Maitinimo patalpų įrengimo reikalavimai klinikoje

Statybų srities vystymuisi įtakos turi bendra ekonominė būklė ir kiti reiškiniai, tačiau komercinės paskirties patalpų įrengimas labiau priklauso nuo pokyčių konkrečiuose sektoriuose - maitinimo, prekybos, klinikų ir pan. Dar vienas komercinės paskirties patalpų aspektas - į jų įrengimą investavus laiko ir lėšų, artimiausiu metu nesinori kartoti to proceso, nes bet kokia statybinė veikla maisto tiekimo, prekybos, gydymo ar kitų paslaugų erdvėse ne tik sukelia nepatogumų, bet ir stabdo veiklą, generuojančią pajamas.

Savo specifiškumu išsiskiria klinikų ir maitinimo įstaigų patalpų įrengimas. Maitinimo įstaigų patalpos yra dviejų visiškai skirtingų, paprastai baru atskirtų zonų - klientų erdvės ir virtuvės bei pagalbinių patalpų - sinergija. Ne mažiau svarbus yra ir specializuotos maisto gamybai skirtos įrangos montavimas.

Atnaujinant virtuvės patalpas, perkant maisto gaminimo technologijas, atsižvelgėme į išsakytą pacientų ir darbuotojų nuomonę, gerąją kitų ligoninių patirtį. Didžiausias naujosios virtuvės projekto iššūkis buvo ne tik senųjų patalpų reorganizavimas, bet ir nenutraukiamas maisto tiekimas pacientams.

„Remonto darbai turėjo vykti nepažeidžiant higienos reikalavimų, nesutrikdant pacientų maitinimo proceso, - apie virtuvės atnaujinimo darbus kalbėjo Tomas Dirsė, Kauno klinikų architektas ir virtuvės projekto vadovas. - Atsižvelgiant į įrangos technologinius reikalavimus, virtuvėje buvo iš esmės pakeistas dalies išplanavimas, pertvarkytos gamybos, maisto išdavimo, plovimo zonos, įrengti nauji inžineriniai tinklai, o Ligonių maitinimo skyriaus patalpos padidėjo 164 kv. m.“

Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė įvardijo ir keletą pasikeitimų: didžioji dalis patiekalų gaminami garuose, aliejaus sunaudojimas sumažėjo beveik 50 proc., gaminant mėsos patiekalus atsisakyta apkepimo keptuvėse su džiuvesėliais, o tai padeda įgyvendinti sveikesnės mitybos principus ligoninėje.

Taigi, siekiant užtikrinti tinkamą maitinimo patalpų įrengimą klinikoje, būtina atsižvelgti į įvairius teisės aktus ir reglamentus. Toliau pateikiamas sąrašas teisės aktų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
• Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 18 d. potvarkį Nr.
• statybos techninį reglamentą STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai"
• statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai"
• statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms"
• statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika"
• statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos"
• statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose"
• statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas"
• statybos techninį reglamentą STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE" ženklinimas"
• statybos techninį reglamentą STR 1.03.01:2000 „Statybos produktų sertifikavimas"
• statybos techninį reglamentą STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas"
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo"
• statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį"
• statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka"
• statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai"
• respublikines statybos normas RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika"
• higienos normą HN 47-1995 „Medicinos įstaigos.
• higienos normą HN 15:2003 „Maisto higiena"
• higienos normą HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos"
• higienos normą HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklės"
• higienos normą HN 32:1998 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai"
• higienos normą HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės"
• higienos normą HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas"
• higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai"
• higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai"
• higienos normą HN 55-2001 „Viešieji tualetai"
• higienos normą HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės"
• higienos normą HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė"
• higienos normą HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės"
• higienos normą HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės"
• Higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo ir įteisinimo tvarką
• higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai"
• higienos normą HN 25:1998 „Turgavietės. Higienos normos ir taisyklės"
• higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės"
• higienos normą HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos"
• higienos normą HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose"
• higienos normą HN 65:2001 „Haloterapijos kameros. Įrengimas ir priežiūra"
• higienos normą HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas"
• higienos normą HN 71:2003 „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas"
• higienos normą HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos"
• higienos normą HN 77:2002 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas branduolinėje medicinoje"
• higienos normą HN 79:1998 „Vaikų vasaros sveikatingumo stovyklos. Higienos normos ir taisyklės"
• higienos normą HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz-300 GHz dažnių juostose"
• higienos normą HN 82:2000 „Dantų protezų gamybos laboratorijų įrengimas ir priežiūra"
• higienos normą HN 100:2000 „Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisyklės"
• higienos normą HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos"
• higienos normą HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai"
• higienos normą HN 117:2002 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės"
• higienos normą HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai"
• Elektros įrenginių įrengimo taisykles
• techninį reglamentą „Liftai"

Patalpų aukštis nuo grindų iki lubų turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o pirtyse bei vandens ir kitokių procedūrų sveikatingumo kompleksuose - ne mažesnis kaip 3,3 m. Techninių aukštų aukštis nenormuojamas, jeigu ten numatoma įrengti tik šiam Statiniui skirtas inžinerines sistemas, tačiau bet kuriuo atveju jų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o aptarnaujančiam personalui skirtuose takuose - ne mažesnis kaip 1,9 m (iki išsikišusių konstrukcijų apačios), praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

Skirtingos paskirties Statinių dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, Statinio atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę.

Ambulatorijų, poliklinikų ir gydymo įstaigų pastatus galima projektuoti ne aukštesnius kaip 9 aukštų. Įrengiant vaikų gydymo skyrius virš antro aukšto (ne aukščiau kaip penktame), būtina numatyti priemones evakuacijos kelių uždūmijimui išvengti.

Bibliotekų, kurių fondas 1 mln. ir daugiau vienetų, saugyklose, retų knygų ir rankraščių saugyklose, valstybės reikšmės archyvų saugyklose turi būti įrengiamas oro kondicionavimas. Bibliotekų skaityklos, mokymosi patalpos ir saugyklos, kurių fondas - 200 tūkst. vienetų ir daugiau, gali būti šildomos oru, derinant su oro tiekimo ar oro kondicionavimo sistemomis. Naudojant recirkuliuotą orą, lauko oro kiekis saugyklose turi būti ne didesnis kaip 10 % bendro tiekiamo oro kiekio, o saugyklose ir mokymosi patalpose - ne mažesnis kaip 20 m3 vienam žmogui.

Archyvų saugyklos, kuriose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. vienetų bylų (leidinių), turi būti šildomos oru, o kitos šių pastatų patalpos - vandeniu. Iš lauko oro, tiekiamo į bibliotekų saugyklas, taip pat recirkuliuojamo oro specialiais įrenginiais iki mažiausios leidžiamos koncentracijos turi būti išvalomas dulkės. Skaičiuojant šalinamo oro kiekį, reikia atsižvelgti į tai, kad didžiausioje saugykloje oras turi būti keičiamas šešis kartus per valandą. Bibliotekose ir archyvų pastatuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC, santykinė drėgmė - 55 %. Bibliotekose, kurių fondai 1 mln. ir daugiau vienetų leidinių, ir valstybinės reikšmės archyvų saugyklose visais metų laikais turi būti vienoda 18 oC temperatūra. Kitais atvejais leistini ne didesni kaip +- 3 oC nuokrypiai. Oro pasikeitimas per valandą turi būti:

• apskaitos dokumentų, tarnybinių katalogų saugyklose - 1 kartą šalinamas ir 1 kartą tiekiamas;
• reprodukavimo ir kopijavimo patalpose - 3 kartus šalinamas ir 2 kartus tiekiamas;
• atsakingų fondų saugotojų patalpose - 1,5 karto šalinamas ir 2 kartus tiekiamas.

Žmonių evakuacijos keliai turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją iš bet kurioje Statinio vietoje esančių patalpų. Stočių pastatuose pusė laiptinių, skirtų žmonėms evakuotis, privalo turėti natūralų apšvietimą pro angas išorinėse sienose.

Mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose leidžiama įrengti atvirus laiptus iš pirmo aukšto į antrą arba iš cokolinio aukšto į pirmą aukštą, jeigu nėra vestibiulio. Šiuo atveju į laiptus ar pandusus mažmeninės prekybos įmonėse galima atsižvelgti skaičiuojant evakuacinius kelius, tačiau tik pusei pirkėjų, esančių toje prekybos salėje, o kitiems turi būti įrengtos ne mažiau kaip dvi norminio pločio uždaros evakuac...

Naujausios gamybos technologijos suteikė galimybę pakeisti ir maisto gaminimo principus. „Su nauja įranga turime galimybę gaminti bulvių košę - dėl to labiausiai džiaugiasi vaikai. Taip pat galime pasiūlyti ir gaminame pertrintas sriubas, daržovių troškinius. Atsirado daugiau patiekalų iš kruopų - grikių, avižinių dribsnių ir bananų blynai, šiuo metu pacientams turime parengę 14 skirtingų dietų, kurios yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos.

Virtuvėje buvo atnaujinta arba pakeista apie 90 % visos įrangos, leidžiančios keisti ir mitybos principus ligoninėje. Kadangi maitiname vidutiniškai 1600 pacientų į dieną, pagrindinis mūsų maisto gaminimo įrankis - garo katilas. Po rekonstrukcijos darbų jų dabar turime apie 20, o patys didžiausi - net 400 litrų - leidžia mums pagaminti įvairesnius ir sveikesnius patiekalus. Šie katilai automatizuoti, itin funkcionalūs, dėl to virtuvės darbuotojams maisto gaminimas tapo lengvesnis ir patogesnis. Katilai turi automatinę maišyklės, tūrio matuoklės, įvairias programavimo funkcijas“, - naujoves vardija D.

Atnaujintose patalpose suprojektuota vieta ir itin moderniai indų plovimo sistemai. Kauno klinikose įrengta didžiausia šalyje, 370 kv. m. dydžio plovykla, kurioje indus ir įrankius plauna dvi konvejerinės indų plovimo mašinos, o įrankius išrūšiuoja speciali įrankių rūšiavimo mašina.

„Į šias mašinas yra dedami nešvarūs, atgal iš skyrių gaunami indai, kurie automatiškai išplaunami, nusausimi ir dezinfekuojami. Labai džiaugiamės įsigiję ir įrankių rūšiavimo mašiną - ji detektoriaus pagalba identifikuoja įrankius ir juos surūšiuoja. Be šio įrenginio per vieną dieną darbuotojams rankiniu būdu reikėtų atrinkti apie 19000 vienetų įrankių“, - apie greitesnį ir lengvesnį darbą po rekonstrukcijos kalbėjo D.

Ne mažiau svarbus pokytis ligoninėje, užtikrinantis laiku ir tinkamai pateikiamą maistą pacientams, - jo pristatymo būdas į skyrius. Anksčiau šį darbą atlikdavo maisto išdalinimo darbuotojai, kurie vėžimėliu maistą stumdavo į visus Kauno klinikose skyrius, kuriuose gydomi pacientai. Dabar, įsigijus 75-is maisto transportavimo vežimėlius-konteinerius su šildymo ir šaldymo funkcija, maistas pacientus pasiekia nepakeitęs savo temperatūros ir laikantis aukščiausių higienos reikalavimų.

„Maistas į specialius indus ir padėklus porcijomis dedamas dviejose konvejerinėse linijose, po to uždengiamas dangčiais ir padėklas dedamas į vežimėlį-konteinerį, kuris jungiamas į elektros lizdą. Po pakrovimo vidaus temperatūra karštojoje zonoje pasiekia 107 laipsnius, o šaltojoje - 6 laipsnius. Specialūs maisto konteineriai traukiami 5 traukikų, kurie tuneliais išvežioja maistą visiems Kauno klinikų pacientams. „Į visus skyrius galima patekti liftais - jais šie specialūs konteineriai ir keliauja. Skyriuje dirbantys darbuotojai tiksliai žino, kada atkeliaus pacientų maistas ir prie lifto jau laukia pasiruošę. Kiekvieną dieną kontroliuojame maisto pristatymo grafikus, pastebėję vėlavimus - aiškinamės priežastis. Turime užtikrinti, kad visi pacientai maistą gautų nustatytu laiku, o mes nesutrikdytume skyriaus darbotvarkės“, - teigia D.

Per savaitę Ligonių maitinimo skyrius sunaudoja apie 7 tonas vaisių ir daržovių. Kiekvieną dieną gamybai sunaudojama apie 2 tonas įvairių maisto produktų, kurie Kauno klinikas pasiekia kiekvieną dieną švieži ir nešaldyti. Kasdien indų plovykloje išplaunama apie 45000 vienetų indų bei įrankių, o Ligonių maitinimo skyriaus patalpos be atskirų darbuotojams skirtų patalpų užima net 1575 kv. m.

Taip pat reglamente nurodoma, kad statinio techninis prižiūrėtojas vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuolatinių statinio būklės stebėjimų dažnumą 35 punkte išvardintais atvejais nustato ir įrašo statinio techninės priežiūros žurnale:

• statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas;
• kasmetinės ar neeilinės statinio apžiūros komisija;
• Naudotojas.

Nuolatinius stebėjimus metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro:

• kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui);
• neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui;
• kitos papildomos apžiūros, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose.

Pats naudotojas, šiuo konkrečiu atveju Valstybė, turi reikalauti parengti statinio (konkrečių patalpų) dokumentą/taisykles naudojimo priežiūrai atlikti ir reikalauti, kad to dokumento reikalavimai būti įgyvendinti. Už tai atsako statinio (patalpų) savininkas. Dokumentas/taisyklės neturi prieštarauti Reglamentams bei įrangos gamintojo reikalavimams. Dokumente turi būti nustatyta kaip dažnai ir pagal kokius aspektus tikrinamos patalpos - vėdinimas, gaisro gesinimas, patalpos hidroizoliacijos būklė ir tai kas reikalinga įdiegti naujai pagal naujausias technologijas.

Statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie:

• siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų;
• laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus;
• profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas;
• išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių;
• siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad:

• būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita);
• būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita);
• nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu;
• liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas;
• atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita);
• laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis;
• žiemos metu neperšaltų konstrukcijos.

Saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvaus gruntinio (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikio, būtina siekti, kad:

• pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais;
• būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai;
• tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos;
• neatsirastų skysčių ar dujų požeminiai nutekėjimai ar migracijos, galintys sukelti konstrukcijų koroziją ar sprogimus;
• nebūtų pažeisti įtaisai klaidžiojančioms srovėms neutralizuoti.

Valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamų duomenų centrų patalpos, kuriose yra talpinamos tarnybinės stotys, tinklo įranga, duomenų saugojimo įranga ir rezervinio maitinimo šaltiniai, privalo būti apsaugoti nuo vandens patekimo iš išorės ir bendras šių patalpų arba, jeigu patalpos yra ne pirmame statinio aukšte, tai visų žemesnių aukštų atsparumo ugniai laipsnis turi būti ne mažesnis nei I, ne mažesnės nei 1 gaisro apkrovos kategorijos, parenkamos pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymuNr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“.

Valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamuose duomenų centruose privalo būti įrengtos tarptautines duomenų centrų įrengimo praktikas (pavyzdžiui, tarptautiniame ANSI/TIA/EIA-942: standarte (toliau - TIA-942 standartas) apibrėžiamus duomenų centrų įrengimo reikalavimus) atitinkančios gesinimo dujomis ir priešgaisrinės saugos, vėdinimo ir klimato kontrolės ir elektromagnetinės spinduliuotės slopinimo sistemos.

Valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamų duomenų centrų tarnybinių stočių patalpose įrengtos vėdinimo ir klimato kontrolės sistemos privalo palaikyti pas...

tags: #maitinimo #patalpos #klinikos #sialiuose