Įmonės kuriančios intelektinę nuosavybę: iššūkiai, galimybės ir apsauga

Šiandieninėje konkurencingoje rinkoje intelektinė nuosavybė (IN) tampa vis svarbesniu įmonių sėkmės veiksniu. Įmonės, kuriančios ir saugančios savo intelektinę nuosavybę, įgyja konkurencinį pranašumą, pritraukia investicijas ir kuria vertę.

Kas yra kūrybinis verslas? Pasak Aistės, kūrybinis verslas - tai verslo rūšis, kuri gauna pelno kurdama, vystydama ir eksploatuodama intelektinę nuosavybę. Savo ruožtu, idėja intelektine nuosavybe tampa tik tada, jeigu galite ją užpatentuoti ir eksploatuoti kaip... nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia - parduoti, išnuomoti, licencijuoti, dovanoti arba turėti ir niekam neduoti.

Intelektinės nuosavybės svarba verslui

Intelektinė nuosavybė - svarbus įmonės, net ir jaunos, konkurencingumo rinkoje rodiklis. Dėmesys valdomam nematerialiam turtui yra svarbus ir būtinas nuo pat įmonės veiklos pradžios. Tinkamas apsaugos strategijos sudarymas leidžia ne tik kryptingai plėtoti konkretų intelektinės nuosavybės objektą, bet ir numatyti galimą riziką.

Pasak Redos Žobienės kontoros „Metida“ advokato padėjėjos Kristinos Vilkienės, kiekvienai verslo sričiai svarbu tinkamai apsaugoti savo nematerialų turtą, kadangi jis yra svarbi rinkodaros priemonė, nepriklausomai nuo to, kurioje verslo srityje konkreti įmonė veikia. Be to, tai yra toks pat turtas, kaip ir bet kokia kita turto rūšis - patirtos išlaidos jam sukurti, įgyti, taigi tinkama apsauga turėtų būti vertinama kaip natūralus nematerialaus turto valdymo procesas.

Anot jos, intelektinė nuosavybė - svarbus įmonės, net ir jaunos, konkurencingumo rinkoje rodiklis. Dėmesys valdomam nematerialiam turtui yra svarbus ir būtinas nuo pat įmonės veiklos pradžios. Tinkamas apsaugos strategijos sudarymas leidžia ne tik kryptingai plėtoti konkretų intelektinės nuosavybės objektą, bet ir numatyti galimą riziką.

Intelektinės nuosavybės teisės

Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys intelektinės nuosavybės apsaugą, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Be to, Lietuvoje galioja tarptautinės sutartys, užtikrinančios intelektinės nuosavybės objektų apsaugą. Išimtinių teisių į atskirus objektus savininkai tikrai sėkmingai gina savo teises teismuose, taigi priemonių teisių gynybai tikrai yra - svarbu laiku pasirūpinti išimtinių teisių tinkamu įregistravimu ir apsaugos įgijimu.

Intelektinės nuosavybės objektai:

• Knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę
• Kompiuterių programos
• Kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai
• Rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai
• Choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai bei režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai
• Muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto
• Audiovizualiniai kūriniai, radijo laidos
• Skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, kiti dailės kūriniai
• Fotografijos
• Architektūros, taikomosios dailės kūriniai ir kiti kūriniai
• Išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, adaptacijos, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyviosios interneto svetainės, kiti išvestiniai kūriniai)
• Kūrinių rinkiniai ar duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas

Intelektinės nuosavybės apsauga

Pasak I. Urbonės, intelektinės nuosavybės apsauga verslui yra tokia pat reikalinga, o kartais gal net ir reikšmingesnė, nei fizinė gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų apsauga, nes jos praradimas sukelia labai realius padarinius ir nuostolius.

ES SVV įmonės, kurioms nepavyko išvengti į jas nukreiptų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, pripažino labai skaudžiai suvokusios būtinybę pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga. Dėl intelektinės nuosavybės vagysčių šios įmonės teigia susidūrusios su apyvartos sumažėjimu, žala reputacijai ir konkurencinio pranašumo praradimu. Todėl intelektinę nuosavybę kuriančios ar su ja dirbančios SVV turėtų nepasikliauti sėkme, o imtis šios nuosavybės apsaugos.

Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai neabejotinai kelia pavojų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sėkmei. Įmonės, kurių intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos, 34 proc.

Atlikta ES smulkaus ir vidutinio verslo apklausa parodė, kad apie 15 proc. įmonių, kurioms priklauso registruotos intelektinės nuosavybės teisės, yra patyrusios šių teisių pažeidimų, kuomet buvo bandyta vogti ar klastoti ar kitaip neteisėtai panaudoti joms priklausančius išradimus, prekių ženklus ar gaminius. Šis procentas didesnis tarp inovatyvių, naujoves diegiančių įmonių - 19,4 proc.

ES intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, klastotojai padirbinėja visų rūšių prekes, dažniausiai - elektrinius įrenginius ir elektroniką (30 proc. konfiskavimo atvejų), drabužius (18 proc.), parfumeriją bei kosmetiką ir žaislus ar žaidimus (po 10 proc.). Kinija yra bene svarbiausias klastočių šaltinis, iš jos konfiskuojama 85 proc. internetu parduodamų prekių ir 51 proc.

Valstybinis patentų biuras, siekdamas didinti suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugą, jau ne vienerius metus vykdo kampaniją #RinkisKasTikra. Ja norima atkreipti visuomenės dėmesį į klastočių daromą žalą sveikatai, gamtai, verslui bei ekonomikai, skatinti gyventojus nepirkti padirbinių ir rinktis vietinius kūrėjus.

Kūrybinės industrijos Lietuvoje ir pasaulyje

Kūrybinės industrijos tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi - jos ne tik generuoja finansinę ir kultūrinę vertę, kuria darbo vietas, bet ir skatina inovacijas. Tokios veiklos sritys kaip menas, žiniasklaida, kinas ir medijos generuoja vis didesnę pridėtinę vertę ir kuria darbo vietas. Skaičiuojama, kad vien Europos Sąjungoje (ES) šis sektorius sukuria apie 4,2 proc. BVP ir įdarbina daugiau kaip 7 mln. žmonių.

Nepaisant to, kad vis daugiau verslų investuoja į inovacijas, skaitmenizaciją ir dirbtinio intelekto sprendimus, kurie darbo vietose turėtų pakeisti žmogiškuosius resursus, tyrimai rodo, kad būtent kūrybinė ekonomika tampa vienu svarbiausių ekonomikos augimo variklių. Pavyzdžiui, „Deloitte“ atliktas tyrimas „The Future of the Creative Economy“ atskleidžia, kad kūrybos ekonomika darbo vietas kuria per individualų kūrybiškumą ir intelektinę nuosavybę. Numatoma, kad iki 2030 m. tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Japonija kūrybinėse industrijose dirbs daugiau kaip 25 mln. žmonių.

Kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorius stabiliai auga ir Lietuvoje: 2021 m. sektorius sudarė beveik 2 proc. šalies pridėtinės vertės, o 2022 m. Daugėja darbuotojų, ypač jaunimo, todėl jis laikomas vienu dinamiškiausių ekonomikos segmentų. Pasak V. Asakavičiūtės, Lietuvoje ir pasaulyje sparčiausiai auga skaitmeninio turinio, vaizdo žaidimų, audiovizualinių technologijų, virtualios realybės ir skaitmeninės rinkodaros kūrybinių industrijų sektoriai.

A. Filatovė pritaria, kad Lietuvos kino ir pramogų industrijos šiandien yra ambicingos, augančios ir specialistų tikrai trūksta. Daugiausia potencialo slypi tarpdiscipliniškume - kinas susilieja su žaidimais, dizainu, muzika, knygomis ar renginiais, atsiranda naujų formatų ir bendrų projektų. Šios industrijos neapsiriboja tradicinėmis formomis, jos eksperimentuoja ir jungia skirtingas sritis, todėl mąstyti apie jas reikia horizontaliai - žvelgiant plačiau, nei tik į dvi ar tris atskiras sritis.

Tyrimai rodo, jog būtent kūrybinių industrijų sektoriuje yra susitelkusios inovatyvios verslo įmonės, kuriančios 4,2 proc. Kai rinkos ir ES formuojama politika rodo, kad kūrybinių industrijų reikšmė ekonomikoje tik auga, VILNIUS TECH universitetas siūlo šiai karjerai pasiruošusius specialistus.

VILNIUS TECH siūlomos studijų programos:

• Kūrybinių industrijų bakalauro programa
• Pramogų prodiusavimo bakalauro programa
• Medijų kūryba ir skaitmeninės technologijos (nauja studijų programa)

Intelektinės nuosavybės apsauga mokymo procese

Siekiant ugdyti pagarbą intelektiniam turtui mokymo procese, svarbu, kad mokytojai nepasiklystų informacijos platybėse. Žaibiškai greitai tobulėjančiame informacinių technologijų amžiuje kartais tikrai sunku susiorientuoti. Rinkai kasdien siūloma nesuskaičiuojama gausybė naujų prieigų prie informacijos, programų, programėlių ir pan. Jaunimas, kuris jau nuo mažų dienų rankose laiko planšetes ir mobiliuosius įrenginius, natūralu, lengviau orientuojasi medijų platybėse. Deja, tik iš praktinės pusės. Mokytojams šiuo atveju aktualu „žinoti“ ir teorinę dalį, kurią galėtų perduoti ir mokiniams.

Pateiksiu pavyzdį: dauguma mano, kad viskas, ką galime pasiekti internete - nemokama ir leistina, galima naudoti be atsiklausimo, o ypač mokykloje, mokymo tikslais. Tačiau toli gražu taip nėra. Mokytojai kartais suabejoja, ar formuodami mokiniams užduotis neskatina nelegalaus turinio vartojimo, ar naudodami pačių mokinių sukurtus kūrinius patys nepažeidžia jų teisių. Gausybė praktinių pavyzdžių, tikiu, įneštų supratimo. Matyčiau nuolatinį poreikį mokyti ne tik mokinius, bet ir pačius mokytojus. Sveikinčiau bet kokias iniciatyvas rengiant šviečiamojo pobūdžio leidinius, metodines medžiagas pateikiant tiek teoriją, tiek užduotis. Ir ne dešimtmečiui į priekį, o kasmet ar dar dažniau. Manau, kad tai svarbu.

Ką kiekvienas privalo žinoti apie intelektinį turtą, jo saugojimą bei panaudojimą?

1. Pirmiausia reikėtų žinoti, kad tai yra turtas. Neretai fiziškai neapčiuopiamas, tačiau vis dėlto turtas. Jeigu nueiname į parduotuvę pirkti drabužių ar maisto, tai mums atrodo visiškai normalu už tai sumokėti, tačiau kai kalbame apie kūrinius, ypač prieinamus internete, tuomet atrodo, kad viską galime daryti ir kūryba naudotis neatlygintinai.
2. Antra - bet koks kūrinio panaudojimas reikalauja leidimo iš autoriaus arba jo teisių turėtojo.
3. Trečia - finansinis visuomenės atlygis autoriams - galimybė kurti, o visuomenei - galimybė džiaugtis kūrybos rezultatais. Kūryba praturtina visuomenę.

Mano nuomone, sėkmės receptas susideda iš dviejų pagrindinių komponentų: gerų sąlygų naudoti intelektinio turto rezultatus teisėtai ir visuomenės sąmoningumo ugdymo. Ne paslaptis, kad egzistuoja daugybė nelegalaus turinio platformų, kuriose siūlomas turinys patrauklus dėl kūrinių gausos, naujumo ir aktualumo. Deja, legalaus turinio platformų kiek mažiau, dalis jų kainuoja, o ir turinio apimtimi dažnai nusileidžia nelegalioms. Manau, kad legalaus turinio platformų kūrimas, jų gausa ir turinio apimtis, ypač kalbant apie kiną, smarkiai sumažintų „vagysčių“ internete skaičių.

Legalios platformos

• Kino fondas
• Netflix
• Lietuviškų televizijų mediatekos
• www.ePasaka.lt
• www.Pakartot.lt
• iTunes
• Amazon
• Soundcloud

Technologijų eksportas ir intelektinė nuosavybė

Kadangi technologijos, o ypač su dar nebuvusiomis susiję reikalavimai, kinta itin sparčiau, jų kūrėjams bei platintojams būtina stebėti dinamiškai kintančią situaciją. Reikalavimai labai priklauso ir skiriasi nuo technologijos pobūdžio ir to, į kokias konkrečias rinkas ketinama eksportuoti.

Pagrindiniai reikalavimai inovacijų verslams:

• Eksporto licencija
• Tarptautinės prekių klasifikacijos (HS kodas)
• Patentai ir intelektinė nuosavybė
• Reguliavimo reikalavimai
• Eksporto dokumentacija
• Prekių sertifikavimas
• Importo leidimas ar licencija užsienio rinkose

Kiekvienas skaitmeninių produktų pardavėjas turi būti budrus ir sekti pardavimų apimtis pagal regioną. Šiuo metu daugiau nei šimtas pasaulio šalių (ir sąrašas vis ilgėja) jau turi galiojančius įstatymus, pagal kuriuos skaitmeniniai produktai parduodami galutiniams vartotojams toje šalyje įpareigojant pardavėją (nepaisant to, kad pardavėjas nėra įsisteigęs toje šalyje) registruotis PVM mokėtoju, produktus apmokestinti PVM ir vykdyti kitas numatytas mokestines prievoles.

Europos sąjungoje nuo 2015 metų galioja OSS sistema, kuri leidžia skaitmeninių produktų/paslaugų pardavėjams vykdyti mokestines prievoles vieno langelio principu, t.y. turėti vieną registraciją, bet kurioje ES šalyje, įgalinančią apmokestinti visus pirkėjus ES atitinkamai pagal rezidavimo šalį, teikti vieną ketvirtinę deklaraciją ir atlikti vieną mokėjimą už visą surinktą PVM.

Apie naujausias e-komercijos tendencijas, strategijas ir praktinius patarimus iš rinkos lyderių siekiant sėkmės globalioje rinkoje galima sužinoti Inovacijų agentūros „E-Export Nation Lithuania“ akademijoje.

Inovacijų smėliadėžės

Įmonės, kuriančios inovacijas, atranda vis daugiau galimybių dalyvauti smėliadėžių (angl. sandbox) programose ir badomojoje reguliacinėje aplinkoje išbandyti savo kuriamus inovatyvius produktus bei paslaugas. Jau beveik dešimtmetį skatinant inovacijų kūrimą ir vystymą, pasaulyje yra įgyvendinamos smėliadėžės, suteikiančios įmonėms reguliacinį lankstumą ir leidžiančios vystytis bei išbandyti naujas idėjas, produktus, verslo modelius ir paslaugas bandomojoje aplinkoje realiomis sąlygomis, prižiūrint reguliuojančiai institucijai.

Smėliadėžių veiklos modeliams būdingos savybės:

• Norimo išbandyti produkto, paslaugos inovatyvumas ir dar nebuvimas rinkoje
• Dalyvavimas bandomojoje aplinkoje apibrėžtą laikotarpį
• Bendradarbiavimas tarp reguliavimo funkciją atliekančių institucijų ir įmonių

Inovatyvios įmonės Lietuvoje gali dalyvauti keliose smėliadėžių programose:

• Lietuvos banko (LB) sukurta bandomoji finansinių inovacijų aplinka
• Susisiekimo ministerijos „Sandbox“ programa 5G ryšiu grįstų inovacijų skatinimui
• Dirbtinio intelekto smėliadėžė
• „GovTech“ smėliadėžė
• „Miltech“ smėliadėžė

tags: #imones #kurios #kuria #intelektine #nuosavybe