Iki rugsėjo likus mažiau nei mėnesiui, į šalies didmiesčius pamažu grįžta studentai. Visgi galiausiai daugumą nuo šios minties atbaido itin pakilusios nuomos kainos, mat retas žino, kad nuomai išleistas sumas gali atgauti.
Kam Priklauso Kompensacija?
Pasak Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistų, į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gali pretenduoti gyventojai ir jų šeimos, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, bet neturi nuosavo būsto arba jų būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., arba vienam gyventojui ar šeimos nariui tenkantis nuosavo būsto plotas yra mažesnis nei 10 kvadratinių metrų (arba 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra neįgalusis). Taip pat norinčiųjų gauti būsto nuomos kompensaciją deklaruotos pajamos ir turtas turėtų neviršyti nustatytų dydžių.
„Šiuo metu norinčio gauti kompensaciją studento grynosios metinės pajamos už praėjusius metus neturėtų viršyti 9 tūkst. 144 eurų, o jo turimas turtas neturėtų būti didesnis nei 13 tūkst. 671 eurų. Tačiau tikėtina, kad kitais metais Vyriausybės remiamas pajamų dydis gali padidėti, tad kompensacijas galės gauti ir didesnes pajamas gaunantys studentai. Nuomos kompensacijas skiriame iki metų pabaigos, o kitais metais, kai jau būna pateikiamos naujos pajamų ir turto deklaracijos, šias deklaracijas tikriname ir iš naujo nustatinėjame teisę į kompensacijas. Jei žmogus vis dar turi teisę į jas, pratęsiame kompensacijų mokėjimą“, - aiškino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr. specialistas Edvin Bogdiun.
Dėl šios priežasties kompensacijas norintys gauti studentai privalo kasmet deklaruoti savo turtą ir pajamas. Jei studento pajamos per metus padidėjo iki neberemiamo dydžio arba jis įsigijo nuosavo nekilnojamojo turto, kompensacija jam nebeskiriama. Tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai ramina, kad tėvų studentams teikiama parama - pavyzdžiui, pervedami 100 eurų - nėra laikoma studentų pajamomis, dėl kurių jie negalėtų gauti nuomos kompensacijos. „Tai laikoma tiesiog tėvų pagalba, o studento pajamos yra tai, ką užsidirba jis pats“, - patikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Liaukonytė.
Kompensacijų Dydžiai
Kompensacijos dydis priklauso nuo išsinuomoto būsto ploto (vienam gyventojui tenkantis būsto plotas turi būti ne mažesnis nei 10 kvadratinių metrų) - vienam studentui gali būti mokama nuo 150 eurų iki 210 eurų (kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ puslapyje esančia kompensacijų skaičiuokle galima preliminariai pasiskaičiuoti, į kokią kompensaciją asmuo gali pretenduoti. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės Taryba prie mokamos Vyriausybės nuomos kompensacijos nusprendė skirti kompensaciją ir iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.
- 200 eurų skiriami vienišiems gyventojams, likusiems be tėvų globos, kurie yra įrašyti į turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Asmenų ar šeimų sąrašą.
- 300 eurų skiriami neįgaliesiems, kurie turi teisę būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Mokamų Savivaldybės ir valstybės kompensacijų suma neturi viršyti nuomos sutarties ir rinkos nuomos kainų.
| Kompensacijos gavėjas | Kompensacijos dydis |
|---|---|
| Vieniši gyventojai be tėvų globos | 200 EUR |
| Neįgalieji | 300 EUR |
| Studentai | 150-210 EUR |
Svarbu Žinoti
Norint gauti kompensaciją, itin svarbu, kad tarp nuomotojo ir nuomininko būtų sudaryta būsto nuomos sutartis. „Siūlėme studentams išsinuomoti bendrabučių kambarius universitetuose ir gauti kompensaciją, tačiau sužinojome, kad universitetai su studentais sudarinėja ne nuomos, o kitokias - apgyvendinimo - sutartis. Tokiu atveju siūlome studentams bandyti kalbėti su universitetų atstovais, kad sutarties forma būtų pakeista į nuomos ir jie galėtų gauti nuomos kompensacijas“, - pastebėjo A. Liaukonytė.
Be kita ko, išeitį turi ir studentai, besinuomojantys ne butus, o kambarius. „Pavyzdžiui, bute yra 3 kambariai, kuriuose apsigyvena po vieną studentą. Jei kiekvienas studentas atskirai su nuomotoju sudaro savo kambario nuomos sutartį, jie taip pat kompensacijomis gali atgauti kone visą nuomos kainą“, - aiškino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistė.
Norintiems gauti kompensaciją svarbu, kad nuomos sutartis būtų sudaryta ilgiau nei 1 metams, užregistruota Registrų centre (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikės pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą) bei kad išsinuomotos patalpos būtų gyvenamosios paskirties. „Buvo atvejų, kai studentai į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi išsinuomoję administracinės ar poilsio paskirties patalpas, todėl teisės į kompensacijas neturėjo“, - atkreipė dėmesį E. Bogdiun.
Kur Kreiptis Dėl Kompensacijos?
Norintys gauti nuomos kompensaciją turi kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą dėl kompensacijos skyrimo.
- Būsto nuomos sutartį, sudarytą ne trumpiau kaip 1 metams ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (šioje sutartyje reikia nurodyti visus šeimos narius, kurie yra įrašyti į gaunančių kompensaciją Asmenų ir šeimų sąrašą, o nuomojamo būsto vienam gyventojui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas negali būti mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų).
- Visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas.
- Informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus / įvaikius).
- Metinę gyventojo ar šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją.
- Banko atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus.
Dokumentus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galima siųsti el. paštu. Sprendimas skirti kompensaciją priimamas per 30 kalendorinių dienų.
2020 metais šia nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojo 40 studentų, o 2021 metais - 188 studentai. Iš viso šia kompensacija šiuo metu naudojasi apie 1,5 tūkst. gyventojų.
Bendrabučių Kainos Aukštosiose Mokyklose
Nepaisant augusių daugumos aukštųjų mokyklų bendrabučių kainų, svyruojančių nuo 49 eurų per mėnesį, paprastai studentai renkasi apsistoti čia. Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas Mantas Lapinskas sako, kad kainos, priklausomai nuo bendrabučio kambario tipo ir būklės, KTU svyruoja nuo 72 iki 248 eurų.
„Pastaroji kaina [248 eurai] - tik naujame, modernizuotame bendrabutyje. Bendrabučiai tarp studentų tikrai populiarūs, mat kainos čia yra gerokai mažesnės nei nuomai Kauno mieste siūlomų butų“, - komentuoja M. Lapinskas. Anot jo, viename iš modernizuotų bendrabučių siūlomi 137 vienviečiai ir 61 dvivietis kambarys, iš viso jie talpina 259 studentus. Kambariai suskirstyti blokais, juose gyvenantys jaunuoliai gali naudotis blokui skirtu prieškambariu, virtuvėle ir sanitariniu mazgu. Pasak M. Lapinsko, modernizuotame pastate įrengti kambariai labiau primena studentų butus, o ne bendrabutį. KTU atstovo teigimu, šiuo metu modernizuojamas ir kitas bendrabutis, parengtas ir trečio bendrabučio modernizavimo projektas.
Vilniaus universitete (VU) bendrabučių kainos pernai siekė nuo 44 iki 174 eurų per mėnesį, priklausomai nuo kambario vietų ir gyventojų skaičiaus jame. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) savo studentams pigiausių bendrabučių kainas taip pat kilstelėjo. Viename kambaryje daugiausia gali apsigyventi du asmenys. Bendrabučiai, pasak universiteto atstovo, yra paklausūs.
„Bendrabučių paklausą lemia ir pakankamai geros apgyvendinimo sąlygos: gyvena po du asmenis, jie turi teisę remontuotis kambarį, kuris yra skiriamas visam studijų laikotarpiui (jei nevyksta remontas), gali naudotis laisvalaikio erdvėmis, periodiškai atnaujinamas inventorius ir pan.“, - pasakoja M. Mykolo Romerio universiteto atstovė Lina Gorbačiovienė akcentuoja, kad universiteto bendrabučių įkainiai svyruoja nuo 90 iki 250 eurų per mėnesį. Kaina priklauso nuo kambario dydžio, tipo ir būklės, kambariuose galima gyventi po vieną, dviese arba trise. „Nuolat sulaukiame laiškų, skambučių <...> su prašymais apgyvendinti“, - tvirtina L. Gorbačiovienė.
Vilniaus kolegijos (VIKO) bendrabučių valdytojo Virgilijaus Varatinsko teigimu, priklausomai nuo to, ar kambarys vienvietis, ar dvivietis, ar trivietis, kokia jo būklė, kaina svyruoja nuo 65 iki 260 eurų. „Pernai į bendrabučius buvo priimti ne tik visi norintys kolegijos, bet <...> ir kitų aukštųjų mokyklų studentai. Šiemet irgi planuojame patenkinti visus kolegijos pirmakursių poreikius apsigyventi bendrabutyje“, - teigia V. Varatinskas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) bendrabučio kambario kaina mėnesiui svyruoja nuo 80 iki 240 eurų, kaina priklauso nuo kambario tipo ir gyventojų skaičiaus kambaryje, taip pat nuo kambaryje esančių patogumų, remonto ir apgyvendinimo trukmės. Universitetas kainas pakėlė dar pernai, todėl 2023 m. jos nesikeitė. Didesnė dalis kambarių yra dviviečiai, kita dalis - trijų vietų.
Anot V. Varatinsko, „Įsibėgėjus mokslo metams pastebime tendenciją, jog atsiranda šiek tiek laisvų kambarių, kadangi tam tikras skaičius studentų išsikelia gyventi kitur.“ „Nors šiais metais nemažai aukštųjų mokyklų pakėlė bendrabučių kainas, jos išlieka labiau priimtinos studentui, negu nuomotis būstą. Ji taip pat pastebi, kad bendrabučiuose gyvena panašaus amžiaus asmenys, turintys studento statusą, todėl gyventojai nuolat sukasi savo socialiniame burbule.
Gyvendamas vienas bendrabučio kambaryje ir gyvendamas vienas nuomojamame būste, studentas, G. G. Jarošiūnaite teigia, kad bendrabučiuose patogu gyventi dėl to, jog nereikia rūpintis mokesčiais už komunalines paslaugas. „Prastesnės kokybės bendrabučiai siūlo ženkliai mažesnę kainą, nei bendrabučiai, kurie yra naujai įrengti“, - teigia G. G. Jarošiūnaite. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad bendrabučių vieta nėra visada itin patogi studentams.
Kiek kainuoja gyventi Vilniuje, Lietuvoje?
