Šv. Trejybės liuteronų bažnyčia yra vienas seniausių pastatų Tukume. Ši bažnyčia yra svarbi ne tik religiniu, bet ir kultūriniu požiūriu, todėl verta išsamiau panagrinėti jos istoriją, architektūrą ir galimybes.

Šv. Trejybės Liuteronų Bažnyčia Tukume
Šv. Jono Bažnyčios Istorija Klaipėdoje
Šv. Jono bažnyčios istorija yra turtinga ir siekia XVII amžių. Ji pastatyta 1696-1706 m. Tuo metu senamiesčio salos smaigalyje apgriuvusios ir nuo dažnai pasikartojančių Dangės upės potvynių nukentėjusios bažnyčios buvo nugriautos, reikėjo plėsti gynybinius miesto įrenginius. Sklypą miesto liuteronų bendruomenei bažnyčiai paskyrė tuometinės ir dabartinės Turgaus gatvės gale.
Bažnyčia egzistavo iki 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro, prasidėjusio nuo Šiaurės rago, Vitės priemiesčio pusės. Jis per keliolika valandų pavertė miestą liepsnojančiu fakelu. Sudegė visos bažnyčios, išskyrus baptistų, nes ji glaudėsi priemiestyje. Šv. Jono bažnyčios atstatymas tapo Vokietijos valstybės prioritetu, kadangi per 1812-ųjų karą Klaipėda buvo vienintelis laisvas Prūsijos, kurią buvo užėmusi Napoleono kariuomenė, miestas; jame beveik metus rezidavo karališkoji pora.
Yra išlikę aprašymų, kaip paskutinių pamaldų metu išplaukiantys evakuojami žmonės matė degantį bažnyčios pastatą. Kautynės mieste užsitęsė. Evakuacija vyko spalį, bet miestas buvo paliktas tik sausį. Kariuomenės daliniai specialaus naikinimo objektų nesunaikino, nes miestas buvo ginamas neblogai. Sovietinė kariuomenė buvo sustabdyta, užkardytas kelias jau spalio mėnesį. Miestas kentėjo tik nuo aviacijos antskrydžio.
Pokariu buvo priimtas sovietinės valdžios sprendimas Klaipėdoje nugriauti visas esančias bažnyčias. Ilgą laiką po Antrojo pasaulinio karo jūrlapiuose šių bažnyčių vietos buvo pažymėtos. Šv. Jono bažnyčia nugriauta ganėtinai brutaliai, griuvenų likučiai išvežti.
Atgimimo metais susirūpinta miesto infrastruktūra ir bandyta spėlioti, kurioje vietoje galėjo būti bažnyčia. Archeologiniai kasinėjimai patvirtino, kad jos pamatai yra išlikę. Ten buvo pasodinta gyvatvorė, neva žyminti beveik tikslų bažnyčios kontūrą.
Noras atkurti šią bažnyčią tvyrojo jau ganėtinai seniai. Nelikusių vertikalių akcentų niekas negalėjo kompensuoti. Buvo absurdiškai reikalaujama pateikti 1940 m. nacionalizacijos aktus. Bet Klaipėdos kraštas 1939-aisiais buvo aneksuotas, t. y. paimtas iš Lietuvos ir perėjo į nacistinės Vokietijos žinią. Labai kliudė įvairūs teisiniai procesai, reikėjo daugybės įrodymų. Aišku, bendruomenė nuo pat pradžių nepajėgė savarankiškai atstatyti. Buvo renkamos lėšos, ieškoma įvairių variantų.
Maždaug iki 2010 m. bendruomenė skelbė ne vieną atstatymo konkursą. Vienu metu laimėjo, deja, jau mirusi garsi architektė Elena Nijolė Bučiūtė, labiau žinoma dėl modernaus Nacionalinio operos ir baleto teatro pastato. Jos projektas buvo tikrai įdomus, inovatyvus, bet jis kirtosi su senamiesčio dvasia, būtų labiau tikęs naujuose rajonuose arba giliau į Didžiąją Lietuvą.
Po susitikimo S. Dacho namuose sustiprėjo noras atkurti šią bažnyčią, kuri buvo matoma ne tik kaip kulto pastatas, bet ir apžvalgos aikštelė, vertikalių akcentų simbolis, vienas iš turizmo informacijos padalinių, klasikinės, kamerinės muzikos koncertų salė, socialinis centras ar muziejus.
Nacionalinio prioriteto objektų Lietuvoje yra ir daugiau, bet tai yra ženklas, kad bažnyčia nėra tik mažos liuteronų bendruomenės, Klaipėdos savivaldybės reikalas, bet ir svarbi visai Lietuvai.
Vasarą jau turėtų prasidėti archeologiniai tyrimai, atsakysiantys į vieną iš esminių klausimų, kokia likusių pamatų būklė, patikslinti, atidengti visą perimetrą, atitinkamai įvertinti, išmatuoti, ištirti ir pradėti normalius projektavimo darbus. Techninio projekto dar nėra, tik architekto Aurimo Širvio vizualizacijos.
Labai džiugu, kad Klaipėdos išeivijos dalis Vokietijoje stipriai padeda rinkti medžiagą. Ponas Uvė Jurkštys, mūsų miesto garbės pilietis, daug padarė, paskleisdamas žinią per įvairias organizacijas, išsibarsčiusias po Vokietijos miestus ir žemes.
Norėtųsi pabrėžti išeivio Lino Skvirblio indėlį: jis pasitelkė technologines žinias bei vietinius archyvus ir sugebėjo rasti A. Štiulerio projektinius eskizus, tai labai pasitarnavo bažnyčios tūrio ir erdvės atkūrimo darbams. Tam tikra prasme tai Vokietijos mokslui suteikė tam tikrų inovatyvių dalykų, nes iki tol A. Štiulerio palikimą tyrinėjusi architektė neaptiko šių dokumentų. Greičiausiai jie 1944 m.
Bažnyčią numatoma atstatyti iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Talsi Bažnyčia
Ant stačios Baznickalnio kalvos yra baltų akmenų Talio bažnyčia - senojo miesto simbolis, pastatytas 1567 metais ir buvo daug kartų perstatyta. Per šimtmečius jos architektūra buvo suformuota ir papildyta pagal romaninį ir gotikinį stilius. Statybos istorija atsispindi tiek pastato planavime, tiek sprendimuose dėl fasado ir pateikia XVIII-XIX amžiaus statybos idėjas.

Talio Bažnyčia
Apie jos istoriją byloja bažnytinės relikvijos. Žymiausiomis yra Fišeravų šeimos epitafija su klasicizmo bruožais (1794) ir altoriaus paveikslas „Kristaus žengimas į dangų“ (1876, Šenchertas). Bažnyčia puošia ant dviejų langų esantys vitražai. Bažnyčios bokšte yra du bronziniai varpai (seniausias 1601 metų). Bažnyčiai tarnavo daug garsių pastorių. Žymiausias - Karlas Ferdinandas Amendas, kadangi su juo susijęs muzikanto ir kompozitoriaus Liudviko van Betchoveno vardas.
Tai stulbinančio kraštovaizdžio vietovė. Talsi miestelis, esantis Šiaurinėje Kuržemėje, lankytojams žinomas kaip devynių kalvų miestas, tačiau retas kuris žino, kad miesto apylinkės, esančios kalvotos Vanemsko vietovės dalimi, yra ne mažiau nuostabios ir romantiškos. Kalvota Talsio vietovė kviečia lankytojus bent trumpam sustoti žaliame gamtos pasaulyje, pasivaikščioti po „Garsų taką“, esantį Macitaimuižo dvare, po „Botanikos taką“ ir po „Bebrų taką“, esantį už Krovalkos dvaro, pakilti į paties aukščiausio Šiaurinės Kuržemės kalno - Kamparkalnio viršūnę, pasvajoti ant Sirdžio ir Sapniu ežerų krantų, pasimėgauti tyla ir ramybe „Jankalnio“ namų apylinkėse, paklausyti pasakojimų ir padavimų apie senus ir ne tokius senus laikus. Kamparkalnis yra 174 metrai virš jūros lygio, kur yra įrengtas ~28 m apžvalgos bokštelis, nuo kurio galima matyti jūrą, kuri yra nutolusi apie 30 km.
Šv. Trejybės Liuteronų Bažnyčios Renginių Nuoma
Dabar pilyje įrengta ekspozicija apie Latvijos miškus ir medžioklę, arklidėse įrengtas viešbutis ir patalpos renginiams, o išpuoselėtas pilies sodas pilnas rožių.
Šv. Trejybės liuteronų bažnyčia, būdama vienas seniausių ir gražiausių pastatų Tukume, gali būti puiki vieta įvairiems renginiams. Jos istorinė aplinka ir architektūrinis grožis suteikia ypatingą atmosferą bet kokiam susibūrimui.
Štai keletas renginių, kuriems ši bažnyčia gali būti tinkama:
- Koncertai: Bažnyčios akustika ir erdvė puikiai tinka kamerinės muzikos koncertams, chorų pasirodymams ar net nedidelėms orkestrams.
- Vestuvės: Romantiška ir sakrali aplinka idealiai tinka vestuvių ceremonijoms.
- Konferencijos ir seminarai: Bažnyčioje gali būti įrengtos patalpos, tinkamos nedidelėms konferencijoms ar seminarams.
- Parodos: Bažnyčios erdvės gali būti naudojamos meno parodoms ar kitoms kultūrinėms ekspozicijoms.
- Edukaciniai renginiai: Istorijos ir kultūros pamokos, ekskursijos ir kitos edukacinės programos.
Ką Pamatyti Aplinkui?
Be pačios bažnyčios, Tukumas ir jo apylinkės siūlo daugybę lankytinų vietų, kurias verta aplankyti:
- Tukumo viduramžių pilies bokštas: Tai istorinis bokštas, kuriame įdomiais ir linksmais lėlių personažais pavaizduoti reikšmingiausi miesto istorijos įvykiai.
- Jaunmokų pilis: Nuostabi pilis, pastatyta derinant neogotikos ir Art Nouveau stilius, kuri dabar veikia kaip muziejus ir viešbutis.
- Rožynas: Tukumas garsėja kaip "rožių miestas", todėl apsilankymas vietiniame rožyne yra būtinas.
Planuojant kelionę į Tukumą, verta atkreipti dėmesį į šias vietas, kad patirtis būtų kuo turtingesnė ir įsimintinesnė.
Apylinkių Lankytinos Vietos
Gamtos parkas „Kalvota Talsio vietovė“ ir Kamparkalnio kalno apžvalgos bokštelis. Gamtos parko plotas - 3671 ha. Latvijos žemės ūkio muziejus Talsyje supažindina su žemės ūkio plėtra, ūkininkavimu ir gyvenimu kaime.
Folklorinis „Jankalni“ takas supažindina su mūsų liaudies paveldu - protėvių ornamentais, ženklais ir dievybėmis. Švietėjų tikslas - supažindinti. Lilienikų sodas ir naminis vynas. Pavadinimą Valdemarpils miestas gavo tik 1926 metais, Kai Latvijos Respublikos vyriausybė pervadino.
Igenės evangelikų liuteronų bažnyčia yra viena iš nedaugelio Latvijoje esančių medinių bažnyčių, pastatytų XIX amžiuje. „Laumu“ Gamtos parkas įkurtas pagal Talsinsko krašto parko asmeninę iniciatyvą, čia yra įrengta keletas specialių, gamtos procesams.
Abavos slenksčių krioklio plotis - 35 m, aukštis - 0,5 m. Abavos slenksčių krioklio apylinkės - viena gražiausių Latvijos vietų, taip mėgstama turistų. Rumenės dvaras. Kelionė laiko mašina! Pažinkite Baltijos dvarininkų XIX amžiaus kasdienį gyvenimą neo-gotikos rūmuose, kur raminanti atmosfera.
Sabilės vyno kalnas yra laikomas šio miesto simboliu. Netgi ant Sabilės herbo pavaizduota vynuogių kekė. Sabilės vyno kalnas unikalus. Miestas Sabilė įsikūręs pačioje gražiausioje, terasos tipo, Abavos slėnio vietoje. Pirmą kartą Sabilė minima rašytiniuose 1253 metų.
Vaikų pasaulis „Zekiu Krogs“. Įdomūs daiktai ir kolekcijos: daugiau nei 2000 kojinių, sagų, žaislų, anekdotų, instrumentų, paveikslėlių. Šeimininkas siūlo. „Drubazos“ gamtos takas. Ūkis atlieka aplinkos apsaugos projektus ir teikia turistines paslaugas. Turistams siūlomas didelis aktyvaus poilsio rūšių.
„Švedijos kepurė“ yra kairiame Abavos slėnio, esančio tarp Kandavos ir Sabilės, krante. Vasarą ši poilsio bazė siūlo rodeliu trasą. Gamto parkas „Abavos slėnis" įkurtas 1999 metais, tačiau teritorija saugoma buvo jau nuo 1957 metų. Parko plotas - 14933 ha.
Kandavskio tautosakos muziejus supažindina su Kandavos miesto vadais ir jų veiksmais miesto naudai. Taip pat yra siūlomos ekskursijos po. Ežero Usmas vagos dumblėtos, kai kuriose vietose yra smėlio, seklumose krantai apaugę. 2019 metais Seimas nusprendė pripažinti Klaipėdos Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios su bokštu atkūrimo projektą kaip svarbų valstybei ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę prisidėti prie sklandesnio jo įgyvendinimo.
Planuojamos ekskursijos maršrutas:
| Laikas | Veikla |
|---|---|
| 7:30 | Išvykimas iš Panevėžio |
| - | Šokolado degustacija Pure šokolado muziejuje |
| - | Ekskursija po Jaunmokų pilį |
| - | Pasivaikščiojimas po Tukumo istorinį centrą |
| - | Apsilankymas rožyne |
| 21:30 | Grįžimas į Panevėžį |
Pastaba: Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti. Lydintis gidas muziejuose ekskursijų neveda.