Londono Gyvenamosios Zonos Apžvalga

Nesvarbu, ar ieškote Vestendo miuziklų, dviaukščių autobusų, Šerloko Holmso barų ar Kate Middleton priešpiečių vietų, Didžiosios Britanijos sostinė Londonas tikrai turi ką pasiūlyti. Svarstote, ką pamatyti Londone, lankantis šiame Anglijos mieste pirmąjį kartą? Šiame straipsnyje rasite išsamų ir praktinį gaires, kurios padės pasirinkti geriausias vietas apsistoti Didžiojoje Britanijoje.

Pagrindinės Londono Lankytinos Vietos

Kelionė į Londoną nebūtų baigta be apsilankymo šiose vietose:

1. Tauerio Tiltas: Pasigrožėkite miesto vaizdais nuo stulbinančio stiklinio tako, esančio 42 metrų aukštyje virš Temzės upės. Apsilankymas Tauerio tilte sugrąžins jus į Viktorijos epochą, nuo pat pradžių panardindamas į šio garsaus miesto orientyro istoriją.
2. Londono Taueris: Nesenstantis Londono Taueris - Britanijos istorijos dalis nuo XI a. Šią UNESCO pasaulio paveldo vietą 1086 m. pastatė Viljamas Užkariautojas. Pasivaikščiokite Tauerio žaliąja zona, kad pamatytumėte, kur buvo įvykdyta daugybė egzekucijų, įskaitant 2 Henriko VIII žmonoms. Pasiruoškite būti apakinti Jungtinės Karalystės karūnos brangenybių. Atraskite Londono pilį - saugią tvirtovę, karališkuosius rūmus ir liūdnai pagarsėjusį kalėjimą.
3. Londono Akis: Pakilkite virš Temzės upės ir akis į akį susidurkite su Parlamento rūmais ir Big Benu. Prieš jus atsivers užburiantys 360 laipsnių viso miesto vaizdai. Londono akis yra vienas iš aukščiausių apžvalgos ratų pasaulyje ir jau daugiau nei dešimtmetį yra vienas didžiausių Londono lankytojų traukos objektų. Pamatykite garsiausius objektus, įskaitant Bekingemo rūmus, Šv. Pauliaus katedrą ir Londono Tauerį, o giedrą dieną net iki 40 km už miesto iki Vindzoro pilies. Pakilkite virš jų iki 135 metrų aukščiausiu pasaulyje konsoliniu apžvalgos ratu.
4. Bekingemo Rūmai: Patekite į valstybinius kambarius, kurie yra darbui skirtos rūmų dalies širdis, ir išgirskite apie ten vykstančias oficialias pramogas, ceremonijas ir valstybines funkcijas. Rūmų gidai gali parodyti daugybę neįkainojamų meno kūrinių. Bekingemo rūmai - oficialioji karaliaus rezidencija Londone. Po to mėgaukitės pasivaikščiojimu pietine Karališkojo sodo puse ir pasigrožėkite vaizdingu XIX a.
5. Shardas: Pasigrožėkite didžiuliu Londono metropoliu iš 72-ojo vieno iš žymiausių miesto objektų aukšto su šiuo Shardo apžvalgos aikštelės įėjimo bilietu.
6. Vestminsterio Abatija: Atraskite istorinę Vestminsterio abatiją ir pasinerkite į šią pamaldoms, šventėms ir ceremonijoms skirtą vietą, kur įvyko daug reikšmingiausių Didžiosios Britanijos istorijos akimirkų. Nuo 1066 m. abatijoje vyksta visų britų monarchų, įskaitant karalienę Viktoriją ir Elžbietą II, karūnavimas. Pamatykite Karūnavimo krėslą - seniausią baldą šalyje, kuris vis dar naudojamas pagal pradinę paskirtį.
7. Madam Tussauds Muziejus: Įtraukite savo vardą į šį sąrašą ir pakilkite raudonuoju kilimu, kad pamatytumėte visas savo mėgstamiausias žvaigždes, kurias pristato Londonas. Milijonai žmonių plūdo pro Londono Madam Tussauds muziejaus duris nuo tada, kai jis pirmą kartą buvo atidarytas daugiau nei prieš 200 metų.
8. Temzės Upė: Pasigrožėkite žymiausių Londono įžymybių vaizdais iš upės perspektyvos plaukdami į kruizą Temzės upe. Temzės upė driekiasi tiesiai per Londono širdį.
9. Warner Brothers Studija: Apsilankymas šioje netoli Londono esančioje kino studijoje suteikia unikalią galimybę ištirti Hario Poterio filmų magiją - sėkmingiausią visų laikų filmų seriją. Warner Brothers studija puikiai tinka tiems, kurie mėgsta Harį Poterį. Pasinerkite į užkulisius ir atraskite daugybę fantastinių rinkinių, kostiumų ir rekvizitų.
10. Stounhendžas: Stounhendžas yra bene garsiausias priešistorinis paminklas pasaulyje. Unikalus akmeninis ratas buvo pastatytas vėlyvojo neolito laikotarpiu, apie 2500 m. pr. Kr. Jis buvo pastatytas keliais etapais, pradedant nuo paprasto žemės aptvaro.

Temzės upė driekiasi tiesiai per Londono širdį.

Miesto Planavimo Idėjos

Miestų planavimo ir architektūros teorija bei praktika paskutinio šimtmečio pabaigoje pasiekė savotišką slenkstį - kur eiti? Tai nėra naujas reiškinys miestų statybos istorijoje. Jau nuo senų laikų kuriami miestai buvo planuojami pagal to laikmečio reikalavimus, technikos ir statybos inžinerijos pasiekimus. Tačiau sparčiais tempais pradėjus augti miestuose gyventojų, o vėliau ir automobilių skaičiui, didėjant taršai, šis miestų planavimo procesas darėsi vis sudėtingesnis, sunkiai suvaldomas, reikalaujantis naujų miestokūros ir plėtros idėjų.

Todėl šiandien, plečiant tolimesnę urbanistinių idėjų apžvalgą, svarbu teisingai įvertinti turimą patirtį ir vaidmenį, kurį atliko paskutinio šimtmečio metais sukurtos ir įdiegtos idėjos. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. nauji mokslo atradimai ir techninė pažanga, naujos kolonijos, prekybos plėtra davė didžiulį postūmį pramonės augimui. Visa tai skatino darbingų žmonių migraciją iš kaimo į miestą ir labai spartų senų ir naujų miestų augimą. Pavyzdžiui, Londone XVIII a. pabaigoje gyveno tik milijonas gyventojų, o 1851 m. jame jau buvo 2,5 mln. gyventojų. Šis procesas vyko beveik visuose pramoniniuose miestuose. Lietuvoje jis prasidėjo gerokai vėliau.

1828 m. Jau tada, plečiantis gamybai ir augant miestams, atsirado ne tik socialinių, sanitarinių, bet ir ekologinių problemų, kurios miesto bendruomenei kėlė grėsmę. XIX a. pradžioje augančių pramonės miestų pakraščiuose pradedama masiškai statyti gyvenamuosius namus darbininkams. Šie gyvenamieji rajonai, pastatyti dažniausiai kartu su fabrikais, buvo užteršti, be vandentiekio, nuotakyno linijų. Pastatų architektūra buvo primityvi, barakų tipo, tokiuose tankiai užstatytuose rajonuose nebuvo kultūros ir švietimo objektų, želdynų. Didėjant gyventojų skaičiui, gatvėse augo transporto ir pėsčiųjų srautai. Centrinės miestų dalys tapo panašios į skruzdėlynus. Nepatenkinamai padėčiai miestuose taisyti kai kurių pramoninių valstybių parlamentai priėmė įstatymus (Anglijoje - 1848 m., Prancūzijoje - 1850 m.), kurie leido, esant pavojui dėl gyventojų sveikatos, būtinam bendruomenių poreikių tenkinimui išpirkti ar net nusavinti atitinkamus žemės plotus.

Pavyzdžiui, mes tai akivaizdžiai matome Vilniuje, kur apgriuvęs pramoninis objektas jau daugelį metų „kyšo“ Zarasų gatvės naujajame tęsinyje… Ar įgriuvusiu stogu, apleistas, šiukšlinu paverstas medinis namas S. 1853 m. žemės išpirkimu miesto gyventojų reikmėms labai energingai pasinaudojo naujuoju Paryžiaus prefektu tapęs baronas Žoržas Eženas Osmanas. XIX a. antroji pusė bei XX a. yra susiję su naujų miestų plėtros idėjų paieška - buvo siekiama sparčiai augančiuose pramonės miestuose įgyvendinti Aristotelio idėją, t. y. miestą traktuoti kaip žmogaus tobulėjimo erdvę, kurioje jis turi būti saugus ir laimingas. Tai ypač skatino vykstanti stichiška miestų plėtra - nereguliuojamas jų augimas žiedais aplink istorinę miesto dalį, turinčią spindulinį gatvių tinklą, ir pragaištingi plėtros padariniai. Šiuo laikotarpiu ant eklektikos stiliaus griuvėsių gimsta moderno architektūra, kyla įvairios urbanistinės idėjos.

Taip XIX a. pabaigoje gimė ir žinomo visuomenės veikėjo architekto V. Moriso urbanistinė koncepcija. Jos esmė - darbą padaryti patrauklų ir įdomų, derinti jį su poilsiu. Šią idėją XX a. V. Moriso idėjos lauką teko praplėsti ir įgyvendinti pramonės teritorijose bei įmonėse, dirbant Techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Architektūrinės aplinkos formavimo skyriuje, kuriam vadovavau daugiau nei 20 metų. Institute pramonės įmonės, jų aplinka buvo tiriamos, analizuojamos kaip itin sudėtinga sistema. Čia, atsižvelgiant į pramonės įmonės socialinę ir organizacinę struktūrą, jose atliekamo darbo pobūdį, pradedant nuo darbo vietos, gamybos baro, cecho, įmonės, buvo projektuojama ne tik jų gamybinė, bet ir trumpalaikio poilsio aplinka, kurioje dirbantieji galėjo pailsėti tiek fiziškai, tiek emociškai.

Naujų miestų planavimo idėjos pradedamos daugiau moksliškai pagrįsti XIX amžiaus pabaigoje urbanistikai tapus atskira mokslo šaka. Čia ypač buvo ryškūs ispanų inžinieriaus Arturo Saria y Mata darbai. XIX amžiaus pabaigoje želdynai miestų struktūroje tampa vienu iš pagrindinių elementų. Tai atsispindi tokių didelių miestų, kaip Viena, Berlynas, Paryžius ir Londonas, rengiamuose generaliniuose planuose. XX a. gimė nauja, didelį atgarsį pasaulyje turėjusi miesto sodo planavimo idėja, kuri turėjo įtakos ir naujų urbanistinių idėjų atsiradimui.

Todėl 1898 metais pasirodžiusi E. Hovardo vos šimto puslapių knyga „Rytojus: taikus kelias į tikrąją reformą“, o 1902 metais pakartotinai išleista patikslintu pavadinimu „Ateities miestas-sodas“ buvo labai palankiai sutikta visuomenės ir miesto planavimo specialistų, nes siūlė išeitį iš susidariusios padėties. Knygos autorius siūlė aplink didelius pramoninius miestus statyti nedidelius miestus-sodus, kuriuose gyventų 32 tūkst. gyventojų, o pasiekus šį maksimalų gyventojų skaičių, būtų statomas kitas miestas-sodas ir t. t. Tarp šių miestų-sodų ir aplink juos buvo numatoma suformuoti apie 30 tūkst. akrų žemės ūkio naudmenų laukus ir fermas, kurie padėtų išsaugoti miesto ribas. E. Hovardas siūlė iš pradžių aplink Londoną („motininį“ miestą) pastatyti bent dvidešimt miestų-sodų.

Miestas-sodas buvo įsivaizduojamas apskritimo formos, o juos keliais žiedais suptų mažaaukščiai gyvenamieji namai, tarp kurių būtų įrengtas žaliasis žiedas („žaliasis diržas“), kuriame būtų statomi administraciniai, socialiniai, kultūros ir kt. objektai. Už „žaliojo diržo“ ir gyvenamosios zonos būtų išdėstomi nekenksmingi aplinkai fabrikai, dirbtuvės ir pan. Toks suplanavimas turėjo suteikti galimybę gyventi netoli darbo vietų ir džiaugtis gamtine aplinka. Mieste-sode buvo numatomas žiedinis-spindulinis gatvių tinklas ir miestą juosiančios bei tarpmiestinės elektrinio tramvajaus ir geležinkelio linijos. Kaip tvirtina architektūrologas prof. Almantas Samalavičius, E. Hovardo pateikta miesto-sodo koncepcija buvo pakankamai išbaigta ir, svarbiausia, turėjo aiškų įgyvendinimo planą, pagrįstą akcinės bendrovės sukūrimo ir valdymo principais bei papildyta kooperacinio darbo formų elementais, kurie užtikrino jos greitą pripažinimą ir įgyvendinimą.

Jau 1903 m. buvo sukurta pirmoji miesto-sodo kompanija, kuri nupirko 3,8 tūkst. akrų žemės sklypą Lečvorte ir pradėjo pirmojo miesto-sodo Anglijoje statybą (archit. Reimondas Unvinas ir R. Bary Parkeris), po to sekė Velvynas (Welwyn Garden City) ir kt. 1913 m. buvo įkurta net Tarptautinė miestų-sodų ir miestų planavimo federacija, o jos prezidentu išrinktas E. Hovardas, kurį Jungtinės Karalystės karalienė įšventino riteriu. Kaip tvirtina urbanistas prof. 1917 m., ieškant naujų darnaus miesto planavimo idėjų, buvo paskelbti labai įdomūs jauno prancūzų architekto Toni’o Garnier pramoninio miesto projektiniai siūlymai. Jų esmę sudarė funkcinis miesto teritorijų zonavimas.

Paveikti miesto-sodo, zonuoto miesto bei kitų naujų idėjų, urbanistai ir architektai pradeda XX a. Praėjusio šimtmečio viduryje didieji architektūros meistrai Le Corbusier, Frankas Lloidas Raitas ir kiti dėjo dideles viltis miestų kūrimo procese į dangoraižių reikšmingą vaidmenį. Niujorke, Čikagoje, Londone ir kituose miestuose atsirado keli aplinkoje derančių dangoraižių kompleksai. Tačiau vėliau, plintant jų statybai JAV, o ypač Kinijoje (Pekine, Šanchajuje, Sičuanyje), Honkonge ir kitur, iškilusios kilometrinės aukštų stiklinių dangoraižių, užstojančių dangų, tankios erdvės daugeliu atveju sudarė tiesiog šiurpoką reginį. Tuo labiau kad šis procesas plinta ir toliau. Pavyzdžiui, neturtingas ir nedidelis, tik keturiasdešimt tūkstančių gyventojų turėjęs Kinijos miestas Šendžen per penkiolika metų išaugo iki dešimties milijonų gyventojų turinčio niūraus dangoraižių megapolio, nutįsusio beveik šimtą kilometrų.

XX a. lygiagrečiai su naujų miesto plano struktūros idėjų kūrimu daug dėmesio buvo skiriama miestų gyvenamųjų teritorijų struktūravimui ir jų aplinkos formavimui. Šios idėjos paplito visoje Europoje ir buvusio socialistinio lagerio šalyse. Gyvenamųjų rajonų užstatymo pusiau uždaromis grupėmis idėja 8-9 dešimtmetyje buvo plėtojama ir Lietuvoje, ypač Vilniuje, Karoliniškių, Pašilaičių, Pilaitės rajonuose. Kiekvienos šalies urbanistikos procesuose jau nuo Antikos laikų svarbią vietą užima teisinis reglamentas.

Londono Gyvenamųjų Zonų Apžvalga

Londone gyvenamojo rajono pasirinkimą lemia ne tik piniginės storis, bet ir žmogaus gyvenimo etapas. Viengungiams nebus svarbu, ar aplink naująją gyvenamąją vietą yra gerų darželių ir mokyklų. Tuo tarpu būtent pagal tai sau būstą renkasi jaunos šeimos, kurios jau turi vaikų arba jie yra netolimuose ateities planuose. Pačiame Londone galima rinktis iš daugiau kaip 30 apylinkių (boroughs) ir 118 mažesnių rajonų, tad dažnam atvykėliui būna ypač sunku apsispręsti, nuo ko pradėti. Lietuviams dažnai pagelbėja jau seniau mieste įsikūrę tautiečiai. Tokiu būdu Rytų Londone susibūrė nemaža lietuvių bendruomenė, kurios nariai dažnai kartu nuomojasi didesnius namus.

„Vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis gyvenamąją vietą Londone man buvo rajono saugumas. Nesinori vakarais po darbo ar pasisėdėjimo mieste grįžti namo su baime - rudenį ir žiemą temsta anksti, tad net ir po darbų grįžtant namo jau būna tamsu. Taip pat man buvo svarbu, kad gyvenamoji vieta būtų arti darbo vietos, nes būtų labai gaila kasdien praleisti 2-3 valandas metro grūstyse“, - apie gyvenamojo rajono pasirinkimo prioritetus pasakojo jauna moteris. Tik atvykus ir gerai nepažįstant sostinės, pašnekovei teko apsistoti Forestgeito rajone, netoli Stratfordo. Tačiau ji čia nesijautė saugi, todėl netrukus išmainė gyvenamąją vietą į Hanvelio rajoną Londono vakaruose.

Geriausi Iš Pigiausių

Didžiausia dilema kyla tuomet, kai Londone nori rasti kokybišką gyvenamąją aplinką už prieinamą kainą. Nenorintiems gyventi nešvaroje ir nuolat krūpčioti iš baimės bei daugiau nei valandą keliauti iki centrinio Londono, agentūra „MoveToLondon“ pateikė keletą vertų dėmesio rajonų, kuriuose galima rasti patogesnes ir kartu pigesnes sąlygas gyventi Jungtinės Karalystės sostinėje. Tokie rajonai paprastai būna pigesni dėl kelių priežasčių: šalia jų gali būti prastesnės reputacijos rajonas arba jie yra labiau nutolę nuo gerų transporto susisiekimo taškų ar centrinio Londono. Anot agentūros „MoveToLondon“, tarp pigiausių ir geriausių rajonų dažnai patenka Pendžas, Hornsis, Kriklvudas, Vilsdenas, Aktonas, Mil Hilas ar Sidnamo apylinkės.

Jūsų dėmesiui pateikiame penkis geriausius iš pigesnių Londono rajonų, kur galite tikėtis patogesnio ir saugesnio gyvenimo:

• Sidnamas: Tai rajonas, išsidėstęs pietryčių Londone, kuris yra daug pigesnis nei kaimynystėje esantis Dalidžas ir Forest Hilas, galintys didžiuotis ypač gražiomis apylinkėmis.
• Vilsdenas: Gyvenimas šiame rajone garantuoja patogų ir greitą susisiekimą su Londono centru naudojantis "Jubilee" ir "Bakerloo" metro linijomis.
• Hornsis: Hornsio rajonas yra Londono šiaurėje, tačiau svarbu šio rajono nesumaišyti su greta esančiu gan brangiu rajonu - Krauč Endu, nes abi vietos turi tą patį pašto kodą - N8.
• Penžas: Pagrindinė priežastis, kodėl verta gyventi Penžo rajone, yra ta, kad šis rajonas įsikūręs tarp dviejų geresnių rajonų - Bekenhamo ir Krištolo rūmų, tačiau būtent penžo rajone galima turėti daug erdvesnius namus, negu sau būtų galima leisti šiuose kaimyniniuose rajonuose.
• Mil Hilas: Nors šis rajonas nuo Londono centro nutolęs kiek daugiau nei anksčiau minėtieji pigesni rajonai, jį galima pasiekti su šiaurine metro linija, ketvirtoje zonoje. Skirtingai nuo kitų pigesnių rajonų, čia galima rasti didesnį geresnių parduotuvių pasirinkimą.

Apgyvendinimo Pasirinkimai Londone

Aptarsime populiariausias vietas ir rajonus, kur rekomenduojama apsistoti tiek turistams, tiek keliautojams verslo reikalais. Taip pat pateiksime patikimus patarimus, kaip pasirinkti viešbučius, nakvynės namus ar apartamentus svarbiausiuose Didžiosios Britanijos miestuose. Didžioji Britanija - tai turtinga istorija, kultūra, modernūs miestai ir nuostabi gamta. Keliautojams siūlomos įvairios nakvynės alternatyvos nuo sostinės Londono iki mažų miestelių Škotijoje ar Velse.

Populiariausi rajonai pagal kelionės tipą:

• Londono centras (Central London): Ideali vieta tiems, kurie nori būti netoli pagrindinių lankytinų vietų - Tower of London, British Museum, Westminster Abbey.
• West End (Soho, Covent Garden, Leicester Square): Ši zona yra kultūros ir pramogų centras. Čia daugybė teatrų, restoranų ir prekybos vietų.
• King’s Cross ir St. Pancras: Transporto mazgai, patogūs tiek viešajam, tiek tarptautiniam susisiekimui.
• Kembridžas ir Oksfordas: Istoriniai universitetiniai miestai, populiarūs tarp kultūros ir akademinės turizmo gerbėjų.
• Edinburgas: Škotijos sostinė puikiai tinka tiems, kas nori išgirsti apie viduramžių istoriją ir mėgautis kalnų peizažais. Old Town: Istorinis miesto centras, praturtintas viduramžių architektūra.
• Lancashire, Lake District ir Yorkshire regionai: Tinka gamtos mylėtojams, norintiems derinti ramybę ir aktyvų laisvalaikį.

Apgyvendinimo Tipai:

• Viešbučiai: Didžiausias pasirinkimas tiek biudžetiniams, tiek prabangių kategorijų keliautojams.
• Nakvynės namai (Hosteliai): Ekonomiškas pasirinkimas ypač jaunimui ar keliautojams, kurie ieško bendros ir draugiškos aplinkos.

Patarimai Keliautojams:

• Rezervuokite iš anksto: Populiariausi miestuose rajonai greitai užsipildo, ypač sezono metu.
• Saugumas: Patariama rinktis rajonus, kurie yra vertinami kaip saugūs turistams ir vietiniams.
• Kainos: Kainos ženkliai skiriasi priklausomai nuo miesto ir rajono.

Apgyvendinimo pasirinkimai verslo keliautojams:

• Rekomenduojama rinktis vietas netoli konferencijų centrų, verslo rajonų ir gerai išvystytos viešojo transporto infrastruktūros.

Apgyvendinimo kainos:

Šioje lentelėje pateikiamos vidutinės apgyvendinimo kainos įvairiuose Londono rajonuose.

Apibendrinant, geriausia vieta apsistoti Didžiojoje Britanijoje labai priklauso nuo kelionės tikslo, biudžeto ir pageidavimų. Svarbiausia rinktis patogias, saugias vietas su geru susisiekimu. Pagrindiniuose miestuose populiarūs centriniai rajonai, tačiau kartais verta pažvelgti į alternatyvias vietas, kurios suteikia galimybę sutaupyti ir patirti bendruomenės gyvenimą. Naudinga papildomai: daugiau informacijos apie Didžiosios Britanijos kelionių galimybes rasite oficialiame turizmo puslapyje Visit Britain ir transporto informacija Transport for London.

tags: #londono #gyvenamosios #zonos