"Luminor Būstas" pokyčiai ir "Newsec" veikla: apžvalga ir atsiliepimai

Nekilnojamojo turto rinkoje Lietuvoje vyksta reikšmingi pokyčiai. NT tarpininkavimo bendrovės „Luminor būstas“ įsigijimas yra strateginis grupės žingsnis, siekiant užimti lyderio pozicijas ne tik komercinio, bet ir gyvenamojo būsto rinkoje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Luminor“

"Luminor Būstas" transformacija į "Re&Solution"

Antradienį buvo pasirašyta akcijų įsigijimo sutartis, o akcijų nuosavybės teisė pirkėjui pereis nuo vasario 1 d. „Luminor būstas“ juridinis pavadinimas bus keičiamas į „Resolution“, o prekės ženklas - į „Re&Solution“. Po įsigijimo bendrovės komandą sudarys virš 40 gyvenamojo būsto konsultantų. Jai vadovaus ir vienu iš įmonės partnerių taps Audrius Gudanavičius, kuris pastaruosius 5 metus ėjo „Luminor būstas“ direktoriaus pareigas. Įmonės filialai veiks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pasak „Resolution Holdings“ generalinio direktoriaus Baltijos šalyse Ugniaus Meidaus, NT tarpininkavimo bendrovės „Luminor būstas“ įsigijimas yra strateginis grupės žingsnis, siekiant užimti lyderio pozicijas ne tik komercinio, bet ir gyvenamojo būsto rinkoje. „Šiuo sandoriu siekiame stiprinti grupės veiklą gyvenamojo būsto segmente ir suteikti impulsą tolimesniam jos augimui. Iki šiol buvome susitelkę į komercinio NT sektorių. Dabar tokį tikslą keliame ir „Re&Solution“ gyvenamojo būsto komandai“, - pranešime cituojamas U.Meidus.

Teigiama, kad įmonės veiklos profilis nesikeis - toliau bus dirbama su gyvenamojo būsto pardavimais pirminėje ir antrinėje rinkoje, papildomai bus siūlomas gyvenamojo būsto vertinimas. Bendrovėje taip pat numatoma stiprinti rinkos analizės ir rinkodaros kompetencijas. Iki šiol „Luminor būstas“ valdytus komercinio NT projektus perims „Newsec“ komanda.

Pasak „Luminor“ banko Lietuvos skyriaus vadovo Andriaus Načajaus, „Luminor būstas“ pardavimas yra strateginis banko žingsnis, siekiant išgryninti grupės veiklą. „Norime susitelkti į pagrindines mūsų veiklos sritis - paslaugų skaitmeninimą, klientų aptarnavimą ir banko produktų plėtrą. Tai buvo vienintelė „Luminor“ grupės įmonė Baltijos šalyse, užsiimanti nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla“, - cituojamas A.Načajus.

"Newsec" veikla ir investicijos

Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Newsec“ pranešė pasirašiusi sutartį su „Luminor bank AS“ dėl banko ir grupės įmonių nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pardavimo elektroninio aukciono būdu.

Anot Jurgitos Šilaikytės, „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovės, banko pasirinktas sprendimas e. aukcione realizuoti banko veikloje nenaudojamą turtą, padės užtikrinti geriausią sandorio naudą tiek pardavėjui, tiek pirkėjui. „E. aukcionas banko turtą padės pristatyti tiksliniams pirkėjams ir parduoti už geriausią rinkoje įmanomą kainą. Kiekvieno aukcione siūlomo objekto kaina buvo kruopščiai nustatyta NT ekspertų, įvertinant turto vertę rinkoje ir jo vystymo potencialą. Parduodamų objektų analizė pirkėjams suteikia galimybę rinktis iš jų interesams patrauklių objektų”, - sako J. Šilaikytė.

„Newsec“ ekspertė pažymi, kad banko nuosavybės teise valdomi pastatai, kuriuose buvo įsikūrę bankų skyriai, pasižymi tuo, kad yra centrinėse miestų lokacijose ir geros būklės. Šių objektų bendras plotas sudaro daugiau nei 12 tūkst. kv. m, o pradinė visų objektų kaina sudaro 4,718 mln. eurų, neįskaitant PVM.

Pavyzdžiui, brangiausias aukciono objektas - 1 250 kv. m ploto administracinės paskirties pastatas su išskirtine architektūra yra įsikūręs Klaipėdos senamiestyje. Panevėžio ir Ukmergės miestų centruose taip pat parduodami išskirtiniai, tarpukario statybos pastatai, pritaikyti administracinei veiklai: įrengti kabinetai, klientų aptarnavimo salės, yra kondicionieriai, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos, priešgaisrinė signalizacija.

Vis dėlto, didžiausią parduodamo turto dalį sudaro skirtingo dydžio žemės masyvai arba pavieniai sklypai, kurių bendras plotas sudaro 78 ha. Visų sklypų pradinė pardavimo kaina sudaro 1,452 mln. eurų, neįskaitant PVM. Aukcione taip pat siūloma patrauklių rekreacinės paskirties objektų.

Registruotis į aukcioną galima iki aukciono pradžios - gegužės 15 d.

Neseniai „Newsec" pranešė investuojanti į lietuvių sutelktinio finansavimo NT platformą „Röntgen".

Istorinis pastatas Klaipėdoje

Tarp parduodamų 53 objektų yra ir istorinis pastatas Klaipėdoje, Liepų gatvėje, kur tarpukariu veikė Lietuvos gubernatūra. Pradinė 1250 kv. m ploto pastato kaina aukcione yra 1,215 mln. eurų.

Šiuo metu dalis pastato laiptų mūrinių turėklų yra avarinės būklės, aptverti „Stop” juosta, sutvirtinti mediena. Registrų centro duomenimis, po 2002 m. atliktos rekonstrukcijos šio 1909 m. G. Klaipėdos paveldo gide, administruojamame Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos, rašoma, kad 1768 m. pirmuoju Liepų g. 10 (buv. Alexander Str. 3) sklypo savininku minimas sodininkas-daržininkas Teichmanas. Vėliau sklypas atiteko turtingam anglų kilmės pirkliui pramonininkui Richardui MacLeanui. Spėjama, kad būtent jis ir pastatė šį namą. 1909 m. valdos savininku nurodomas komercijos patarėjas, bankininkas Leopoldas Aleksanderis. 1905 m. namas rekonstruotas pagal jugendo stilių, įrengtos patalpos privačiam bankui.

Nuo 1923 m. pastate veikė „International Bank”, iš kurio 1925 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko namą, jį rekonstravo ir įkurdino Klaipėdos krašto gubernatūrą. Po 1939 m. Karinis paradas prie Klaipėdos gubernatūros. Nuo laiptų aikštelės antras iš dešinės minią sveikina gubernatorius Jonas Žilius. Sovietmečiu šiame name veikė ideologinės kontoros: politinio švietimo namai, „Žinijos” draugijos Klaipėdos skyrius, Marksizmo-leninizmo instituto prie TSKP CK filialas.

Gaisrą patyrusį pastatą XXI a. pradžioje rekonstravo jį įsigijęs tuometinis paskutinis valstybinis Lietuvos žemės ūkio bankas. Jį 2002 m. privatizavo Vokietijos bankas „Norddeutsche Landesbank Girozentrale” („Nord/LB”). Vėliau bankas pervadintas į „Nord/LB Lietuva“. Pastarasis nuo 2006 m. Iškilmės prie Lietuvos gubernatūros. „Viename pirmojo aukšto kambaryje (iš kiemo pusės) buvo banko kontora. Bankininko darbo vieta neaukštu barjeru atitverta nuo lankytojų, o grindys toje vietoje - paaukštintos. Ypač puošnūs interjerai: tamsiu medžiu ir iš jo išdrožinėtais ornamentais, kaukėmis papuoštas vestibiulis-laiptinė, svetainės lubose tapyta kompozicija, vaizduojanti deivės Floros šventę. Iš išorės namo siluetą pagyvina bokštelis, dengtas banguoto kontūro stogu.

Konkurencijos tarybos baudos NT agentūroms

VŽ rašė, kad Konkurencijos taryba trims dešimtims Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) agentūrų asociacijos narių už konkurencijos pažeidimus skyrė beveik 1 mln. Po daugiau nei 3,5 metų trukusio tyrimo didžiausios baudos skirtos NT paslaugų bendrovėms „Ober-Haus“ (450.640 Eur) bei „Inreal“ (124.660 Eur).

„Keistai atrodo situacija, kuomet piniginės sankcijos dėl galimo konkurencijos teisės normų pažeidimo taikomos, po to kai asociacija ir jos nariai patys, savo iniciatyva, kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydami konsultacijos, ar pavienės Etikos kodekso nuostatos neprieštarauja įstatymo normoms, tačiau vietoje to institucija pradėjo tyrimą ir nubaudė asociaciją ir jos narius.

„Asociacijos direktorė su teisininkais pateikinėja skundą pagal nustatytą tvarką. Ar jau pateikė, negaliu pasakyti, bet faktas, kad tikrai tai darome. „Pateikėme skundą, įsitikinę, kad teisiniai argumentai sulauks deramo teismo dėmesio ir Konkurencijos tarybos nutarimas bus peržiūrėtas bei panaikintas. Šioje byloje svarbiausią rolę vaidins faktai. Jeigu Konkurencijos taryba būtų vertinusi faktinį Etikos kodekso poveikį konkurencijai, būtų nustačiusi, kad jis galėjo būti tik teigiamas, kadangi apsaugojo agentūrų klientus nuo nereikalingų teisinių ginčų.

„Apmaudu, kad Konkurencijos taryba yra teisiškai nenuosekli: už prisipažinimą padarius draudžiamą susitarimą - atleidžia nuo baudos, o už bandymus išsiaiškinti, ar Etikos kodeksas visapusiškai atitinka Konkurencijos įstatymą, baudžia šimtatūkstantinėmis baudomis“, - teigia H.

„Apskundėme Konkurencijos tarybos skirtą baudą. Pirma, nesutinkame su išvadomis dėl pažeidimo ir dėl bendrovės dalyvavimo tokiame tariamame pažeidime. Antra, jei nutarimas liktų nepanaikintas, visos neigiamos pasekmės šiuo atveju tektų dabartiniam „Resolution LT“ savininkui - „Newsec“, kuris su tirtais veiksmais neturėjo nieko bendra.

NT rinkos apžvalga ir prognozės

NT vystytojai atkreipia dėmesį, kad pačios statybos nepinga, todėl sunku tikėtis, kad ir būstas bus pigesnis. Tačiau prognozuojama, kad kainos stabilizuosis.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sakė, kad augančios būsto paskolų palūkanos neigiamai veikia būsto rinką. „Kai auga paskolų įmokos, mažėja žmonių, kurie nori jas imti. Tačiau ši situacija nekeis NT kainų. Norint parduoti pigiau, reikia ir pastatyti už mažesnę kainą. Kol kas nėra požymių rinkoje, kad būtų galima ką nors nupirkti pigiau ar mokėti mažesnius atlyginimus statybų darbuotojams. Nei statybinių medžiagų pardavėjai, nei jų gamintojai nesutinka mažinti kainų. Todėl mes neturime galimybių statyti pigiau“, - komentavo A. Avulis.

Pasak jo, nepaisant augančių kainų, didėja ir reikalavimai statyboms. „Atsiranda 100 proc. baigtumo reikalavimas. Būstuose turi atsirasti slėptuvės ir priedangos, elektromobilių krovimo stotelės. Didėja biurokratiniai mokesčiai. Viskas susideda. Be to, turime suteikti ir 5-10 metų garantiją statomiems namams. Todėl abejoju, kad kažkas sugebės pastatyti žemesnėmis kainomis“, - sakė statybų bendrovės vadovas.

Anot A. Avulio, būsto įperkamumą didins augantys atlyginimai. „Buvo daug neaiškumo dėl energetikos kainų, karo Ukrainoje. Tačiau dalis žmonių susitaiko su esama situacija. Todėl NT rinka po truputį darosi aktyvesnė. Visi apsipranta su dabartine situacija. Be to, NT kainos išsėmė galimybes augti. O atlyginimai vis dar didėja. Atlyginimų didėjimas kiekvienais metais 10 ir daugiau procentų daro būstą lengviau įperkamą. Ir jeigu dabar yra sunkumų įpirkti būstą, tai po metų tų sunkumų bus gerokai mažiau“, - pastebėjo bendrovės vadovas.

NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius atkreipė dėmesį, kad NT kainos priklauso nuo pirkėjų lūkesčių ir bankų finansavimo. „Svarbu, kokios dabar bus bankų nuotaikos ir sprendimai. JAV bankų griūtis buvo lokalizuota ir nedarys įtakos mūsų bankų sprendimams. Panašu, kad finansavimas tęsis, gyventojai ir toliau galės gauti būsto paskolas. Matome, kad mažėja euribor rodiklis, panašu, kad Centriniai bankai ima persigalvoti dėl palūkanų kilimo. Bankai bus linkę duoti būsto paskolas. Panašu, kad NT kainos bus stabilios. O jeigu atsitiktų ir pozityvių dalykų, pavyzdžiui, Ukraina laimėtų prieš Rusiją, tai būsto kainos gali ir padidėti. Kol kas šiuo metu nėra prielaidų, kad ir gyventojų lūkesčiai prastėtų, ir bankų finansavimas mažėtų“, - komentavo NT ekspertas.

Anot jo, augant atlyginimas didėja žmonių galimybės skolintis. „Tačiau išaugus infliacijai, didėja ir žmonių pragyvenimo išlaidos. Bankai į tai irgi atsižvelgia. Todėl infliacijos ir augančių išlaidų aspektas yra svarbus. Didėjantys atlyginimai rodo, kad žmonės gali ir daugiau skolintis. Tačiau tai liečia tuos gyventojus, kurie uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą. (Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu vidutinis atlyginimas siekia beveik 1200 eurų). Tačiau didėjantis minimalus atlyginimas skolintis neleis“, - pastebėjo A. Antanavičius.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiavo, kad Europos Centrinis Bankas agresyviai kelia palūkanų normas, kurios per mažiau nei vienerius metus išaugo nuo 0 iki 3 proc. ir, tikėtina, išaugs iki 4,0 proc. 2023 m. rudenį. „Spartus palūkanų normų kėlimas yra tarsi šaltas dušas iki raudonumo įkaitusiai būsto rinkai. Pinigų politika COVID-19 pandemijos metu didino būsto kainų augimą visame pasaulyje, nes per didelis kiekis pinigų vaikėsi per mažą skaičių būstų. Nuo 2020 m. pradžios būsto kainos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse padidėjo 36 proc. - dvigubai daugiau nei 18 proc. augusios namų ūkių pajamos. Dėl šios situacijos būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis kito iki aukščiausio lygio per visą stebėjimų istoriją. Tuomet ant iki raudonumo įkaitusios būsto rinkos centriniai bankai šliūkštelėjo šaltą kylančių palūkanų normų kibirą, kuris suveikė kaip efektyvus aušintuvas“, - Komentavo Ž. Mauricas.

Jis pastebėjo, kad Europos būsto rinka jau pradėjo jausti didesnių palūkanų normų poveikį. „Euro zonoje 2023 m. sausio mėn. naujai išduotų būsto paskolų suma buvo 35 proc. mažesnė nei prieš metus, o Vokietijoje - net 52 proc. Švedijoje, kurios būsto rinka yra itin jautri palūkanų normų didėjimui dėl didelio gyventojų įsiskolinimo lygio, vyraujančių paskolų su kintamomis palūkanomis bei rekordiškai aukšto būsto kainų ir gyventojų pajamų santykio, būsto kainos 2022 metais sumažėjo 15 proc. Tikėtina, kad Europoje būsto rinkos nuosmukis tęsis tol, kol palūkanos nepasieks aukščiausio taško ir pradės leistis nuo jo žemyn, o tai, tikėtina, įvyks tik šių metų rudenį ar žiemą“, - prognozavo ekonomistas.

Anot jo, Lietuvoje būsto kainos 2020-2022 m. augo itin sparčiai, tačiau gana sparčiai augo ir gyventojų pajamos, tad būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis netapo toks ryškus, kaip daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. „Baltijos regione šis santykis labiausiai išaugo Estijoje, o mažiausiai - Latvijoje, tad Lietuva yra per vidurį. Santykinai mažas gyventojų įsiskolinimo lygis taip pat mažina kainų korekcijos riziką, tačiau ją didina didelė būsto paskolų su kintamomis palūkanomis dalis, tad gyventojai gana greitai pajaučia kylančių palūkanų normų poveikį. Antrinėje būsto rinkoje aktyvumas išlieka gana nemažas, tačiau naujų būstų rinkoje pernai pardavimo apimtys smuko net 85 proc., palyginti su rekordiniais 2021metais. Aktyvumas nėra didelis ir pirmaisiais šių metų mėnesiais. Taip pat sumažėjo ir naujai išduotų būsto paskolų apimtys - nors ne taip dramatiškai kaip Estijoje ir Latvijoje. Apibendrinant, kainų korekcijos tikimybės 2023 m. atmesti negalime, nors ji turėtų būti mažesnė nei Estijoje ir Latvijoje“, - skaičiavo ekonomistas.

NT sandorių rinkos dinamika

Registrų centro analitikai skaičiuoja, kad per pirmus du šių metų NT sandorių rinka demonstravo maždaug ketvirtadaliu kuklesnį tempą nei prieš metus. Nors per vasarį parduotų butų ir gyvenamųjų namų buvo daugiau nei sausį, tačiau nuo praėjusių metų skaičių atsiliekama. Šiais metais Lietuvoje įregistruota 15 tūkst. NT objektų - 24 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-vasario mėnesiais, kai buvo įregistruota 20 tūkst. NT objektų. Vien tik per vasarį įregistruota 7,5 tūkst. NT objektų, arba 25 proc. mažiau nei pernai vasarį (10 tūkst.), bet 1 proc. daugiau nei šių metų sausį (7,5 tūkst.).

„Metų pradžia įprastai pasižymi mažesniu NT sandorių kiekiu - sausį apskritai stebimas sumažėjęs vartojimas ir tai atsispindi ir NT rinkoje, na, o vasaris netgi yra trumpesnis už kitus mėnesius. Vis dėlto, šių metų sausį ir vasarį fiksuoti skaičiai yra labai artimi tiems, kuriuos matėme prieš dvejus metus prasidėjus pandemijai, kai visas pasaulis, galima sakyti, tiesiog sustojo. Apskritai NT sandorių kreivė krypsta žemyn jau ne pirmą mėnesį ir per artimiausius mėnesius pamatysime, ar ji pakeis kryptį ir pradės kilti aukštyn“, - sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 4,3 tūkst. butų pardavimų - 19 proc. mažiau nei prieš metus, kai per sausį-vasarį buvo įregistruota 5,3 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų vasarį įregistruota beveik 2,3 tūkst. butų sandorių, arba 19 proc. mažiau nei 2022 metų vasarį, bet 11 proc. daugiau nei šių metų sausį.

Per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 1,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 30 proc. mažiau nei pernai sausį-vasarį, kai buvo įregistruota 1,9 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų vasarį įregistruota apie 680 namų pardavimų, arba 28 proc. mažiau nei pernai vasarį, bet 2 proc. daugiau nei šių metų sausį.

„Naujo veiklos modelio diegimas, klientų konsultavimo centrų ir bankomatų tinklo peržiūra leidžia giliau pažiūrėti į banko valdomus nekilnojamojo turto objektus, peržiūrėti NT valdymo modelį, atsisakyti objektų, kurie nesukuria pridėtinės vertės banko veikloje, - sako „Luminor“ banko Pastatų valdymo skyriaus vadovas Tauras Jonas Nainys. - Mūsų tikslas per artimiausius keletą metų atsisakyti nekilnojamojo turto valdymo kaip netipinės veiklos ir sutelkti visas savo pastangas į aukščiausios kokybės bankinių paslaugų teikimą.“

Parduodamų objektų portfelį sudaro 13 administracinės paskirties pastatų, gamybinis kompleksas, 2 administracinės paskirties patalpos, 31 įvairios paskirties žemės sklypų ir masyvų, 3 sodybos, 5 gyvenamieji namai ir butas. Bendras parduodamų objektų plotas sudaro 27,5 tūst. kv. m, o parduodamų žemės sklypų plotas sudaro 78 ha.

Parduodamas turtas yra išsidėstęs visoje Lietuvoje - 28 savivaldybių teritorijoje. Daugiausia aukcione siūlomų objektų - pajūryje, Vilniaus ir Šiaulių regionuose. Žemiausia parduodamo objekto kaina siekia 575 eurų, o aukščiausia - 1,215 mln eurų.

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai duomenys apie NT sandorių rinką Lietuvoje:

tags: #luminor #bustas #ir #newsec