Loftas: Kas Tai Yra?

Loftai pirmiausia atsirado JAV Didžiosios depresijos metais, kai bankrutuodavo gamyklos ir likdavo tušti pastatai, kurie, plečiantis miestui, atsidurdavo jo centre. Kadangi šie pastatai nebuvo pritaikyti gyvenimui, jų nuomos kainos buvo nedidelės. Tuomet loftais ėmė domėtis menininkai, kūrybiški žmonės, kurie nesunkiai prisitaikydavo prie aplinkos, tačiau neturėdavo didelių pajamų.

Lofto interjeras

Taip susiformavo loftų mada ir iš JAV atkeliavo į Europą.

Tikruoju loftu galima vadinti būstą, kuris turėjo turėti gamybinių patalpų paskirtį. Anot jos, loftas turėtų būti tokia patalpa, kuri užimtų daugiau nei 100 kv. metrų. Šį objektą nuo bet kokio kito tipo būsto galima atskirti ir pagal tai, kad jame nėra pertvarų.

Loftų Istorija Lietuvoje

Pirmosios loftų užuomazgos Lietuvoje atsirado praėjusio amžiaus pabaigoje. Pirmąjį loftą įsigijo „Menų spaustuvė“ 2002 metais. Pirmasis rinkai pritaikytas projektas įsikūrė buvusiame Sapiegos dvare Antakalnyje.

Radio loftai Vilniuje

„Ta mada pas mus prasidėjo 2000-ųjų metų pradžioje ir kuo toliau, tuo tas gyvenimo būdas turi tendenciją augti, didėti. Kalbant apie šiandieninę rinkos situaciją, pačių loftų projektų nėra daug, galbūt kokie 5 projektai vystomi šiuo metu Vilniuje“, - sakė M. Kuzminskaitė.

Kodėl Loftai Traukia Pirkėjus?

Loftai traukia pirkėjus savo vieta, nes dauguma jų yra centre, o čia visa infrastruktūra jau yra sukurta. Kalbant apie būsto pasirinkimą priemiesčiuose ir tolimesniuose rajonuose, neretai jie pasižymi infrastruktūros stygiumi. Vystytojai dabar aktyviai ieško patalpų, kurias būtų galima paversti loftais.

Butas ar kotedžas?

Pirkėjų vis daugėja, ir jais tampa nebe vien tik menininkai, loftus renkasi patys įvairiausi gyventojai. Loftų kainos priklauso nuo dydžio, nuo vietos mieste ir nuo įrengimo, tačiau tai yra įperkamas būstas.

Loftų Kainos

11,5 kv. metrų ploto loftą Vilniuje galima įsigyti už 14 tūkst. eurų. Brangiausias loftas, kurį jų įmonei teko parduoti, kainavo 130 tūkst. eurų. Naujamiestyje loftų kaina svyruoja tarp 1300-1500 eurų už kvadratinį metrą. Tačiau kuo mažesnis lofto plotas, tuo daugiau kainuoja jo kvadratinis metras.

Kadangi didžioji dalis loftų yra miesto centrinėje dalyje, išsirinkus būstą su pilna apdaila reikia nusiteikti, kad už jį gali tekti sumokėti daugiau 1500 eurų už kvadratinį metrą. Atnaujinti senas gamyklines patalpas reiškia, kad gali tekti iš naujo nutiesti visas komunikacijas ir papildomai investuoti į įrengimą. Tačiau tuo jau pasirūpina vystytojas, jei loftas perkamas projekte.

„Jeigu loftas perkamas projekte, tai tikėtina, kad vystytojas tuos darbus bus atlikęs už jus. Iš principo, perkate tą patį butą su daline apdaila“, - teigė pašnekovė.

Energetinė klasė

Loftas tikriausiai neturės A energetinės klasės, nes jis yra pastate, kuris statytas daug seniau - normalu, jei būsto energetinė klasė bus B. Jeigu būstas šildomas elektra, tuomet per mėnesį vieno kvadratinio metro apšildymas kainuos 1 eurą. Taigi, jeigu loftas yra 50 kv. metrų ploto, tuomet jo šildymas per mėnesį atsieis 50 eurų.

Loftų Minusai ir Mokesčiai

Loftų gyventojų problemos nėra didesnės ar kitokios nei žmonių, kurie gyvena įprastuose butuose. Loftų gyventojai, kaip ir visi kiti centre gyvenantys vilniečiai, susiduria su automobilių parkavimo vietų trūkumu.

„Paplitusi nuomonė, kad lofte, kuris yra negyvenamosios paskirties, negalima deklaruoti gyvenamosios vietos. Galima, ir tai nėra kažkokia problema. Kas liečia teisinius aspektus, tai galima iki šių metų pabaigos nemokėti mokesčio už šitą turtą, išpildžius tam tikrus reikalavimus. Vienas iš tų reikalavimų yra bandymas įrodyti, kad žmogus mėgina pakeisti paskirtį, tai yra prašymas savivaldybei pateiktas. Kitas dalykas yra gyvenamosios vietos deklaravimas tame lofte, kas mums suteikia teisę būti atleistam nuo to mokesčio“, - paaiškino NT ekspertė ir pridūrė, kad nuo metų pabaigos negyvenamosios paskirties pastatų gyventojams teks mokėti pusės procento NT mokestį.

Vis dėlto, ji pastebėjo, kad NT mokestis yra skaičiuojamas ne nuo sumos, kurią pirkėjas sumoka už objektą, tačiau nuo Registrų centro indeksuojamos vertės. Jeigu tai nėra nauja statyba, tuomet dažniausiai ji būna žemesnė negu lofto įsigijimo kaina. Taip pat kiekvienoje savivaldybėje jis yra skirtingas. Už standartinį 50 kv. metrų ploto loftą gali reikėti susimokėti apie 100 eurų per metus.

Finansavimas perkant loftą

Perkant negyvenamosios paskirties būstą, bankas padeda padengti 75 proc. būsto vertės. Tai reiškia, kad perkant tokį turtą, reikia sukaupti 25 proc. pradinio įnašo.

Finansavimo procentas svyruoja nuo 60 iki 75 proc. Mažesnę dalį bankas finansuoja dažniausiai tuo atveju, kai žmogus turtą perka iš antrų rankų.

60 proc. žmonių loftus perka sau, o 40 proc. perka investicijai. Vien šie skaičiai parodo, kad investuotojams lofto tipo būstas yra patrauklus.

Ilgalaikės nuomos pajamingumas yra mažesnis, siekia apie 8 proc., o trumpalaikės nuomos yra didesnis ir siekia apie 15 proc. per metus.

Kotedžas ar Butas?

Terminas, kaip kotedžas, formaliai išvis neegzistuoja. Nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente tokio būsto tipo nėra.

Dažniausiai tai - dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį.

"Dažnu atveju tai yra butai, tačiau dėl minėtų išskirtinumų rinkoje susiformavo tradicija juos laikyti ir vadinti kotedžais. Užsienyje tokio tipo būstai vadinami „town house“ arba „terraced house“. Šie būstai populiarūs Vakarų Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, taip pat Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje", - aiškino jis.

Įprastai kotedžo ieškantys žmonės pirmenybę teikia erdvei, privačiam kiemui, didesniam privatumui. Ši būsto kategorija aktualiausia šeimoms, turinčioms vaikų ir sutinkančioms už didesnį plotą papildomai susimokėti - arba pinigais įsigyjant patį kotedžą, arba ilgesniu sugaištu laiku kelyje iš namų į darbą ir atgal.

Žmonės vertina kotedžus, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant. Kotedžai paprastai turi individualų įėjimą, nuosavą kiemelį, terasą, gali turėti ir balkoną.

Pagrindinis buto pirkėjų prioritetas - išvystyta infrastruktūra ir galimybė įsikurti centriniuose miesto rajonuose. Butas, išpildantis šiuos abu kriterijus, tampa pačia likvidžiausia nekilnojamojo turto klase, metai iš metų pritraukiančia didžiausią visuomenės susidomėjimą praktiškai visuose segmentuose.

Kas perka kotedžus?

Dažniausiai tai yra šeimos arba poros, planuojančios šeimą. Jiems dažniausiai aktualu ramybė ir privatumas, gamtos kaimynystė ir nėra poreikio gyventi centre. Po vieną gyvenantys žmonės kotedžus renkasi retai.

Kadangi neretai kotedžai yra didesnio ploto, juos gali rinktis šeimos, kurioms reikia erdvės. Taip pat, pastatyti 50-ties mažaaukščių būstų projektą reikia gerokai didesnio ploto nei 50 ar net 100 butų daugiaaukščiam daugiabučiui namui.

Nors viešumoje buvo pasirodę teiginių apie karantino paskatintus procesus, kuomet žmonės ieško vis didesnio būsto užmiestyje, faktai rodo, kad butai Vilniuje ir toliau išgyvena aukso amžių.

Kotedžo kaina

Kvadratinio metro kaina tarp buto ir kotedžo iš esmės nesiskiria.

Kotedžai gali būti maži ir dideli, arti miesto centro ir miesto pakraštyje, su apdaila ir be jos, prestižinio segmento projekte ar ekonominiame. Taigi ir kaina priklausys nuo gausybės faktorių.

Loftai - Nestandartiniams Žmonėms

Loftus visų pirma renkasi nestandartinių idėjų nebijantys žmonės, kurie siekia už patrauklią kainą susikurti autentiškus namus. Pavyzdžiui, šiuo metu atrasti mini loftą Vilniuje galima ir vos už keliolika tūkstančių eurų.

Labai dažnai loftas yra jauno savarankiško žmogaus, metančio iššūkį standartiniam gyvenimo modeliui tipinio miegamojo sostinės rajono daugiabutyje, pasirinkimas.

Jau galima drąsiai kalbėti apie loftų kultūros brandą sostinėje. Dar prieš keliolika metų, kai vilniečiams Naujamiestyje buvo pasiūlyti pirmieji loftų projektai, tai atrodė kaip kažkas neįprasto, o gal ir rizikingo.

Tačiau jaunų ir veržlių miestiečių segmente ši naujiena sulaukė ypač didelio populiarumo. O šiandien loftų kultūra vis drąsiau persikelia į naujus, dar neatrastus sostinės pramoninius rajonus, tokius kaip Aukštieji Paneriai, kuriuose šiuo metu įrenginėjami „Bauhaus Mini loftai“. Tokio pobūdžio projektai suteikia galimybę įsigyti autentišką būstą už gerokai mažesnę kainą, palyginti su standartiniais būstais.

Loftų Interjeras ir Dizainas

Loftas yra konversija, kurios metu gamykliniai pastatai virsta gyvenamuoju būstu.

Detalės, kurių taip paprastai imituoti nepavyks tradiciniame būste - būtent jos ir yra loftų interjero dizaino klasika. Originaliai buvusios industrinės patalpos yra užpildytos technokratiškomis, grubokomis, autentiškomis detalėmis: sijomis, kolonomis, originaliais konstrukciniais intarpais.

Lofto dizaino elementai

Interjere galima išnaudoti ir senas, nutrupėjusias plytas bei kitą „istorinį palikimą“ - loftai visuomet turi industrinę dvasią.

Įsigyjantys loftus vertina būtent šį palikimą ir retai kada nori jo atsisakyti: interjere paliekami originalūs statinio elementai.

Loftai suteikia progą eksperimentuoti ir nutolti nuo akiai įprasto vaizdo - lubų aukštis ir plati erdvė atveria duris galimybėms. Pavyzdžiui, mėgstantys augalus jų įvairiuose aukščiuose gali prisikabinti tiek, kad jaustųsi lyg gyventų Amazonės džiunglėse. Tai būtų gan unikalus interjero dizaino sprendimas, kuris įmanomas tik turint aukštas lubas ir sienų nesuvaržytą erdvę.

Dėl visų logiškų ir praktiškų priežasčių lofte į viršų turėtų keliauti miegamasis ir galbūt - dabar labai aktualus - darbo kambarys. Tai ergonomiška, paprasta ir praktiška. Na ir žinoma, specialistės nuomone, virtuvė bei svetainė turi būti sujungtos ir nuleistos į pirmąjį aukštą.

Virtuvę galima slėpti po antro aukšto perdanga, kad jos iš ten visiškai nesimatytų ir į gartraukį nepatekę kvapai tiesiu taikymų nekiltų į viršų. Po perdanga galima slėpti ir vonios kambarį - dabar net galima įsigyti dizainerių sukurtų, jau sukomplektuotų lofto „kubų“, kurių viduje būna įrengtas vonios kambarys su tualetu, vienoje pusėje gali būti sukonstruota nedidelė, kompaktiška virtuvė.

Yra mačiusi pavyzdžių, kur antrajame lofto aukšte įrengiama vonia, kurioje, ilsintis po įtemptos darbo dienos, galima grožėtis vaizdu pro langą. Su sąlyga, kad priešais jį nėra kitų langų, žinoma.

Loftas nėra standartinis butas. Pasirinkę jį, būsimi gyventojai tame pačiame plote gauna pusantro ar net du aukštus, reiškia, daug daugiau tūrio ir erdvės.

Jei pasirinksite tokio tipo mikroloftą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nedidelėje erdvėje rastų vietas viskas, be ko praktiškai neapsisuksite savo kasdienybėje.

Apskritai, renkantis loftą reikia atkreipti dėmesį į tuos pačius elementus, kaip ir perkant įprastą būstą: vietą mieste, susisiekimo galimybes, suplanavimą ir vaizdą pro langus, galimybes greitai pasiekti reikalingus taškus - parduotuves, vaikų darželius ar mokyklas, viešąsias erdves, laisvalaikio ir poilsio vietas. Reikia gerai įvertinti savo kasdienius poreikius.

Yra svarbu atkreipti dėmesį į langus, kadangi loftuose jie būna ypač dideli, vitrininiai, todėl kokybė čia svarbi.

Perkant loftą reikia suprasti, jo unikalumą ir privalumus: įsigijus atvirą erdvę dideliais langais, nereikėtų iš jo daryti įprasto dviejų aukštų namo ar kotedžo, nederėtų uždaryti erdvių.

Nėra vieno kelio: loftas yra medžiaga vaizduotei - galima palikti visiškai industrinę, grubią autentiką, galima palikti didesnę ar mažesnę jos dalį arba visiškai nugludinti iki šviesios, lengvos estetikos, su skoningai pritaikytu krištoliniu šviestuvu.

Dažniausiai loftai yra parduodami kaip vientisa erdvė ir nemažą biudžeto pyrago gabalą sudaro laiptų, turėklų, metalo-stiklo pertvarų įrengimas.

Lofto įrengimas kainuoja šiek tiek brangiau nei buto, bet pigiau nei kotedžo ir žymiai pigiau nei namo. Nuo tuščios erdvės iki aksesuarų įrengti loftą kainuoja maždaug nuo 950 Eur/kv. m, butą - nuo 800.

Loftas skirtingai nei butas įrengiamas su laiptais, todėl didžiausią dalį sudaro minėtas laiptų, turėklų ir stiklo pertvarų įrengimas, o tai kainuoja apie 6 000-7 000 Eur. Visa kita - panašu.

Daug kas įsivaizduoja, jog loftams netinka standartiniai baldai ir reikia juos specialiai gamintis.

Lofto Erdvės Suskirstymas

Štai virtuvės epicentru dažniausiai tampa valgomasis stalas su kėdėmis aplink. Rekomenduotina, kad stalas būtų masyvus, geriausia - iš medžio. Atminkite, kad stalas funkcionuos ne tik kaip valgymo vieta, bet ir kaip erdvių atribojimas.

Miegamasis turėtų būti bent minimaliai atribotas nuo bendro erdvės - tam gali pasitarnauti stiklinės pertvaros, medienos širma. Miegamojo centre - minimali, žema lova, kurios čiužinį laiko medinis rėmas. Alternatyva tokiam mediniam miego baldui - metalinė, moderni lova.

Svetainės zona neturi būti itin išpuošta, priešingai - joje turėtų vyrauti minimalistinės poilsio nuotaikos. Rekomenduojama svetainės kambaryje patupdyti medinį staliuką, kuris kviestų išgerti kavos arba būtų patogus pasidėti knygas.

Tai toji lofto zona, kurioje vyrauja itin skirtingų medžiagų ir audinių dinamika. Nors visame lofte turėtų dominuoti medinis grindinys, vonioje jo venkite - geriau vonios kambarį dekoruokite plytelėmis, plytelių mozaika.

Dėl ribotos erdvės yra siūloma dušo kabiną atskirti stiklo blokais - kabina bus permatoma, bet tai ne tik pridės jaukumo, bet ir vizualiai padidins erdvę vonios kambaryje. Visa likusi įranga lai būna iš plieno, stiklo ir keramikos. Taip pat nepamirškite derinti rankšluosčių spalvos - rekomenduojama, kad šie būtų molio, tamsiai rudos ar pilkšvos spalvos.

Nors lofte yra įprasta naudoti „šaltas“ medžiagas, prisiminkite, kad svarbi ir minkšta tekstūra, daug šviesos ir gyvybės. Loftą kaipmat paįvairinsite įrengdami minkštus kampus - naudokite senus ar naujus odinius fotelius, neįprastų proporcijų sofas.

Išvados

Loftai - tai unikalus ir stilingas būstas, tinkantis kūrybingiems ir nestandartinių sprendimų ieškantiems žmonėms. Nors lofto įrengimas gali pareikalauti daugiau investicijų ir planavimo, galutinis rezultatas atspindės individualų stilių ir sukurs jaukią bei funkcionalią erdvę.

tags: #loftas #tai #yra #erdve #kuriai #galima