Bitėnų kaime, Pagėgių savivaldybėje esanti Martyno Jankaus sodyba, kurioje XIX a. vid. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas Martynas Jankus, paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šį statusą taip pat įgijo kompleksinės sodybos dalys: jos rūsys, daržinė ir M. Jankaus sodybos namas.
Kultūros ministro įsakyme nustatyta, kad šie objektai saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui, o jų reikšmingumą lemia architektūrinės, istorinės ir memorialinės vertingosios savybės.
„Tiek lietuviškai raštijai, tiek apskritai kultūros istorijai M. Jankaus nuopelnai yra didžiuliai. Jo gimtoji sodyba - reikšmingas kultūros paveldo objektas, vertas nuolatinio mūsų visuomenės dėmesio ir pagarbos.
Sprendimas įtraukti šią sodybą į valstybės saugomų objektų sąrašą ne tik dar labiau padidins susidomėjimą šią nepaprasta vieta ir M. Jankaus asmenybe, bet ir atvers daugiau galimybių tvarkybai“, - pranešime spaudai cituojamas kultūros ministras S.
Už savo veiklą M. Jankus buvo apdovanotas Lietuvos ir užsienio šalių ordinais, pagerbtas išskirtiniu Mažosios Lietuvos patriarcho vardu, jam dar gyvam esant laikinojoje sostinėje Kaune 1939 m.
Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras M. Jankus (1858-1946).
Martynas Jankus prie spaustuvės Bitėnuose pastato, 1938 m.
Sodybos Istorija Ir Reikšmė
Yra žinių, kad Bitėnų kaime esančioje sodyboje XIX a. pr. jau gyveno M. Jankaus senelis. XIX a. viduryje Bitėnuose M. Jankus įkūrė spaustuvę, kuri veikė 1892-1909 m. Spaustuvininkas M. Jankus, likęs gyventi tėvų sodyboje, XIX a. pab. čia įsikūrė spaustuvę.
Pas M. Jankų kurį laiką gyveno nuo valdžios besislapstantys knygnešiai, visuomenės veikėjai: J. Mačys-Kėkštas, J. Šliūpas, V. Kapsukas, J. Vanagaitis, A. Bruožis. 1918 m. M. Jankui teko spaustuvę įsirengti kaip gyvenamąjį namą.
M. Jankaus sūnus Martynas XX a. I p. sodyboje pasistatė medinį gyvenamąjį namą, kuris išlikęs iki šių dienų kartu su tuo laiku statyta medine daržine.
Sodyba 1923-1939 m. sulaukdavo daug ekskursijų, kieme vykdavo jaunimo sueigos, žymių svečių iškilmingos sutiktuvės. Name buvo saugoma „Amžinoji Rambyno kalno knyga“- šiuo metu sunkiausia Lietuvos knyga, sverianti 23,5 kg.
Spaustuvės pastatas, sunaikintas po Antrojo pasaulinio karo, 1998 m. atstatytas buvusioje vietoje. Greta daržinės buvęs mūrinis tvartas nugriautas apie 1959 m.
1972 m. buvo pastatytas keturių medinių stulpų paminklas (aut. G. Laucius) su varpu viršuje ir metaline, išskleistos knygos formos bareljefine lenta su M. Jankaus portretu ir įrašu, primenančiu, kad M. Jankaus sodyboje veikusioje spaustuvėje buvo išspausdinta 400 pavadinimų knygų ir 27 pavadinimų periodinių leidinių, skirtų Didžiajai Lietuvai.
Sodyba buvo tapusi knygnešystės centru, lietuviškos spaudos arterija, spaudos draudimo metais maitinusia visą Lietuvą. Po 1923 metų sukilimo M. Jankus (vienas iš sukilimo vadų) pradėtas vadinti Mažosios Lietuvos patriarchu arba Mažuoju prezidentu, o jo sodyba, kurioje iki 1939 metų lankėsi ne tik patriotiškai nusiteikęs akademinis jaunimas, šauliai, skautai, bet ir politikai, diplomatai, kultūros bei visuomenės veikėjai, tapo kovos už lietuvybę simboliu.
KPD Tauragės skyriaus vyr. spoecialistė Margarita Karūnienė teigė, kad pietinę sodybos teritorijos dalį su dviem į Kultūros vertybių registrą įrašytais pastatais - namu ir daržine - Pagėgių savivaldybės administracija iš privataus asmens išpirko 2019 metų pabaigoje, taip tapdama visos sodybos valdytoja.
Atsirado reali perspektyva muziejui išryškinti ir eksponuoti ne tik istorinę, memorialinę, bet ir etnografinę, architektūrinę sodybos vertes: Mažosios Lietuvos lietuvininko sodybos struktūrą, užstatymą, buitį.
Vos už poros kilometrų nuo sodybos galima aplankyti mitologinį korifėjų - Rambyno kalną su Vydūno paliktais pėdsakais. Šalia - Mažosios Lietuvos panteonas Bitėnų-Užbičių kapinaitės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 40545), kuriose po daugelio metų ramybę rado Tilžės akto signatarų M. Jankaus (1993 m. perkelti iš Flensburgo, Vokietija), Valterio Didžio (2013 m. iš Australijos), Jono Vanagaičio (2009 m. iš Kaselio, Vokietija) palaikai.
Šalia šių žymių vyrų - bitėniškė, etninių tradicijų puoselėtoja Elena Grigolaitytė-Kondratavičienė, visą sovietmetį globojusi šias kapines, saugojusi nuo sunaikinimo ir sulaukusi jų atgimimo.
M. Jankaus sodybą Bitėnuose sudaro sodybos rūsys, sodybos namas ir sodybos daržinė. Sodybos teritorijoje veikia Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus. Jo ekspozicija 1999 m. iš Bitėnų pradinės mokyklos pastato buvo perkelta į sodyboje naujai atstatytą M. Jankaus spaustuvės pastatą. Kultūrinės veiklos nei muziejuje, nei sodybos kieme netrūksta.
Investicijos Ir Atnaujinimas
Pagėgių savivaldybė įgyvendina projektą „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“, finansuojamą iš INTERREG programos Lietuva-Polska, kurio vertė sudaro daugiau nei 715 tūkstančių eurų. Kieta danga bus iškloti sodybos takai, įrengtas pandusas neįgaliųjų patekimui į muziejaus patalpas, teritorija ir paveikslų sodas apšviesti lauko žibintais, įrengtos poilsio aikštelės, suoliukai, modernūs lauko tualetai, nuotėkų valymo įrenginiai, geriamo vandens gręžinys.
Visi šie darbai atliekami šiaurinėje sodybos dalyje, pagal ikonografinę medžiagą ir istorinius tyrimus atkurtų statinių - buvusios spaustuvės (1998 m.) bei klėties (2015 m.) zonoje.
Martyno Jankaus Sodyba
Dėmesys Kultūros Paveldui Pagėgių Rajone
Pastaruoju metu Pagėgių rajone dėmesys skiriamas aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodybos daržinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 39081) situacijai. Pagėgių savivaldybei įsigijus pastatą, pradėti planuoti objekto tvarkybos bei įveiklinimo darbai. Šiuo metu objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu, parengtas avarinės grėsmės pašalinimo, restauravimo bei remonto darbų projektas.
Pagėgių savivaldybė pasižymi išskirtiniu, Mažosios Lietuvos regionui būdingu paveldu. Susitikime buvo aptarti aktualiausi savivaldybės kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, išsakytos problemos, pasidalinta patirtimi bei patarimais. Pasitarime dalyvavo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Komskis, architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Valdemaras Dikmonas bei specialistė, atsakinga už kultūros paveldo apsaugą rajone Edita Gedgaudė.
Aktualia problema rajone išlieka nenaudojamos dvarų sodybos. Specialistų susitikime buvo aptartas Šilgalių dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 662) atvejis. Paveldosaugininkai kartu su savivaldybės darbuotojais ieškojo sprendimo būdų, kaip būtų galima įveiklinti tokio pobūdžio statinius bei pritraukti naujų investuotojų į savivaldaybę.
Šilgalių Dvaro Istorija
Įdomi Šilgalių dvaro, apie kurį pirmosios istorinės žinios siekia XVII a. pr., kai Prūsijos valdžia stengėsi apgyvendinti tuščias žemes. Šilgaliai buvo įkurti potvynių užliejamo Nemuno slėnio pakraštyje, žemame ir drėgname plote, o dvaro sodyba statyta sausesnėje vietoje, nedidelėje pakilumoje. Didžiąją dalį valdų užėmė šienaujamos pievos ir ganyklos.
Jau tada šalia seniau egzistavusio kaimo pradėjo kurtis Šilgalių dvaras. XVIII a. pastatyti pirmieji dvaro rūmai - tradicinis statinys su valminiu stogu, XVIII a. pab. Šilgalių dvaro sodybos erdvų kiemą jau supo 4 dideli pastatai, pietų pusėje buvo daržai. Ryčiau tęsėsi Šilgalių kaimo sodybos. Pietų - pietvakarių pusėje plytėjo užliejamos pievos.
Nuo XIX a. vidurio beveik šimtą metų dvaras priklausė vienai Habedanck giminei, kuri pastatė mūrinius dvaro sodybos trobesius. Dvaras vertėsi olandiškos veislės galvijų ir žirgų auginimu, ūkyje vyravo pienininkystė - veikė sūrinė, kurioje kasdien buvo pagaminama po 30 sūrių. Dvaras tviskėjo tvarka ir prabanga.
Išlikusi Šilgalių dvaro sodyba susiformavo XIX a. - XX a. Dvaro sodyba laukų ir pievų kraštovaizdyje išsiskyrė kaip atskiras vienetas (tik rytų pusėje prie jos glaudėsi miškelis ir nedidelė Šilgalių gyvenvietė).
Pokariu Šilgalių dvaro sodyboje įsikūręs Nemuno valstybinis žirgynas senuosius pastatus pritaikė savo reikmėms, iš esmės nepakeitęs dvaro sodybos istorinio vaizdo. Vėliau sodyba kiek keitėsi.
Pagėgių rajonas turtingas išskirtinę kultūrinę vertę turinčių pastatų gausa, kurie galėtų būti įtraukti į planuojamą inventorizacijos programą.