Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo nuosavybėn tvarką, apribojimus ir sąlygas. Šis įstatymas yra svarbus instrumentas siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą, skatinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius bei apsaugoti nacionalinius interesus.
Įstatymas buvo priimtas 1994 m. balandžio 26 d. ir ne kartą keistas bei papildytas. Naujausia redakcija įsigaliojo 2004 m. vasario 21 d. Pagrindinis įstatymo tikslas - nustatyti aiškius ir skaidrius žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reikalavimus, siekiant išvengti spekuliacijos žeme ir užtikrinti jos naudojimą pagal paskirtį.
Svarbu pažymėti, kad
Apžiūrėjau vieną didžiausių 3D spausdintuvų Baltijos šalyse
Pagrindiniai įstatymo aspektai
Įstatymas apibrėžia:
- Žemės ūkio paskirties žemės sąvoką ir jos naudojimo ypatumus.
- Asmenis, galinčius įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
- Pirmumo teisę įsigyti žemę turinčius asmenis.
- Apribojimus dėl žemės įsigijimo ploto.
- Reikalavimus žemės pirkėjams.
- Žemės sandorių formą ir tvarką.
Pakeitimai ir jų priežastys
Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos (ES) įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais.
Iki šiol galiojusios nuostatos, nustatančios profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, buvo nesuderinamos su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais.
Todėl Seimui priėmus įstatymo pakeitimo projektą, atsisakyta reikalavimo žemės pirkėjui (kai žemė perkama ne pirmumo teise) turėti 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 proc.
Taip pat palikta teisė žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę.
Tačiau siūloma šiems asmenims sumažinti kvalifikacinius reikalavimus, siekiant pasinaudoti pirmumo teise - fiziniams asmenims būtų keliamas registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims - 50 proc.
Iki šiol galioję kvalifikaciniai reikalavimai stipriai apribojo žmonių teisę pasirinkti veiklos dydį, formą ar sritį, taip pat apribojo ir žemės savininką, nes jis žemę galėjo parduoti tik tam asmeniui, kuris atitinka įtvirtintus reikalavimus.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo.
Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo pobūdis
Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tai žemės sklypo naudojimo būdas, apibrėžtas teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės valdos projektuose.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
Įstatymas numato galimybę paimti žemę visuomenės poreikiams, tačiau tik esant svarbioms priežastims ir kompensuojant savininkui nuostolius. Ši procedūra yra griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti savininkų teises.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas apima:
- Sprendimo priėmimą.
- Sąnaudų ir naudos analizę.
- Informavimą ir skelbimą.
- Sutarties sudarymą arba kreipimąsi į teismą.
- Atlyginimo už paimamą žemę nustatymą.
Atlyginimas už paimamą žemę turi būti teisingas ir atitikti rinkos vertę. Jeigu savininkas nesutinka su atlyginimu, jis gali kreiptis į teismą.
Žemės servitutai
Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
Administraciniu aktu nustatomas neatlygintinas žemės servitutas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, reikalingas tiesti ir eksploatuoti požemines komunikacijas (vandentiekio, nuotekų, drenažo sistemas, elektros tinklus, telekomunikacijų linijas ir kitas antžemines komunikacijas), kelius ir takus, - šių darbų užsakovas.
Už šių kompleksų ir objektų apsaugą atsakinga institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Žemės sandorių forma
Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo sutartį.
Jeigu žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bendraturčiais.
Žemėtvarkos planavimas
Žemėtvarkos planavimas yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą ir planavimą. Šį procesą reglamentuoja atskiras įstatymas.
Pagrindiniai žemėtvarkos planavimo elementai:
- Žemėtvarkos schemos.
- Žemės valdos projektai.
- Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengti gali tik atestuoti specialistai.
Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę
Už visuomenės poreikiams paimamą žemę dokumentus, atlygina valstybė.
Išvados
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas yra sudėtingas ir nuolat kintantis teisės aktas, kuris reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, naudojimo ir disponavimo tvarką. Šis įstatymas yra svarbus instrumentas siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą, skatinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius bei apsaugoti nacionalinius interesus.
Svarbu sekti įstatymo pakeitimus ir atsižvelgti į juos planuojant žemės ūkio veiklą.