Statybos procesas - tai ilgas ir sudėtingas kelias, reikalaujantis kruopštaus planavimo, finansinių išteklių ir nuolatinio bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Šiame straipsnyje aptarsime statybos procesą namuose, ypatingą dėmesį skiriant Pašilių kaimui ir jo apylinkėms, kur planuojamas žvyro karjeras kelia susirūpinimą vietos gyventojams.
Į redakciją kreipėsi vilnietis architektas Tomas Lapė, naujo gyvenamųjų namų kvartalo Pašilių kaime autorius. Dar keli šimtai Pašilių, Palaukinės, Gegliškės, Paežerių, Raudondvario kaimų gyventojų pasirašė kreipimąsi į valdžios institucijas.
Gyventojai susirūpino dėl, jų žodžiais, „forsuojamo Pašilių žvyro karjero”. Apie ekskavatorius, užplūsiančius gražų gamtos kampelį, netikėtai sužinojo architekto kaimynas. Laiškininkas atnešė registruotą pranešimą apie ruošiamą Poveikio aplinkai vertinimo programą Pašilių žvyro telkinio daliai naudoti.
Dokumentą esą galima pamatyti G. Juozapavičiaus asmeninėje įmonėje „Magma”. Į ją žmogus nuskubėjo ne vienas. „Į Juozapavičiaus įmonę nuvykome apytikriai dešimties žmonių grupė, - pasakojo Lapė. - Išgirdome, kad ruošiamos 3 poveikio aplinkai programos… Matyt, taip siekta sukelti įspūdį, esą karjeras menkai tepaveiks aplinką.
Jei programa būtų viena, visuomenei ar derinančioms valdžios institucijoms kiltų įtarimų: ar tikrai toks jau „nekaltas” per 70 hektarų užimsiantis karjeras. Ruošiamus karjero dokumentus suskaidžius į 3 dalis, tarsi tai būtų 3 mažesni karjerai, pirmasis įspūdis geresnis.
Pasak Lapės, Pašiliuose ir aplink juos žemės aras kainuoja 15 tūkst. litų; hektaras - pusantro milijono, 70 hektarų kainuotų 100 mln. Pašiliečiams atrodo, kad tokį turtą pusvelčiui iš valstybės gausiančioms bendrovėms žvyras nelabai rūpi. „Na, iš pradžių gal kastų, paskui staiga „paaiškėtų”, kad karjeras neperspektyvus, ir būtų galima keisti žemės paskirtį ir statyti namus”, - įtarimais dalijosi architektas.
Pašilių kaimelis - tai 1,4 ha plote įsikūrusi šiuolaikinė gyvenvietė su infrastruktūra (bendra vandenviete ir vandentiekiu, kanalizacija, dujų ūkiu, elektros energijos tiekimu, šiukšlių išvežimu). Aštuoniose pašiliškių šeimose auga 8 vaikai. Tačiau pirminiuose poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose ši gyvenvietė nepaminėta, tarsi nė neegzistuotų.
Todėl, pasak gyventojų, karjero veiklos poveikį aplinkai neva aptariantys dokumentai „iš esmės tėra fikcija”. Gyventojai abejojo, ar daugiau nei 21 m gylio karjeras nepakenks Žolesos upeliui, jo ištakai ir upelyje besiveisiančioms lašišinėms žuvims. Jiems atrodė, kad tokio gylio „duobė” gali paveikti požemio vandenis ar net „nusausinti” gyvenvietės vandenvietę.
Ant karjero „aukuro” supleškėtų didelę teritorijos dalį užimantys miškai. Tačiau bene labiausiai pašiliečius išgąsdino žinia, kad karjeras graso ir jų protėvių kapams. „Dokumentuose teigiama, neva karjero teritorijoje nežinoma jokių kultūros paveldo objektų. Tačiau iš tikro Pašilių kaimo senosios kapinės, kurios kaip kultūros vertybė turi būti išsaugotos pagal LR kultūros vertybių apsaugos įstatymo 17 str., atsiduria karjero plote.
Gyventojai įsitikinę, kad „neteisėtai ir nepagrįstai atidarius žvyro karjerą” bus „šiurkščiai pažeistos Konstitucijos 23 str. įtvirtintos buvusių žemės savininkų nuosavybės teisės”. Žmonėms esą paaiškėjo, kodėl „Vilniaus krašte žemės neatgavo apie 50 proc. „Reikalaujame, kad, vadovaudamasi LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d.
Prieš savaitę V.Adamkaus premijos laureatas profesorius Kavaliauskas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Politikams priminęs Levy laišką, Kavaliauskas rašė: „Šis kartografinis faktas net 6 km paslinko į Pietus Europos geografinio centro vietą, kuri dabar pačių prancūzų yra fiksuota būtent Pašilių žvyro telkinio teritorijos šiaurrytiniame pakraštyje esančioje palaukinio kaimo erdvėje”. Vietovė taps tarptautiniu turistų traukos centru.
Kavaliauskas įsitikinęs, kad „kasti šioje teritorijoje žvyrą būtų šiurkšti ir neleistina klaida”. Profesoriaus teigimu, Pašilių žvyro telkinio teritorijoje atsidūrė į gamtos paveldo objekto statusą pretenduojantis unikalus rytinis keimas. Teritorija priklauso „vienai iš gamtinio karkaso grandžių - rajoninės sverbos geosistemų stabilizavimo arealui, iš kurio driekiasi keletas migracinių koridorių (slėnių)”. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, gamtiniame karkase leidžiama tik kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą tausojanti, ekosistemas atkurianti veikla.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius buvo kitos nuomonės. Žvyro telkinys yra labai vertingas, dar 2003-aisiais jis buvo priskirtas išžvalgytų nenaudojamų telkinių kategorijai. Pasak direktoriaus, pastaruoju metu ryškėja tendencija, kai greta telkinių ar net jų teritorijoje įsikūrę gyventojai kliudo valstybei naudoti jos išteklius.
„Nekalbu apie Pašilių atvejį, tačiau kiekvienas Lietuvos didmiestis susiduria su problema: sunku rasti neprivatizuotą ar neapgyvendintą naudingųjų išteklių plotą, - sakė Mockevičius. Geologijos tarnyba nepritarė Pašilių telkinio žemės privatizavimui.
2003 metų balandį telkiniu domėjosi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tuo metu išžvalgyto telkinio plotas siekė 126,2 hektaro. Privatizavus dalį žemių, šis plotas sumažėjo. Tai metais Lietuvos geologijos tarnyba siūlė telkinio užimamą teritoriją naudoti naudingųjų iškasenų (žvyro) gavybai.
Vėliau prasidėjo varžybos. Geologų siūlymą parėmė Vilniaus apskrities viršininkas. „Tačiau mūsų nuomonė sukėlė ir priešingą reakciją - pradėti skubiai rengti žemėtvarkos planai ir ruoštasi žemių grąžinimui”, - prisiminė Mockevičius. Jis prisiminė, kad 2004-aisiais UAB „Rizgonys” buvo išduotas leidimas žvalgyti telkinį, tačiau jame įrašyta sąlyga: prieš žvalgant suderinti su žemės naudotojais.
Aplinkiniai žemės savininkai karjerui priešinasi, galbūt bijodami, kad nesumažėtų jų turto vertė. Mockevičiaus pasiteiravome, ar karjerų vietoje, pakeitus žemės naudojimo paskirtį, dažnai dygsta privatūs namai. Paiškėjo, kad panašių pavyzdžių Vilniaus rajone būta.
Pakalbinome vienos iš telkinį ketinančių eksploatuoti bendrovių UAB „Mabilta” direktorių. Ar iš tiesų „Mabiltai” terūpi žvyras? O gal toje vietoje ketinta statyti namus? „Galiu jums garantuoti, kad jokių namų toje vietoje neketinome statyti. Juk projektuojamas karjeras - kaip galima statyti?” - stebėjosi direktorius.
Pasiteiravus, ar „Mabiltai” skirtame per 7 hektarų plote pakanka žvyro išteklių, kad atsipirktų projektavimas, poveikio aplinkai tyrimas, pagaliau rūpesčiai dėl gyventojų pasipriešinimo, direktorius atsakė, jog „viskas skaičiuojama”. Jei nevertėtų kasti, galvotų, ką daryti, bet „gyvenamųjų namų tikrai nestatytų”. LŽ pasiteiravus, gal statybos bendrovei milijoninis sklypas parūpo paaiškėjus, jog čia tikrasis Europos centras, „Mabiltos” vadovas paneigė.
Europos geografinio centro vieta
Statybos proceso etapai
Statybos procesas susideda iš daugelio etapų, kurių kiekvienas reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Štai pagrindiniai etapai:
- Sklypo įsigijimas ir planavimas: Šiame etape svarbu atlikti išsamius tyrimus, įvertinti sklypo tinkamumą statybai ir parengti detalų planą.
- Projektavimas: Architektas parengia namo projektą, atsižvelgdamas į kliento poreikius ir sklypo ypatumus.
- Leidimų gavimas: Būtina gauti visus reikiamus leidimus iš savivaldybės ir kitų institucijų.
- Statybos darbai: Šiame etape atliekami visi statybos darbai, pradedant nuo pamatų ir baigiant apdaila.
- Komunikacijų įvedimas: Į namą įvedamos visos reikalingos komunikacijos: elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujos.
- Namo pridavimas: Baigus statybos darbus, namas priduodamas komisijai, kuri patikrina, ar viskas atitinka reikalavimus.
- Bendrijos steigimas: Kai name apsigyvena didesnė dalis gyventojų, galima steigti bendriją, kuri rūpinsis namo priežiūra.
Svarbu: Pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti nurodyta, kad per tam tikrą laiką turite pasirašyti sutartis su elektros tinklais ir Vilniaus vandenimis. Tačiau Vilniaus vandenys gali nepasirašyti sutarčių su kiekvienu atskirai, o tik su bendrijomis, kurios bus įkurtos tik po namo pridavimo. Todėl rekomenduojama kreiptis į butų ūkio įmones, esančias tame rajone, arba laukti, kol susikraustys didesnė dalis gyventojų ir galėsite kurti bendriją patys.
Statybos leidimo schema Vilniuje
Teismo leidimas įkeičiant butą
Jei perkate butą ir turite vaikų, gali būti reikalingas teismo leidimas įkeičiant perkamą butą. Eiliškumas atrodytų maždaug taip:
- Sutartis su bendrove.
- Buto perdavimo priėmimo aktas.
- Buto registravimas registru centre ir pažyma įkeitimui.
- Teismo leidimas įkeisti, jei yra vaikų.
- Notaras paruošia ir užpildo hipotekos lakštą.
- Hipoteka, iš jos duomenis gauna bankas per savo kurjerį.
- Sutarties su banku pasirašymas.
- Pinigų pervedimas bendrovei.
- Galutinis atsiskaitymas su bendrove, pažyma, kad už butą sumokėjote.
- Sutartys su el. tinklais, vandenimis, energija ir kt.
Statybos procesas yra sudėtingas ir daugialypis, tačiau tinkamai planuojant ir bendradarbiaujant su specialistais, galima sėkmingai įgyvendinti savo svajonių namų projektą.