Dizainerio Liutauro Salasevičiaus vardas pastaruoju metu linksniuojamas ne tik dėl jo kūrybos, bet ir dėl kilusio skandalo, susijusio su suknele, kurią mergina laimėjo konkurse. Ši istorija atkreipė dėmesį į suknelių nuomos klausimą ir paskatino pasidomėti vestuvinių suknelių tendencijomis.

Konkurso laimėtoja liko be prizo?
Prieš Liutauro Salasevičiaus kolekcijos „Miesto raganos“ pristatymą, 18-metė kaunietė Gerda Mažeikaitė išgirdo apie nuotraukų konkursą, kuriame jaunos merginos buvo kviečiamos įrodyti esančios „geresnės už Oksaną Pikul-Jasaitienę“. Gerda nedvejojo ir atsiuntė savo nuotrauką. Konkurso prizas buvo išties viliojantis: dizainerio Liutauro Salasevičiaus suknelė ir paties menininko sukurtas įvaizdis.
Gerda nusiuntė savo fotografiją, balsavusių internautų sprendimu pateko į geriausiųjų dešimtuką, ir vėliau pavergė komisiją - Oksana Pikul-Jasaitienė ir Liutauras Salasevičius patys nusprendė, kad kaunietė verta nugalėtojos titulo ir didžiojo prizo. Vis dėlto, ilgai nauju drabužiu džiaugtis merginai neteko - jos mama Jovita ryžosi viešai papasakoti, kas įvyko po laimėjimo praėjus mėnesiui.
Kaip Žmonės.lt pasakojo Gerdos mama Jovita Mažeikienė, mėnesį pasidžiaugusi prabangia suknele, jos dukra sulaukė dizainerio atstovės reikalavimo prizą grąžinti, vėliau esą į konfliktą įsikišo ir pats Liutauras Salasevičius: „Kaip galėjote nesuprasti, kad suknelę tik skolinu?“
„Ketvirtadienį mano dukra sulaukė dizainerio asistentės skambučio. Ji pakeltu tonu pareikalavo, kad suknelę kuo greičiau grąžintume. Dukra pasimetė, pasakė, kad yra iš Kauno, Vilniuje, kur yra salonas, greitu metu tikrai nebus... O asistentė pareiškė, kad suknelės jiems reikia labai greitai.“ Nustebinta ir nusivylusi Gerda po pokalbio su asistente netruko paskambinti mamai. „Ji sakė, kad yra labai nusivylusi - juk laimėjo suknelę, o dabar ją reikia grąžinti“, - pasakojo J.Mažeikienė.
Ir ji, ir dukra įsitikinusios: konkurso, kuriame dalyvavo mergina, taisyklėse nebuvo nurodyta, kad suknelė tėra skolinama - juk „laimėti suknelę“ reiškia ją gauti visam laikui... Be to, jei suknelė būtų tik paskolinta, anot J.Mažeikienės, juk būtų reikėję pasirašyti kokią nors skolinimo ar nuomos sutartį. Bet L.Salasevičius pagalvojo kitaip.
„Pati kalbėjau su juo telefonu, aiškinomės situaciją. Jis kalbėjo taip pat pakeltu tonu, galų gale pasakė, kad ir pasiliktume tą suknelę, o tada metė ragelį“, - tikino G.Mažeikienė. Laimėta suknelė tebekaba Mažeikų namuose.
Gal pats Liutauras nežinojo konkurso sąlygų? „Taip jam ir pasakiau, - sakė J.Mažeikienė. - Jis man sakė, kad nieko tose taisyklėse įsigilinęs neskaitė. Bet ar mes dėl to kalti? Juk ten jo vardas, pavardė... Kaip galima neskaityti?“
Tačiau dėl kilusio incidento kaunietės nesijaučia įžeistos ar įskaudintos - jos tikina likusios tiesiog nesupratusios. „Pagal tas konkurso taisykles, yra dar ir antra prizo dalis - Liutauras Salasevičius turėtų sukurti dukrai asmeninį įvaizdį. Tačiau apie tai nebėjo jokia kalba“, - sakė J.Mažeikienė.
Paklausta, ar kreipsis į dizainerį, kad šis pažadėtą įvaizdį sukurtų, merginos mama tik numojo ranka: „Nebent Helovinui“.
Žmonės.lt bandė susisiekti su pačiu L.Salasevičiumi, tačiau šiuo metu dizaineris išvykęs ir telefonu neatsiliepia.
Netrukus socialiniame tinkle, L.Salasevičiaus mados namų „Madam pareis vėliau“ puslapyje, atsirado toks įrašas:
Sveiki, sveiki, būdamas išvykęs ir neturėdamas normalaus interneto tik dabar pamačiau, koks kilo triukšmas dėl suknelės… Įvyko paprasčiausias nesusikalbėjimas.
L.Salasevičiaus požiūris į suknelių nuomą
J.Salasevičiaus teigimu, vestuvinė suknelė - labai reikalingas rūbas. Juk tai ypatinga diena ir norisi atrodyti ypatingai. Todėl jis nesuprantąs suknelių nuomos salonų. Jo nuomone, suknelė turi būti kuriama konkrečiai moteriai.
Kam pirkti vestuvinę suknelę, jei ją galima išsinuomoti?
Vestuvinių suknelių kolekcijos ir tendencijos
Po L.Salasevičiaus kolekcijos balandžio mėnesį pristatymo visuomenėje nuvilnijo įvairių nuomonių banga - vieni dizainerį gyrė ir apipylė jį gražiais žodžiais, tuo tarpu kiti pažėrė kritikos. Pats Liutauras tikino, kad jam visiškai nerūpi neigiamai nusiteikusių žmonių nuomonė - jis kūrė ir kurs.
J.Salasevičiaus vestuvinės suknelės - šviesios, švelnios, kreminės, su išsiskiriančiomis juodomis detalėmis. Nuo teatrinių iki visiško minimalizmo. Kolekciją vainikavo neįprasta didžiulė, prabangi juoda suknia.
„Man ji pati šventiškiausia, tik nežinau, ar bus panaudota“,- prieš pristatymą juokavo pats dizaineris, sutikdamas, kad Lietuvoje vargu ar kas išdrįstų su tokia eiti prie altoriaus. „Nors aš pats netikiu tokiais prietarais“,- patikslino.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje veikia mados istoriko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo vestuvinių suknelių kolekcijos paroda. Parodoje eksponuojama per 50 vestuvinių suknelių, keletas vyriškų kostiumų ir daugybė vestuvinių aksesuarų: skrybėlaitės, puokštelės, bateliai, rankinukai, kaklo, galvos papuošalai, segės, kvepalai, pirštinaitės ir kita. Eksponatų A. Vasiljevas ieško aukcionuose, nemažai jų įsigyta Turkijoje.
Kolekcininkas pasakoja, kad suknių, kurioms apie 100 metų, savininkės žinomos labai retais atvejais. Dažniausiai žmonės, kurie parduoda, arba nenori atskleisti, kam jos priklausė, arba tiesiog nežino. „Vestuvinė suknelė - tai nuotakos skonio ir jos finansinių galimybių atspindys“, - sako A. Vasiljevas.
Parodoje eksponuojamos baltos, kreminės, pieno spalvos suknelės. Pasak A. Vasiljevo, baltai vestuvių suknelei tik kiek daugiau nei 200 metų, nors vestuviniai apdarai egzistuoja nuo tada, kai pradėta švęsti santuokos apeigas - jau senovės Egipte. Viduramžiais nuotakos tekėdavo vilkėdamos geriausia savo suknele. Viduržemio jūros regione buvo populiarios raudonos, aukso, sidabro spalvos suknelės.
Antrajame vilos aukšte esančiuose kambariuose suknelės eksponuojamos chronologine tvarka. Seniausioms - daugiau kaip 150 metų. „Tokioms suknioms reikėjo didelių patalpų. Su jomis buvo sunku įsėsti į karietą. Krinolinai išėjo iš mados, kai atsirado geležinkelis, nes damos su tokiomis sukniomis netilpdavo į traukinio kupe“, - šypsodamasis pasakoja A. Tais laikais suknios buvo siuvamos iš natūralaus kreminės spalvos šilko, ilgomis rankovėmis, kuklia kaklo iškirpte. Nuometas dengdavo jaunosios galvą ir dalį suknios. Labai madinga buvo puoštis apelsinų žiedais.
Jie buvo naudojami nuotakos skrybėlaitei ir sukniai puošti. Jais puošdavosi ir jaunikis bei jaunosios motina. Mados žinovas pasakoja, jog šiai epochai buvo būdingas ryškus neatitikimas tarp jaunikio ir jaunosios amžiaus (vyrui - 50 metų, nuotakai - 16). Šeimos būdavo gausios, po 10-12 vaikų.
Išėjus iš mados krinolinams, pradedami naudoti turniūrai (pranc. tournure). Tai - tam tikra pagalvėlė, dedama po suknele žemiau juosmens iš užpakalio suknelei išpūsti. Užpakalinė suknelės dalis akcentuojama ir drapiruotėmis, neilgais šleifais. Žvelgiant į sukneles stebina liemens apimtys - 40-50 centimetrų.
Nors kolekcijoje esančių suknelių būklė gana gera, nes dauguma vilkėtos tik vieną kartą, tačiau pasitaiko ir dėmėtų. A. Vasiljevas turi 12 žmonių komandą, kuri restauruoja sukneles, taiso suplyšusias detales, siuvinėja, neria. Yra moteris, kuri atsakinga už dėmių išvalymą. Dirba daugiausiai tik su natūraliomis priemonėmis: citrina, soda, spiritu. Kokiomis proporcijomis ir kokias priemones naudoti, vadovaujasi 19 amžiaus namų knygomis, kuriose gausu patarimų. Pavyzdžiui, rašalo dėmes geriausiai valo citrinos rūgštis.
Pasak mados žinovo, prasčiausiai iš visų audinių išsilaiko natūralus šilkas. Atsižvelgiant į storį, dūlėti jis pradeda jau maždaug po 60 metų, o po 300 metų virsta dulkėmis.
20 amžiaus pradžioje vestuvines sukneles imama puošti nėriniais, audiniai siuvinėjami. Kaklas ir iškirptė pridengiami aukšta nėriniuota apykakle. Prancūzų siuvėjai moterims siūlo sukneles paaukštintu liemeniu, laisvas, lengvai krentančias. Keičiasi ir audinių pasirinkimas. Tokio stiliaus suknelėms labiau tiko ploni, lengvi audiniai. Jaučiama Artimųjų Rytų (pavyzdžiui, Turkijos) įtaka.
Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo suknelės trumpėja. Dėl finansinio nestabilumo moterys tiesiog negalėjo leisti sau (nebent labai pasiturinčios) ilgų suknelių, kurioms reikia daug audinio. Kita vertus, moterys tampa laisvesnės: įgyja teisę vairuoti automobilius, dirbti ir net viešai rūkyti. Be to, išpopuliarėja energingas šokis čarlstonas, ir moterys nori šokti jį net ir per vestuves, o tam ilga suknia tik trukdo.
Ketvirto dešimtmečio viduryje suknelėms pradedami naudoti petukai, kad moteris atrodytų platesnių pečių. Šiai madai įtakos turėjo garsios aktorės Gretos Garbo, į kurią norėjo būti panašios daugelis moterų, kūno sudėjimas.
Kolekcininkas pasakoja, kad iš antrojo pasaulinio karo metų ir pokario europietiškų baltų suknelių jo kolekcijoje beveik nėra. Dauguma to laikmečio vestuvinių baltų suknelių į A. Vasiljevo kolekciją pateko iš Turkijos, kurios karas nepalietė.
6 dešimtmetyje madingos trumpos vestuvinės suknelės pūstais sijonukais. Suknios siuvinėjamos, puošiamos nėriniais. 7 dešimtmetyje moterys nori būti panašios į Žakliną Kenedi. Nešioja tabletės formos skrėbėlaites. Suknelės trumpos ar iki pusės blauzdų, paaukštintu liemeniu, su kaspinu priekyje. Įtakos vestuvių madoms turi ir hipių judėjimas - suknios puošiamos gėlių motyvais.
9 dešimtmetyje vestuvinių suknelių madai įtakos padaro Velso princesės Dianos vestuvės su princu Čarlzu. 1981 metais vykusiose vestuvėse Diana vilkėjo Viktorijos laikų stiliaus suknelę. Taigi, į madą vėl grįžta krinolinai.
Mados žinovas sako, kad šiame amžiuje keičiasi ir požiūris į santuoką. Stipriai išauga skyrybų skaičius. Žmonės pradeda tuoktis po du, tris, keturis ar net daugiau kartų. 19 amžiaus pabaigoje-20 amžiaus pradžioje nuotakos apdaras santūrus, uždaras, vėliau jis tampa vis atviresnis. Keičiasi ir požiūris į nuotaką.
Pirmajame vilos aukšte demonstruojamos šiuolaikinės vestuvinės suknelės. Kolekcijoje puikuojasi ir garsios rusų dizainerės Julijos Janinos turtingai čečėnei kurta suknelė. Nuotaka norėjo būti panaši į undinę, dizainerė jai sukūrė suknelę, primenančią žvynus. Tačiau santuoka nenusisekė ir nuotakos artimieji, nenorėdami, kad suknelė moteriai primintų karčią patirtį, perleido ją A.
20 amžiaus antrame dešimtmetyje buvo madingi etniniai motyvai.
Per šiais metais „Forum Palace“ rūmuose vykusius „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus ant raudonojo kilimo pasirodė penkios garsios moterys, pasipuošusios jo kurtomis suknelėmis iš naujausios kolekcijos. Fotografų dėmesį patraukė vestuvių planuotoja Laura Vagonė, modelis, aktoriaus Vytauto Rumšo jaunesniojo mylimoji Eva Saikovska, aktorės Karina Stungytė ir Vaida Būtytė. Viešųjų ryšių specialistė Vaida Skaisgirė į iškilmingus renginius bene visada ateina vilkėdama Liutauro kurtais apdarais - „Sidabrinių gervių 2014” apdovanojimai ne išimtis. Vaida pasipuošė būtent L.Salasevičiaus kurta suknele. „Su Karina esame pažįstami ne vienerius metus. Todėl jai tapus vieno televizijos projekto vedėja sutikau ją rengti filmavimams. Karina mane žavi savo grožiu, kurį mano suknelės tik dar labiau paryškina.
tags: #liutauro #salaseviciaus #sukneliu #nuoma