LR Baudžiamojo Kodekso 184 Straipsnis: Turto Iššvaistymas

Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnis, skirtas turto iššvaistymui. Aptarsime esminius šio nusikaltimo aspektus, jo klasifikaciją, atsakomybę ir pateiksime praktinių pavyzdžių iš teismų praktikos.

Kas Yra Turto Iššvaistymas?

Turto iššvaistymas - tai svetimo turto perdavimas, dovanojimas ar kitoks neatlygintinis jo perleidimas tretiesiems asmenims. Iššvaistymo atveju kaltininkas svetimos nuosavybės atžvilgiu elgiasi lyg būtų jos savininkas.

Iššvaistyti galima svetimą turtą (pvz., įmonės sandėlyje esančias prekes) ir turtinę teisę (pvz., įkeistą turtą ar įmonės negrynuosius pinigus). Iššvaistymo padarinys - turto ar turtinės teisės sumažėjimas arba netekimas.

Iššvaistydamas svetimą turtą, kaltininkas viršija savo įgaliojimus turto atžvilgiu, neatlygintinai perleidžia turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui, pvz., pardavėja, norėdama atsiskaityti su kreditoriumi, leidžia jam iš parduotuvės paimti norimas prekes.

Turto Pasisavinimas: Esminiai Aspektai

Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu. Tai gali reikštis aktyviais veiksmais ar neveikimu ir būti:

• Atviras (asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį).
• Slaptas (stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką).

Skirtumas Tarp Patikėto Ir Žinioje Esančio Turto

Svarbu atskirti, kas laikoma asmeniui patikėtu turtu ir jo žinioje esančiu turtu:

• Asmeniui patikėtas turtas (ir jo turtinė teisė) yra dėl užimamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių teisėtai jo valdomas turtas (svetimas turtas ir turtinės teisės), kuriems jis turi apibrėžtus įgaliojimus.
• Jo žinioje esantis turtas (ir turtinė teisė) yra turtas, dėl kurio panaudojimo kaltininkas pagal savo užimamas pareigas (pvz., įmonės vadovas ar asmuo, atsakingas už tam tikras jos veiklos sritis, bet materialiai neatsakingas už jos turtą ir turintis įgaliojimus juo disponuoti priimdamas įsakymus, pasirašydamas sutartis ir kita) turi teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems šis turtas (turtinė teisė) patikėta.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.

Turtinės teisės (taip pat negrynųjų pinigų) pasisavinimo baigtumo momentu laikoma sandorio teisinių padarinių įsigaliojimas (teisės turėtojo pasikeitimas).

Atsakomybė Už Turto Pasisavinimą Lietuvoje

Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą buvo nustatyta 1919-40 galiojusiame Rusijos imperijos baudžiamajame statute (1903).

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) turto pasisavinimas laikomas administraciniu nusižengimu, jei pasisavinto turto vertė neviršija 3 trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) turto pasisavinimas skirstomas į:

• Baudžiamąjį nusižengimą (pasisavinto turto vertė - 1-3 MGL).
• Nusikaltimą (vertė paprasta - 3-250 MGL).
• Nusikaltimą (vertė didelė - daugiau kaip 250 MGL).

Taip pat nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.

Ši informacija pateikta remiantis teisės aktais: Nr. 1961-01-01, Nr. 18-147.

Turto Pasisavinimo Klasifikacija Pagal Vertę

Atsakomybė už turto pasisavinimą priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL).

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama apibendrinta informacija apie atsakomybę už turto pasisavinimą, priklausomai nuo turto vertės:

Praktinis Pavyzdys Iš Teismų Praktikos

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, direktorius, piktnaudžiaudamas jo žinioje buvusiu ir įmonei patikėtu turtu, įtariama, neteisėtai perleido automobilius tretiesiems asmenims. 2022 metų vasario-kovo mėnesiais įmonė priėmė saugoti penkis automobilius, kuriuos keturi Ukrainos ir vienas Vokietijos pilietis įsigijo per tarpininkaujančią įmonę JAV aukcionuose.

Automobilių vertė svyravo nuo beveik 3 000 iki daugiau nei 46 000 eurų. Automobiliams atvykus į Lietuvą ir atlikus muitinės procedūras, įmonė privalėjo juos perduoti teisėtiems savininkams. Vietoje to kaltinamasis, manoma, organizavo neteisėtą jų pardavimą - ieškojo pirkėjų, talpino skelbimus internete, tvarkė dokumentus ir organizavo automobilių eksportą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dėl šių veiksmų penki automobiliai buvo neteisėtai realizuoti ir išgabenti iš Lietuvos, o jų savininkams padaryta didelė turtinė žala.

Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis, galimai pasinaudodamas karo padėtimi, nusprendė neperduoti keturių Ukrainos piliečiams priklausiusių automobilių, nurodydamas, jog jiems jų nereikia, ir juos neteisėtai realizavo juos tretiesiems asmenims.

Byloje kaltinamas ir komercijos direktorius, kuris bendrininkų grupėje kartu su direktoriumi vieną automobilį neteisėtai perdavė tretiems asmenims.

Direktoriui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 3 dalį. Už šį nusikaltimą jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 7 metų. Komercijos direktoriui pareikšti kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.

BK Pakeitimai Ir Jų Įtaka

Tarp BK pakeitimų - 182 straipsnis (Sukčiavimas), 183 straipsnis (Turto pasisavinimas), 184 straipsnis (Turto iššvaistymas), 219 straipsnis (Mokesčių nesumokėjimas), 220 straipsnis (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 221 straipsnis (Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas).

Pagal visus minėtus straipsnius nuteistiems asmenims nuo šiol gali būti taikoma nauja, alternatyvi bausmės rūšis - bauda. Ligšioliniame BK vienintelė bausmės rūšis, kuri galėjo būti taikoma už šiuose straipsniuose įtvirtintų sunkių turtinių ir mokestinių nusikaltimų padarymą buvo laisvės atėmimas.

Kitas reikšmingas BK pakeitimas, susijęs su išvardintais straipsniais - reikšmingai, nuo 12, 5 tūkst. iki 45 tūkst. eurų, padidinta turto vertės riba, nuo kurios taikoma labai didelės vertės neteisėtai įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto sąvoka. Nuo šios ribos priklauso, ar turtinis nusikaltimas laikomas sunkiu.

Iki 45 tūkst. eurų ribos padidinta ir nesumokėtų ar siektų išvengti mokesčių suma, nuo kurios sunkiais laikomi tokie nusikaltimai, kaip mokesčių nesumokėjimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas.

Taigi, pagal naujausius BK pakeitimus, didinama riba, nuo kurios turtinis ar mokestinis nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Kartu atsiranda galimybė už sunkius turtinius ir mokestinius nusikaltimus skirti ne laisvės atėmimo bausmę, o baudą, kaip alternatyvią bausmės formą.

Svarbu ir tai, kad BK pakeitimai galios ir asmenims, kurie turtinius ar mokestinius nusikaltimus padarė ir už juos buvo nuteisti iki šių metų birželio 1 dienos.

Civilinės Ir Baudžiamosios Atsakomybės Atribojimas

Baudžiamoji byla Nr. 2013 m. Teismų praktikoje turto pasisavinimo bei iššvaistymo bylose, sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės arba jos vykdomos netinkamai, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Daugelyje Lietuvos A. T. Lietuvos A. T. dar 2007 m. spalio 11 d. priimtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007 buvo nurodyta, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.

Jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis.

Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Vėlesnėse Lietuvos A. T. kasacinėse nutartyse taip pat dėstomi tokie patys precedentinę reikšmę turintys išaiškinimai.

Kasacine nutartimi Nr. 2K-208/2013 pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinti ir baudžiamoji byla J. V. pagal BK 184 str. 2 d. buvo nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šioje kasacinėje nutartyje buvo nurodyta, jog BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiklą, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo.

Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu.

Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinimo valios.

Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-85/20013 išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, jog teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės.

Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. Lietuvos A. T. praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Klausimas dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo spręstas ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-262/2013, joje irgi pažymėta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-262/2013 nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų atsakomybės rūšių klausimu kasacinėje praktikoje yra pasisakyta ne kartą. Išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013, nurodyta aktualiausia šiuo klausimu kasacinė praktika baudžiamosiose bei civilinėse bylose, taip pat konstitucinė jurisprudencija.

Pažymint, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-251/2013 priminti precedentinę reikšmę turintys ir nagrinėjamai bylai aktualūs išaiškinimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011), jog „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės - bausmės“. Toks aiškinimas kyla iš konstitucinės jurisprudencijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d.

Turto Pasisavinimas Ir Teisėjai

Šiame straipsnyje aptariamas turto pasisavinimas, kai nusikalstamą veiką padaro teisėjas. Analizuojami baudžiamosios atsakomybės aspektai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir advokato dr. Remigijaus Merkevičiaus komentarais.

Siekiant užtikrinti teisingumą ir visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius teisės pažeidimus, ypač kai juos padaro asmenys, turintys aukštą statusą ir atsakomybę.

LR baudžiamojo kodekso 183 straipsnis numato atsakomybę už turto pasisavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ne kartą aiškino, kada vienasmenis įmonės vadovas gali būti šios nusikalstamos veikos subjektu, net jei įmonės valdyba priėmė konkretų sprendimą.

Įgyvendinant korupcijos prevencijos programą, siekiama mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, gerinti korupcijos prevencijos priemonių programą, teikti viešą, aktualią, išsamią informaciją apie įmonės veiklą, darbuotojų darbo užmokestį, laisvas darbo vietas ir kt.

Kitos Susijusios Nusikalstamos Veikos

Be turto pasisavinimo, teisėjai gali būti atsakingi ir už kitas nusikalstamas veikas, pavyzdžiui:

• Kyšininkavimas (BK 225 str.)
• Prekyba poveikiu (BK 226 str.)
• Piktnaudžiavimas tarnyba arba įgaliojimų viršijimas (BK 228 str.)
• Neteisėtas teisių į daiktą registravimas (BK 228¹ str.)

Bendrininkavimas Ir Turto Sugadinimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškino, kad jei asmuo, kartu su kitais bendrais veiksmais vykdydamas vagystę, supranta, kad šią nusikalstamą veiką daro ne vienas, jis yra atsakingas ir už vykdant vagystę padarytą turto sugadinimą (BK 187 str. 1 d.), net jei su kitais asmenimis iš anksto nesitarė sugadinti turto ar jo asmeniškai negadino.

Advokato dr. R. Merkevičiaus komentaras: Byloje nustačius, jog bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, nepriklausomai nuo to, ar vieni bendrininkai svetimą turtą gadino, o kiti - ne, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas ir pagal tą patį BK 187 straipsnį.

Išlaidos Advokato Paslaugoms Apmokėti

Apskaičiuojant išteisintajam priteistinų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 3 d.), Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos.

Įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai.

Netinkamas Kaltinamojo Akto Bei Nuosprendžio Surašymas

Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai.

Teismų praktika, kai kelios nusikalstamos veikos nuosprendyje yra aprašytos vienu tekstu, atskirai nėra pateiktas kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymas, yra ydinga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje yra detaliai ir išsamiai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais remiamasi asmenį pripažįstant kaltu arba išteisinant, tai gali ir nebūti esminiu BPK pažeidimu.

Intensyvi Priežiūra Taikant Arešto Bausmės Vykdymo Atidėjimą

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atidėdamas arešto bausmės vykdymą, neprivalo per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskirti ir intensyvią priežiūrą. BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti.

Jei manote turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie asmens, darbuotojo padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Jūs galite kreiptis el. paštu. Visa pateikta informacija viešai nebus skelbiama, užtikriname pateiktos informacijos ir asmens duomenų konfidencialumą.

Baudžiamojo Kodekso Straipsniai, Susiję Su Korupcija

Štai keletas LR baudžiamojo kodekso straipsnių, susijusių su korupcija:

Svarbu paminėti ir kitas nusikalstamas veikas, kurios gali būti susijusios su turto pasisavinimu, pavyzdžiui:

• Didelės vertės turto vagystės BK 178 str.

• tags: #lr #bk #184 #str #turto #issvaistymas