Linkuvos mūrinis karmelitų vienuolynas: istorija ir dabartis

Linkuva - miestas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, garsėjantis ne tik Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, bet ir šalia jos stūksančiu karmelitų vienuolynu. Šis architektūros paminklas, menantis gilią istoriją, šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir karmelitų vienuolynas.

Istorija

Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės medinę bažnyčią, stovėjusią iki XVII amžiaus pradžios, 1503 metais fundavo Kotryna Mykolienė iš Žeimių. 1634 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pasirašė Linkuvos senosios regulos karmelitų vienuolyno aktą. Karmelitai Linkuvoje įsikūrė 1689-aisiais, tačiau maždaug po metų jų turėtas medinis vienuolynas sudegė.

Mūrinio vienuolyno statybos užsitęsė. Pradėjus statyti mūrinį pastatą, darbai užsitęsė ir maždaug iki 1754 metų vienuolių gyvenamąjį namą sudarė su bažnyčia sujungtas vienas rytinis korpusas. Mūro vienuolynas atstatytas dalimis, ilgą laiką vienuolių gyvenamą namą sudarė vienas rytinis korpusas, jungęsis su bažnyčia. 1745 metais baigta atstatyti bažnyčia įgavo tokį vaizdą, kokį matome šiandien. Vėliau jis buvo pailgintas, rekonstruotas.

Svarbūs istoriniai įvykiai:

• 1503 metai - Kotryna Mykolienė funduoja medinę bažnyčią.
• 1634 metai - Įsteigiamas karmelitų vienuolynas.
• 1745 metai - Atstatoma Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia.
• 1832 metai - Po sukilimo vienuolynas uždaromas, jo turtas nusavinamas, vienuoliai išskirstomi į kitus vienuolynus.
• Nuo 1994 metų - Vienuolyno namas nuosavybės teise priklauso Linkuvos Švč. M.

1832 metais, po sukilimo, vienuolynas buvo uždarytas, nusavintas jo turtas, devyni vienuoliai išskirstyti į kitus vienuolynus. Nuo 1994 metų vienuolyno namas nuosavybės teise priklauso Linkuvos Švč. M.

Apgailėtina Linkuvos karmelitų vienuolyno būklė.

Architektūra ir interjeras

Apie 1992 metus vienuolyno architektūros tyrimus atliko Stasys Latonas, Robertas Zilinskas, Rimas Valeckas. Kultūros paveldo departamento internetiniame puslapyje nurodoma, kad S. Latonas lokalizavo inventoriuose aprašytas patalpas su visomis jose paminėtomis smulkmenomis. Išlikęs didžiulis kaminas. Atsilupinėjanys dažų sluoksniai atveria senąją tapybą: ornamentus, istorinių, biblinių scenų motyvus. Tapyba, ko gero, nenusileistų ir Tytuvėnams.

Unikalūs interjero elementai:

• Išlikęs didžiulis kaminas.
• Senuosius tapybos fragmentus: ornamentus, istorines ir biblines scenas.

Dabartinė būklė ir iššūkiai

Šiandien vidiniame vienuolyno kiemelyje veši žolės, langų ertmėse juoduoja išklibusios lentos, kiaurymėmis gąsdina stogas, nors čerpės buvo perdengtos apie 1990 metus. Avarinės būklės kultūros paveldo objektas - ant derybų stalo. Gražus objektas, liūdnas vaizdas. Pasakojimu jis nukelia keliais amžiais atgal.

KPD Šiaulių skyrius jau nuo 2012 metų pradėjo fiksuoti spartėjantį vienuolyno namo fizinės būklės blogėjimą, valdytojui Linkuvos Švč. M. 2013 metais į Šiaulių skyrių iškviestas klebonas nurodė, kad atlikti kai kuriuos darbus (užsandarinti stogą, sutvirtinti konstrukcijas ir pan.) parapija nepajėgi dėl lėšų stokos ir pastato avarinės būklės.

Ateities perspektyvos

Vienuolyno tvarkymo darbai gali pajudėti, jeigu Šiaulų vyskupijos kurija, Linkuvos parapija ir Pakruojo rajono savivaldybė susitars. Savivaldybė prisiima tvarkymo atsakomybę ir objekto valdymą nori perimti 25 metams. Iš pradžių Savivaldybė siūlė maksimalų perdavimo terminą - 99 metams, vėliau sumažino jį iki 25 metų su galimybe pratęsti.

Savivaldybė pastate yra numačiusi veiklas kultūriniams, visuomeniniams poreikiams, jame galėtų kurtis jaunimo organizacijos, biblioteka, bendruomenė. Sutarus dėl objekto valdymo, atsivertų galimybė gauti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, Norvegijos fondų lėšų.

Pasak M. Veliulio, Savivaldybė pastate yra numačiusi veiklas kultūriniams, visuomeniniams poreikiams, ja­me ga­lė­tų kur­tis jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos, bib­lio­te­ka, bend­ruo­me­nė. „Jei­gu pa­vyk­tų su­si­tar­ti, iš kar­to teik­tu­me Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tui pa­raiš­ką dėl ty­ri­mų, pro­ce­sas pa­ju­dė­tų. Da­bar pa­skelb­tas šau­ki­mas ES kul­tū­ros pa­vel­do ak­tua­li­za­vi­mo pro­gra­mai, po me­tų ki­tų bus nau­jas šau­ki­mas Nor­ve­gijos fon­dams. Tiek lai­ko dis­ku­tuo­ja­me, rei­kia pa­ga­liau priim­ti spren­di­mą“, - sa­ko M.

Vie­nuo­ly­no iš­sau­go­ji­mu ak­ty­viai rū­pi­na­si Lin­ku­vos bend­ruo­me­nė: lin­ku­viai su­rin­ko 900 pa­ra­šų ir juos įtei­kė vys­ku­pui. Praė­ju­sią sa­vai­tę vie­nuo­ly­no iš­sau­go­ji­mo klau­si­mas svars­ty­tas Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­te. Ko­mi­te­to na­riai pa­si­sa­kė už vie­nuo­ly­no su­tvar­ky­mą. Baž­ny­čia ne­prieš­ta­rau­ja, kad pa­sta­tas bū­tų su­tvar­ky­tas - vi­si ma­to, kad būk­lė yra blo­ga, kad rei­kia kaž­ką da­ry­ti. Vie­nin­te­lis klau­si­mas - dėl ter­mi­no. Lai­kas ei­na ne vie­nuo­ly­no nau­dai.

Pakruojo rajono savivaldybės atstovė Birutė Vanagienė išsakė pagrindinę problemą, kad Vyskupija galėtų ilgesniam laikui sudaryti sutartį su Savivaldybe, tada būtų realesnė pagalba iš rajono administracijos. Tokia geranoriška sutartis ir bendradarbiavimas - būtina sąlyga, jei pastato šeimininkai norėtų pretenduoti į tikslines VIP (Valstybės investicijų programos lėšas). Regi, tai buvo išgirsta ir reikalai pakrypo galimai 25 metų nuomai.

„Pakruojo sinagoga, dvaras, Linkuva su vienuolynu, Žeimelis labai gražiai vienas kitą papildytų ir didintų turistų srautus. Vienuolynas vertingas, įdomus, reikalingas ir kraštiečiams, ir Lietuvai.

Tikimės, kad bendromis pastangomis šis unikalus kultūros paveldo objektas bus išsaugotas ateities kartoms.

tags: #linkuvos #murinis #karmelitu #vienuolynas #pastatytas #1773