatus, ypač susijusius su atstumais nuo kaimynų sklypų ribų ir statybos leidimais.

Sklypo Paskirtis ir Atstumai

Priklausomai nuo sklypo paskirties, taikomi skirtingi reikalavimai atstumams iki kaimyninių sklypų ribų:

• Valdos sklypas: naudojamas gyvenamajai statybai. Minimalus atstumas nuo kaimynų gyvenamojo namo - 3 metrai.
• Sodų paskirties sklypas: skirtas sodo statyboms ir poilsiui. Minimalus atstumas nuo kaimynų pastatų ir sklypų - 1,5 metro.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, sodo sklype statiniai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu. Bet visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Statybos Leidimas ir Ploto Apribojimai

Sandėliuko plotas turi būti ne didesnis nei 80 kv. m, o aukštis ne didesnis nei 8,5 m. Jeigu sandėliuko dydis viršija šiuos parametrus, reikės statybos leidimo. Pagal įstatymus, bet kokia statyba, kurios plotas viršija 80 kv. m, privalo būti derinama su savivaldybe.

Jeigu sklypas yra kaimo vietovėje ir nepriklauso į kultūros paveldą įtrauktai teritorijai, statybos leidimas sandėliukui šiame sklype nebus reikalingas tuo atveju, jei pagal plotą sandėliuką bus galima priskirti nesudėtingų statinių grupei - jo plotas neviršys 80 m2, o aukštis bus ne didesnis nei 8,5 m.

Jeigu sandėliukas bus mažesnis nei 80 kv. m, nereikės statybos leidimo, tačiau vis tiek būtina užtikrinti reikiamą atstumą nuo kaimynų pastatų, kad būtų išvengta galimų ginčų ir teisinių problemų.

Kaimyno Sutikimas

Minimalūs atstumai nuo išvardytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos:

• 3 m - statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<) 45°);
• 2 m - statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse;
• 1 m - statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<) 225°).

Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą (rašytinį susitarimą). Visais paminėtais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.

Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010, rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant tvorą ant sklypo ribos, kai konstrukcijomis peržengiama sklypo riba.

Tvoros Reikalavimai

Statant tvorą, svarbu atsižvelgti į šiuos reikalavimus:

• Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant tvorą (aptvarą): ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
• Kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - statytojo šiaurinėje sklypo pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°).
• Kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros (aptvaro) ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse.

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Statyti tvorą, kurios aukštis 1-2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama ne arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei yra tenkinami anksčiau išvardinti Reglamento reikalavimai.

Visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Želdinių Sodinimas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.

• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Svarbiausia - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių.

Kreipimasis į Institucijas

Jei kyla klausimų dėl statybos reikalavimų, visada geriausia kreiptis į savivaldybės administraciją arba Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Šios institucijos gali suteikti išsamią informaciją ir padėti išvengti galimų problemų ateityje.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Medžiagos Malkinei

Nors pirkti, jau pagaminti sandėliukai nėra pigūs, juos statant patiems taip pat nerekomenduojame taupyti aukštos kokybės medžiagoms. Ūkinio pastato statybai galite rinktis paprastą arba inžinerinę medieną, kuri išspręs tokias tradicines medinių statinių problemas, kaip drėgmės žala ir puvimas.

Malkų Kainos (2024 m.)

Šiuo metu populiaru pirkti skaldytas mišrias lapuočių malkas po 65 lt už kūbą. Kai kurie siūlo ąžuolą po 110 lt/m3, uosį - 115 lt/m3. Prieš užsisakant malkas, būtina pasidomėti apie koeficientus ir nepirkti oro.

Tiesiog iš patirties, jei prastas medis, alksniai ir pan... tai labai prastai su šildymu, mažai kaitros duoda, labai greit sudega ir iškart į pelenus virsta, vos ne kai laikraštis koks.

Malkų Rūšys ir Jų Panaudojimas Kepimui

Artėjant vasaros pabaigai ir vėstant orams, kepimas ant žarijų išlieka populiariu laisvalaikio praleidimo būdu. Norint išgauti gardžiausią rezultatą, būtina žinoti esmines kepsninės naudojimo ir priežiūros taisykles.

Ką rinktis: malkas, briketus ar anglį?

Kuro pasirinkimas priklauso nuo kepsninės tipo ir kepimo tikslų. Įprastai atvirai kepsninei tinka tiek malkos, tiek anglys, o pasirinkimas priklauso nuo laiko ir noro mėgautis ugnimi.

Anglys idealios greitam kepimui - dešrelėms, žuviai, daržovėms ar ploniems kepsniams. Nors medžio anglių degimo temperatūra yra aukšta, degimo laikas - gana trumpas.

Briketai dega šiek tiek ilgiau, tačiau ne visiems juos pavyksta užkurti pirmu taikymu, tad dažnas atsibaido. Renkantis malkas, galima eksperimentuoti su skoniu ir aromatu - jis priklauso nuo to, kokio medžio malkos bus pasirinktos.

Malkų rūšys ir jų panaudojimas:

• Obels malkos labiausiai tinka jautienos, kiaulienos, ėrienos ir vištienos kepimui - jos suteikia salstelėjusį, vaisių poskonį.
• Juodalksnio malkos - vienos labiausiai pamėgtos grilio entuziastų, tačiau dėl patiekalams suteikiamo saldumo ir švelnumo labiausiai tinka daržovėms ir jūros gėrybėms.
• Riešutmedžio malkos suteikia kartumo ir intensyvesnio skonio.
• Ąžuolo malkos suteikia tradicinį dūmų aromatą ir tinka jautienai bei ėrienai. Jos dega ilgai ir stipriai, todėl geriausiai tinka lėtam mėsos rūkymui.
• Vyšnios malkos skleidžia švelnų, saldų skonį. Tinkamos visokioms mėsos, bet skaniausiai iškepama vištiena ir kiauliena.
• Beržinės malkos - dažniausias pasirinkimas kepsninėms, puikiai tinkantis patiekalams, nereikalaujantiems daug laiko, tokiems, kaip dešrelės, žuvis ar jūros gėrybės.
• Klevo malkos gardi sula slypi klevo žievėje, tad ji saldesnė nei vyšnia ar obelis.

Malkų rūšių palyginimas

Štai lentelė, kurioje apibendrinamos skirtingų malkų rūšių savybės ir panaudojimas:

Kaip paruošti malkas kepimui?

Šašlykams ir kitokiam mėsos kepimui geriausiai tinka smulkios malkos. Rekomenduojama nulupti medžio žievę, o malkas skaldyti smulkiomis, iki 20 centimetrų storio pliauskomis ir padžiovinti. Kepimui ant laužo malkos gali būti šiek tiek drėgnesnės nei skirtos namų katilui.

Džiovinant malkas, jas reikėtų uždengti nuo kritulių, tiesioginės saulės šviesos, tačiau labai svarbu, kad būtų tinkamas vėdinimas. Nereikia persistengti - geriausia, jei malkas iš viršaus saugos apsauga nuo lietaus (stogelis), tačiau nėra taip baisu, jei lauko sąlygomis šiek tiek lietaus patenka iš šono. Tikrai nerekomenduojama malkų dengti plėvelėmis ar kitais panašiais metodais - taip tik sutrikdysite natūralią ventiliaciją.

Žarijos: kiek reikia ir kada galima kepti?

Pradėti kepti per anksti, kol dar yra atvira liepsna, yra klaida, nes mėsa tiesiog sudegs. Optimalus atstumas tarp žarijų ir kepsnio yra nuo 15 iki 25 centimetrų. Jei priartinę delną prie žarijų maždaug per 30 centimetrų galite tris sekundes išlaikyti neatitraukę rankos, jos tinkamos kepti.

Kiek žarijų reikia, priklauso nuo patiekalo dydžio ir kepimo laiko. Jei planuojate kepti dvi ar tris valandas, vertėtų deginti medienos ar medžio anglių tiek, kad žarijų sluoksnis būtų maždaug 15-20 centimetrų. Būtina įvertinti ir oro sąlygas: jei vėjuota, žarijų reikės daugiau ir teks jas pasaugoti, gal net pridengti metalo lakštu, o mėsą dėti arčiau kaitros.

Kepimo gudrybės

• Jei kepant šašlyką jis pradeda vienoje vietoje daugiau degti, pagelbės pašlakstymas vandeniu.
• Jeigu kepant ramią dieną trūksta ventiliacijos, vėduoklė pagelbės įžiebti žarijas.
• Kepant mėsą ant grotelių, jas reikia ištepti aliejumi, kad mėsa nepriliptų. Rekomenduojama rinktis šalto spaudimo alyvuogių aliejų.
• Maisto skonį puikiai pagerina ir žolelės, kurias galima sumesti arba tiesiai ant anglių, arba sudėti ant specialios lentynėlės po kepsninės grotelėmis.

Ko vengti kepant ant žarijų?

• Žibalinių skysčių uždegimui, nes jie maistui suteikia nemalonų poskonį. Verčiau rinkitės laikraščius ar specialius degiklius.
• Spygliuočių malkų, nes jos yra sakuotos ir suteikia specifinį kvapą bei skonį.
• Dažytų lentų ar kitų šalutinių produktų, nes jie gali apnuodyti maistą.
• Aliuminio folijos naudojimo su rūgščia mėsa, nes gali išsiskirti kenksmingos medžiagos.
• Mėsos perkepimo, nes susidaro kancerogenai.

Kepsninės priežiūra

Norint mėgautis dūmų aromatu, o ne svylančių nešvarumų kvapu, būtina išvalyti kepsninę. Po naudojimo išpilkite pelenus ir išvalykite vidų drėgna valymo servetėle.

Malkų Laikymo Patarimai

Linksmai pleškančios malkos namams suteikia nepakartojamo jaukumo, o kas gali būti maloniau nei darganotą rudens vakarą išsikaitinti malkomis pakūrentoje pirtyje. Vienintelė problemėlė - kur laikyti malkas, kad jos išliktų sausos. Pagrindinis malkų laikymo tikslas, be abejo, - išlaikyti jas sausas, o jei jos šviežiai nukirstos - kuo greičiau išdžiovinti. Deginamų malkų drėgnumas neturi viršyti 20 procentų.

Kad malkos būtų sausos, švarios, kad nepūtų, negestų, jos neturi liestis su žeme. Sąlytis su dirva reiškia palankias sąlygas grybeliams, bakterijoms ir mikrobams veistis. Pakišti po malkomis tinka įvairūs dalykai - betono plokštė, grįsta aikštelė, sausas žvyras, pjautinė mediena, faneros lakštai, brezentas, plėvelė.

Jeigu neturite specialios patalpos malkoms laikyti, vienas iš būdų - tiesiog užmesti ant viršaus brezento. Tai, žinoma, ne pats geriausias variantas ir visiškai netinka drėgnoms malkoms. Jas reikėtų laikyti atvirame ore, kad išdžiovintų saulė ir vėjas. Jei kitos išeities nėra, pasistenkite bent jau palikti šonus atvirus, kad vidun patektų oras.

Pirmiausia pasirūpinkite tinkamu pagrindu - tai gali būti specialus stelažas, tačiau galima išsisukti ir paprasčiau. Puikiausiai išsiversite su medinėmis lentomis, suguldytomis taip, kad liktų tarpų. Pagrindas gali būti ir iš plytų, rąstų ar padėklų.

Kraunant malkas teks pabūti kruopštiems: malkos neturi išsikišti už pagrindo kraštų ir būti sulygiuotos tarpusavyje. Tvarkingai ir glaudžiai sudėję malkas būsite tikri, kad rietuvė nesugrius. Malkas dėliokite taip, kad rietuvės kraštai būtų nuožulnūs. Kitas būdas - iš kraštų malkas dėlioti statmenai kryžiuojant pagaliukus.

Jeigu malkos ne visai išdžiūvusios, reikėtų palikti truputį erdvės tarp pačių malkų ar paviršiaus, su kuriuo jos liečiasi. Turėkite omenyje, kad džiūdamos malkos trauksis, dėl to rietuvė nebus stabili. Tai ypač aktualu tuomet, kai viena malkų stirtos pusė atgręžta į saulę, o kita yra pavėsyje - pirmoji pusė trauksis sparčiau ir rietuvė palinks šonan. Jei nenorite, kad darbas nueitų perniek, iš anksto statykite taip, kad pavėsyje esanti stirtos pusė būtų kiek pasvirusi.

Jeigu kieme yra vietos, geriausia pasistatyti atskirą malkinę atviromis sienomis. Paprastai malkos išdžiovinamos lauke, esant šiltiems ir sausiems orams, ir tik tada sukraunamos į malkinę. Malkas galima laikyti ir įvairiose žiemą nenaudojamose patalpose, pavyzdžiui, sodo namelyje arba terasoje. Galima sukalti stogelį arba padaryti baldakimą, saugančius nuo lietaus ir sniego.

Tiesa, jeigu malkas krausite prie tvoros, sandėliuko ar kito statinio, rizikuojate prisikviesti vabzdžių, be to, tai trukdys orui cirkuliuoti. Pasirinkite tokią vietą, kad galėtume lengvai ir greitai parsinešti malkų žiemą. Atkreipkite dėmesį į tai, ar niekas nesipainios jūsų kelyje, kai nešite šūsnį malkų. Nelaikykite malkų per arti namų - kraukite jas bent dešimties metrų atstu. Juk nenorite svetaine dalintis su termitais, kinivarpomis ar tarakonais.

Patogiausia, kai malkos sukrautos ne aukščiau nei jūsų pečių lygis. Malkų rietuvė kieme ar prigludusi prie namo sienos dažniausiai turi praktinę reikšmę ir apie grožį retai kas kalba. Tačiau originaliai sukrautos malkos gali harmoningai įsilieti į aplinką, taip įnešdamos gamtos artumo ir natūralumo jausmą, ar net pavirsti meno kūriniu. Gražiai sukrautos malkos gali atstoti pastato sienelę, būti atrama ar prieglobsčiu. Žadina kūrybiškumą.

Toks sprendimas tinka ne tik tradicinėms sodyboms, bet ir moderniam, minimalistiniam kiemo eksterjerui, juk išradingai sudėtos malkos pastogėse ar nišose irgi gali suteikti tam tikro žavesio. Dailiai sukrautos paprasčiausios malkos ne tik suteikia saugumo ir jaukumo, ramybės jausmą, bet ir malonina akį. Be to, tvarkingai sukrauta malkų eilė gali tarnauti kaip laikina tvora ar siena. O jei kraudami malkas pasitelksite kūrybiškumą, rietuvė gali tapti dar ir kiemo puošmena.

tags: #malkos #atstumas #prie #gyvenamojo #namo