Luodis - vienas didžiausių ir žuvingiausių Lietuvos ežerų, priklausantis Šventosios upės baseinui. Ežeras telkšo ledyninės kilmės duburyje, dugne yra daubų ir seklumų. Dugną dengia tūkstančius metų kaupusi ežerinės kilmės organinė, bestruktūrė masė - sapropelis. Tai yra unikali terapijos priemonė, naudojama purvo voniose.
Per ežero rytinį galą Šventoji (dar vadinama Dūkšta) įtekėjusi į ežerą netoliese išteka ir maždaug už 0,5 km įsilieja į Luodykščio ežerą. Vakariniame krante į ežerą įteka Bebrinės ir bevardis upelis. Luodyje yra 2 didelės salos - Alaunė (Juodojo Astravo) ir Sadausko, (Krutamoji) ir dvi mažesnės - Pilelė ir Kanapinė.
Pagrindiniai Luodžio ežero duomenys:
- Plotas - 1 320 ha, 6-asis pagal dydį Lietuvos ežeras
- Didžiausias gylis - 18,3 m
- Krantų linijos ilgis - 26,5 km
- Ilgis - 6,3 km
- Plotis - 4.4 km
Atabratas - platus smėlio ir gargždo. Luodžio ežeras garsėja ir unikaliomis ežero nerijomis. Tai iš pietų pusės ežero centro link įsiterpę Juodojo rago ir Žvėrinčiaus rago kyšuliai. Ežerinės nerijos, dėl vėjo ir povandeninių ežero srovių, kasmet pailgėja kelis centimetrus.
Sapropelyje yra daug organinių, biologiškai aktyvių medžiagų ir mikroelementų. Procedūros metu jis veikia ne tik odą, bet ir visus audinius bei organus, gerina kraujotaką, apsaugo odą nuo išsausėjimo ir senėjimo, drėkina ją.
Sakoma, kad Luodžio ežere yra paskendęs stebuklingas varpas. Jis, saulei tekant, kartais iškyla į ežero paviršių ir suskamba. Laimingas tas kuris jį išgirta!
Žvejyba ežere Zarasų krašto žemės yra labai nederlingos, todėl dauguma vietos gyventojų, kad prasimaitintų, jau nuo seniausių laikų vertėsi žvejyba, valčių gaminimu ar tinklų nėrimu. Žinoma, kad Salake iki antrojo pasaulinio karo buvo tinklų mezgimo dirbtuvės. Jose salakonės rankinėmis megztuvėmis nerdavo kanapinius ar lininius tinklus. Salake nertais tinklais buvo prekiaujama Lietuvos turguose, ir net Rygoje.
Minima, kad 1930 metais Juozapas Šeduikis ežere pagavo net 30 kg lydeką! O 1974 metais jame sužvejota net 23 tonos karšių! Seniau žmonės žvejodavo ne tik meškere, bet ir šiandien draudžiamais įrankiais: tinklais, bučiais, žeberklais, šniūrais ar bradiniu. Žvejyba vykdavo visus metus. Užšalus ežerui žuvis dažnai būdavo gaudoma trunkavimo ar luokijimo būdu.
Luodžio Ežero Paukščiai
Ežeras neturi griežtesnio apsaugos statuso ir daugiau skirtas vandens ūkio veiklai, nors pakrantėse yra draustinių, rekreacinių zonų. Dėl savo natūralios aplinkos, dydžio ir maisto išteklių yra patrauklus vandens paukščiams.
Ežero seklumos apaugusios gan plačia nendrių juosta, todėl jas pamėgęs saugomas didysis baublys. Šio slapuko greičiausiai nepamatysi, bet pavasarį tikrai bus girdimas duslus, lyg iš statinės sklindantis bubsėjimas. Ankstyvą pavasarį galima pasigrožėti klykuolių triukšmingais vestuviniais žaidimais. Jiems pasibaigus patelės sulenda į medžių dreves, uoksus perėti kiaušinių, o patinai ilgai nelaukę išskrenda į maitinimosi vietas. Aukštoje virš vandens iškilusioje augalijoje lizdus suka ausuotieji kragai ir laukiai.
Prasidedant vasarai suaugę paukščiai su cypaujančiais jaunikliais atkreipia poilsiautojų dėmesį paplūdimyje. Beveik visą vasarą nendrynuose malonias giesmes suokia mažosios ir didžiosios krakšlės, ežerinės nendrinukės ir ne tokios puikios giesmininkės - nendrinės startos.
Savo seklumomis ir maistingomis daubomis, neprasidėjus ar nutilus poilsiautojų šurmuliui, ežeras pritraukia didesnius migruojančių vandens paukščių būrius. Ypač jų padaugėja rudenį iki užšąlant ežerui. Nemažas sankaupas sudaro ausuotieji kragai, laukiai, cyplės, kuoduotosios antys, klykuolės, didieji dančiasnapiai. Jau nuo liepos pabaigos seklumose žvejoja didieji baltieji garniai. Šiltėjant klimatui ši, saugoma pietinė rūšis, kadaise beveik visiškai išnykusi, plinta.
Pabaltijo regione, paukščių stebėtojams ežeras įdomus vėlyvą rudenį. Kasmet jame pasirodo šiaurinės, vadinamosios jūrinės ančių rūšys: žilosios, juodosios ir globaliai nykstančios nuodėgulės. Paskui jas iš šiaurės atskrenda ir sidabriniai, kaspijiniai bei paprastieji kirai. Ledui ežerą sukausčius iki siaurų properšų, prie jų lengvo grobio tyko jūriniai ereliai. Pastaraisiais metais dėl šiltėjančio klimato ledas pasidengia trumpam arba jo išvis nėra, todėl dalis paukščių lieka žiemoti.
Jei yra poreikis galimos Gražutės regioninio parko gido paslaugos. Luodžio ežero pakrantės yra Salako pažintinio tako dalis. Keliaudami mediniu taku Luodžio ežero pakrante pasieksite 8 m bokštelį. Nuo bokštelio galėsite grožėtis Luodžio ežero panorama, patogiai stebėti vandens ir miško paukščius. Pažintinio tako informaciniuose stenduose atrasite Luodžio ežero istoriją, susipažinsite su aliuviniu mišku ir jo ekosistema, vandens ir miško paukščiais.
Gražutės regioninio parko žemėlapis
Apgyvendinimas prie Luodžio ežero
Luodžio ežero pakrantėse yra įkurtos Gražutės regioninio parko stovyklavietės. Esama automobilių stovėjimo aikštelių, 2 lauko tualetai, kita stovyklavimui skirta infrastruktūra.
Sodyba "Paukščių sala"
Parduodama unikali, pilnai įrengta sodyba „Paukščių sala“, įsikūrusi Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke, prie Luodžio ežero (6-as pagal dydį Lietuvoje). Sodyboje yra 3 kambariai, židinys, virtuvė, san. mazgas.
Kitos apgyvendinimo galimybės Zarasų krašte:
- Viešbutis „S. Ponyčiaus Banga“ įsikūręs kurortiniame Zarasų mieste, už 100 metrų nuo Grešto ežero.
- Nakviša Šiauliu g. Visuose šviesiuose, klasikinio stiliaus „Nakvišos“ numeriuose rasite atskirus dušus ir tualetus, palydovinės televizijos kanalus rodančius televizorius, šaldytuvus, mikrobangų krosneles, elektrinius virdulius bei kitų virtuvės reikmenų.
- Salako svečių namuose yra sauna ir biliardo stalas. Visuose numeriuose yra palydovinės televizijos kanalus rodantys plokščiaekraniai televizoriai, šaldytuvai, virduliai, drabužių spintos ir vonios kambariai su dušais bei plaukų džiovintuvais, veikia nemokamas belaidis internetas. Svečiams siūloma naudotis kepsnine.
- Akromų sodyba įsikūrusi Metelių regioniniame parke, šalia sodybos - sodas, aplinkui miškai, už 20-ties metrųÂ - Metelių ežeras.
Ką dar aplankyti Zarasų krašte?
- Zarasų krašto muziejuje susipažinsite su krašto istoriją liudijančiais senaisiais eksponatais, apžiūrėsite išeivijos dailininko Miko Šileikio dovanotą savo tapybos darbų kolekciją.
- Apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė.
- Sėlių aikštė ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčia.
- Už penkių kilometrų nuo miesto esančiame trijų šimtų metų senumo malūne lankytojai turi galimybę ne tik paragauti čia pat kepamų tautinio paveldo blynų ar duonos, bet ir įsigyti malūno malamų miltų ar kitos produkcijos.
- Edukacinė programa - „Medžio drožyba - senovinis amatas“.
- Lankytojų centras - tai vartai į Gražutės regioninį parką, vieta, kurioje geriausia suplanuoti ir pradėti savo kelionę po parką.
- Salako pažintinis takas ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia.
- Tiberiados bendruomenė - katalikiškos vienuolių brolijos nariai iš Belgijos, kurie čia nuolat gyvena nuo 2001 m.
- Kultūros centras Dusetų dailės galerija - originalus rajono kultūros centras, kuris traukia ne vien smalsuolių žvilgsnius, bet paskatino burtis visus rajone gyvenančius ir kuriančius menininkus.
- Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta yra ypač dažnai lankoma krašto vieta.
- Stelmužės ąžuolas - Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis.