Klaipėdoje netrūksta įdomių kultūrinių renginių, tarp kurių svarbią vietą užima knygų pristatymai. Jau artėja „Klaipėdos knyga 2023“ konkurso finišas, tačiau iki jo dar laukia nemažai įdomių pristatymų.
Artėjantys Knygų Pristatymai Klaipėdoje
Štai keletas jau įvykusių ir dar planuojamų knygų pristatymų, kurie pritraukė didelį susidomėjimą:
- Balandžio 8 d. Pempininkų padalinyje vyko Alfonso Staponkaus knygos „Saulėlydžio atspindžiai“ pristatymas. Dalyvavo: knygos autorius A. Staponkus, filologė, kraštotyrininkė Jovita Saulėnienė. Renginio metu giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios choristų grupė (vadovas Mindaugas Gudžiūnas).
- Balandžio 9 d. „Kauno atžalyno“ padalinyje pristatyta Kęstučio Macijausko apysaka „Šordinas“. Dalyvavo: K. Macijauskas - knygos autorius, aktorius, režisierius, Rimantas Pelakauskas - Klaipėdos dramos teatro aktorius, Vytautas Bacevičius - Jurbarko Konstantino Glinskio teatro aktorius, Kęstutis Demereckas - leidyklos „Libra Memelensis“ vadovas.
- Balandžio 9 d. Meno skyriuje pristatyta Nijolės Kliukaitės-Kepenienės pasaka „Meškos ausy“. Dalyvavo knygos autorė N. Kliukaitė-Kepenienė, pokalbį moderavo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo studijų magistrantė Agnė Ivanavičiūtė.
- Balandžio 10 d. Jaunimo padalinyje jaunimas ant karštos kėdės sodino paaugliams skirtos knygos „Purslai“ autorę Agnesą Kenešytę-Gricę. Tai naujausia autorės paaugliams skirta knyga.
- Balandžio 10 d. Pempininkų padalinyje pristatytas Marijaus Šidlausko knygos „Kairiarankio kentauro pėdomis“ pristatymas. Dalyvavo knygos autorius M. Šidlauskas.
- Balandžio 11 d. „Kauno atžalyno“ padalinyje Leidyklos „Eglė“ leidinių (Arvydo Daškaus dokumentinio romano „Churkano migla“, Antano Stanevičiaus fotoalbumo „Abipus tūkstantmečių slenksčio“ ir Danielės Broel Pliaterytės rinktinės „Lelijos vėjuose“) pristatymas.
„Kam Skambino Varpai? Bažnyčių ir Šventorių Tyrimai Lietuvoje“
Š. m. vasario 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešoji biblioteka ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (KU BRIAI) visuomenei pristatė knygą „Kam skambino varpai? Bažnyčių ir šventorių tyrimai Lietuvoje“ (sudarytoja Raimonda Nabažaitė).
Bažnyčių archeologijai skirta knyga buvo pristatyta istorinėje Klaipėdos baptistų bažnyčioje (Vytauto g. 38). R. Nabažaitė šią vietą pasirinko neatsitiktinai: „Po 1854 metų gaisro, kai sudegė daugelio konfesijų maldos namai - ji liko nepaliesta gaisro ir kurį laiką tapo prieglobsčiu kitiems tikintiesiems“.
Knyga dalyvauja šių metų konkurse „Klaipėdos knyga 2023“.
Pristatoma knyga yra pradedama klausimu „Kam skambino varpai?“, kviesdama permąstyti archeologinį, materialųjį paveldą ir simboliškai atminti su juo užmarštin išėjusią žmonių bendruomenę, kurią kadaise nuo gimimo iki mirties lydėjo varpų gausmas.
Knygoje publikuojama dešimt mokslo straipsnių, jų tarpe, pokaryje išsaugoto Klaipėdai svarbaus 1620 m. varpo istorija. Taip pat, pristatoma Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje atstatymo eiga ir kiti svarbūs istoriniai bei kultūrologiniai faktai.
Knygos pristatyme dalyvavo Lietuvos tyrinėtojai, skirtingais rakursais apžvelgiantys kitus Lietuvos bažnyčių ir šventorių tyrimams skirtus atvejus.
Archeologai, istorikai, antropologai pristatė kaip kinta bažnyčių, palaidojimų vietos ir laidosena. Paaiškino kaip artefaktų tyrimai praplečia mūsų žinias apie skirtingų konfesijų raišką.
Knygos dailininkė ir maketuotoja Jolanta Mažeikaitė, redaktoriai: Romualda Nikžentaitienė, Joseph Everatt, vertėjas į anglų kalbą Virginijus Mikalauskas, spausdino „Books Factory“.
Vakaro metu skambėjo Klaipėdos krašto dainos, kurias atliko Gabija Kochanskaitė (vokalas, fleita) ir Robertas Zhimantas (gitara).
Ar dabartiniai klaipėdiečiai žino, kuriame Žemaitijos miestelyje skamba 1620-ųjų metų varpas, kabėjęs vienoje iš Klaipėdos bažnyčių ir kokiomis aplinkybėmis jis ten atsidūrė pokariu? Kokios pavardės jame išlietos ir kaip archeologija leidžia pažinti su pavardėmis susijusį kultūrinį kontekstą? Kokia Šv. Jono bažnyčios atstatymo eiga ir kodėl iki šiol mieste nematome jos bokšto?
Apie tai knygos „Kam skambino varpai? Bažnyčių ir šventorių tyrimai Lietuvoje“ sudarytoja Raimonda Nabažaitė kvietė sužinoti netradicinėje vietoje - istorinėje Klaipėdos baptistų bažnyčioje, kuri pirmą kartą atvėrė duris kultūriniam renginiui.
Apie „Archaeologia Urbana“ seriją
2022 metais KU BRIAI pradėjo rengti knygų seriją „Archaeologia urbana“. Joje spausdinami mokslo darbai ir kita informacija, susijusi su miestų archeologija, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų materialine kultūra. II tomas „Kam skambino varpai? Bažnyčių ir šventorių tyrimai Lietuvoje“ skirtas bažnyčių ir šventorių tyrimams.
Birutės Skaisgirienės Knygos Pristatymas
Rugsėjo 15-ąją, pirmadienį, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko Birutės Skaisgirienės knygos „Klaipėdos monumentalioji dailė: freskos ir vitražai. Detektyvai bei istorijos“ pristatymas.
Tai yra pirmasis tokio pobūdžio Klaipėdos monumentaliosios dailės kūrinių (freskų, sgrafitų, sieninės tapybos ir vitražų) sąvadas.
Autorės susidomėjimas Klaipėdos freskomis ir vitražais prasidėjo nuo projektų „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis ir dabartis“ ir „Vitražai Klaipėdos visuomeninių pastatų interjeruose: istorija ir dabartis“, kuriuos, gavusi dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, 2019-2020 metais įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka.
Surinkto vaizdų archyvo pagrindu buvo sukurtas virtualus žemėlapis, į kurį sugulė Vakarų Lietuvos interjerus ir eksterjerus puošusių freskų, sieninės tapybos bei vitražų nuotraukos.
I. Kanto bibliotekos projektai buvo sėkmingai įgyvendinti, bet nuolatinės vitražų paieškos ir tyrinėjimai tapo svarbia Meno skyriaus vedėjos B. Skaisgirienės gyvenimo dalimi.
Tyrinėdama monumentaliąją dailę ji išsamiai susipažino su vitražų bei sieninės tapybos kūriniais, užsimezgė draugystė su jų autoriais: Konstantinu Šatūnu, Jauniumi Eriku Kaubriu, Eimučiu Markūnu, Broniumi Bružu, Rimante Kulšiene, Egle Valiūte, Donatu Ivanausku, Nijole Vilutyte, Gintaru Dumčiumi, Ignu Meidumi ir daugeliu kitų.
Bendravimas su freskų ir vitražų kūrėjais bei jų artimaisiais padėjo atsekti dabartinių ir dingusių kūrinių pėdsakus, patikslinti kūrinių metrikas, išgirsti daugybę įdomiausių pasakojimų apie freskų ir vitražų atsiradimą bei kūrybinį procesą.
tags: #knygos #pristatymas #butinges #baznycioje