Daugiabučių liftų priežiūra: svarbūs aspektai ir gyventojų vaidmuo

Liftų priežiūra daugiabučiuose namuose yra itin svarbi siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, patogumą ir ilgalaikį įrenginių veikimą. Deja, dažnai susiduriama su problemomis, kylančiomis dėl gyventojų pasyvumo, sprendimų priėmimo vilkinimo ir finansavimo klausimų.

Problemos ir iššūkiai

Praėjus pusmečiui po pranešimo apie dalies Vilniaus liftų avarinę būklę dėl keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai ir aplinkai buvo sustabdyta daugiau kaip 30 liftų. Sostinėje didžiąją dalį liftų, esančių senos statybos daugiabučiuose namuose, prižiūrinti bendrovė „Baltijos liftai“ praneša, kad visi šie liftai jau pakeisti, kapitaliai renovuoti arba modernizuoti, tačiau ne visuose daugiabučiuose liftų savininkai operatyviai reagavo į akredituotų įstaigų ekspertų išvadas. Daugelyje namų įrenginius pavyko sutvarkyti tik po pusmečio nuo jų išjungimo.

Bendrovės „Baltijos liftai“ vadovas Mantas Romaška sako, kad imantis veiksmų iš anksto - kapitaliai renovuojant ar keičiant liftą dar iki jo sustabdymo, galima ne tik išvengti bereikalingų nepatogumų, bet ir sutaupyti gyventojų pinigų - net iki 1,5 tūkst. eurų kasmet. Tiesa, tam reikia ir aktyvesnio gyventojų įsitraukimo, kurio vis dar pasigendama.

„Nors apie kritinę liftų būklę klientus visada informuojame iš anksto metų pradžioje ir jiems įpusėjus, pastebime, kad paprastai vis tiek laukiama paskutinės minutės, kol ateina momentas, kai liftą reikia neišvengiamai stabdyti. Tada staiga kyla nepasitenkinimas, kodėl nebuvo informuota iš anksto. Kažkas nepamatė, kažkas šį klausimą atidėjo - priežasčių atsiranda įvairių.

Pavyzdžiui, vieno iš sostinės Karoliniškių mikrorajono namo gyventojai be lifto turėjo gyventi daugiau nei pusmetį, kadangi veiksmų gyventojai ir jų atstovai ėmėsi tik po to, kai akredituotos įstaigos ekspertai liftą pripažino nesaugiu naudoti ir išjungė, nors apie gresiantį lifto išjungimą buvo informuota iš anksto. Po lifto išjungimo buvo surengtas gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo per mažai gyventojų, nesusirinko kvorumas ir nebuvo įmanoma priimti sprendimo. Tuomet namo atstovas surengė raštišką balsavimą, kuris, pagal reikalavimus, trunka ne mažiau kaip dvi savaites. Po balsavimo paaiškėjo, kad vėl nėra priimtas vieningas sprendimas, kadangi nepakako gyventojų balsų. Tuomet vėl teko surengti susirinkimą. Jame jau buvo priimtas sprendimas keisti liftą. Po to sekė sutarties su rangovu derinimas ir pasirašymas, lifto montavimo ir paleidimo darbai“, - pavyzdžiu dalinasi M. Romaška.

932-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Angelė Andriukaitienė dalinasi patirtimi, kad įtikinti gyventojus remontuoti ar keisti liftą išties daug laiko ir pastangų reikalaujanti užduotis. „Tikrai turiu pripažinti, kad sukviesti gyventojus į susirinkimus ir dar užtikrinti balsų daugumą, norint priimti sprendimus, labai sudėtinga. Dažnai girdžiu pasakymus „viskas gerai su tuo liftu, čia pirmininkė prisigalvojo“ arba „geriau jau lipsiu laiptais nei mokėsiu pinigus už lifto keitimą“. Tuomet turiu įtikinti, aiškinti žmonėms, rodyti oficialius įspėjimus, kad liftas tikrai greitu metu dėl avarinės būklės bus sustabdytas, supažindinti su liftą prižiūrinčios įmonės pasiūlymais. Maža to, viską dar labiau apsunkina faktas, kad daugelis butų senos statybos namuose yra nuomojami, tad „pagauti“ savininkus sudėtinga“, - patirtimi dalinasi A. Andriukaitienė.

Ji sako, kad gyventojai paprastai susirūpina tik tada, kai liftas jau sustabdytas. „Kai tenka vaikščioti laiptais, tuomet staiga tampa aktyvesni su klausimu „ką darom toliau?“, - pasakoja bendrijos pirmininkė. - Štai viename iš daugiabučių problemų su liftu jau buvo nuo praeitų metų spalio. Tuomet gyventojai keisti įrenginio nepanoro, investavo į smulkų remontą, kol galiausiai liftas pasiekė kritinę būklę ir šiemet liepos pabaigoje buvo sustabdytas. Tai tik neseniai priėmėme sprendimą liftą keisti ir pasirašėme sutartį su lifto įrengėjais.

A.Andriukaitienė sako, kad tokie scenarijai itin dažni, todėl pataria gyventojams bei jų atstovams imtis veiksmų kaip įmanoma operatyviau - tai sutaupys ir laiko, ir resursų. Ji taip pat papildo, kad labai svarbus yra gyventojų švietimas, kodėl būtina imtis veiksmų, norint užtikrinti kuo mažiau problemų keliantį lifto veikimą.

Anot M. Romaškos, lifto keitimas, kai įrenginys jau sustabdytas, gali užsitęsti net iki pusmečio ir daugiau. Sustabdžius liftą, dažniausiai kelių savaičių eigoje gyventojai ar jų atstovai organizuoja susirinkimą. Jo metu aptaria lifto remonto ar keitimo nauju galimybes. Jei susirinkimo metu susirenka dauguma, tuomet galima tikėtis vienokio ar kitokio sprendimo, kitu atveju - sprendimų priėmimas užtrunka, todėl gyventojų aktyvumas, dalyvaujant susirinkimuose, yra labai svarbus.

„Po susirinkimo gyventojų atstovas yra įpareigojamas atlikti konkursą naujo lifto įrengėjui atrinkti. Tai paprastai užtrunka apie dvi-tris savaites. Po konkurso vykdomas balsavimas raštu, kuris vėlgi užtrunka apie dvi savaites. Jei balsavimo metu priimamas sprendimas keisti liftą, tuomet gyventojų atstovas organizuoja sutarties su lifto įrengėju derinimą ir pasirašymą. Po to vyksta lifto gamyba ir montavimas“, - detalizuoja M. Romaška. „Maža to, skaičiuojame, kad laiku priimtas sprendimas dėl senojo lifto kapitalinio remonto arba keitimo, sutaupo net iki 1500 eurų senojo lifto remonto kasmet“, - pastebi M. Romaška.

Siekiant užtikrinti sklandų ir kuo mažiau nepatogumų gyventojams keliantį lifto remontą ar, prireikus, keitimą, idealiausia - veiksmų imtis nedelsiant gavus pranešimą apie būsimą lifto sustabdymą.

Veiksmų planas gavus pranešimą apie kritinę lifto būklę:

1. Namo administratorius arba namo pirmininkas, iš liftą prižiūrinčios bendrovės gavęs informaciją apie kritinę lifto būklę, tūrėtų kreiptis į liftą prižiūrinčią bendrovę dėl lifto tvarkymo pasiūlymų. Juos, kaip sako M. Romaška, paprastai, veiksmų, kuriuos galima atlikti su senuoju liftu, yra ne vienas.
2. „Toliau gyventojų atstovas tūrėtų organizuoti namo gyventojų susirinkimą. Susirinkimo metu pristatoma lifto būklė ir pateikiami prižiūrinčios įmonės sprendimo būdai. Pagal poreikį mes ir patys dalyvaujame susirinkimuose, atsakome į visus gyventojams kylančius klausimus. Pastebime, kad vis dar dažnai atsiranda manančių, kad lifto galbūt niekas nesustabdys, tačiau svarbu įsidėmėti - jei jau akredituotų institucijų ekspertai, vadovaudamiesi nustatytais kriterijais, priėmė tokį sprendimą, jo pakeisti nėra galimybės“, - komentuoja M. Romaška. Anot jo, bendrovė prižiūrimų liftų namų administratoriams ar bendrijų pirmininkams siunčia informaciją apie liftų būklę reguliariai kelis kartus per metus.
3. Po susirinkimo gyventojai turi balsuoti. Kad sprendimas būtų priimtas, už vieną pasiūlymo variantą turi nubalsuoti gyventojų dauguma. Jeigu sprendimas priimamas, gyventojų atstovas organizuoja sutarties pasirašymą su pasirinktu rangovu ir imamasi darbų.

„Tačiau dažnai nutinka ir taip, kad balsavimui suorganizuoti ar sprendimui priimti neužtenka gyventojų balsų, tuomet visa tai užtrunka dar ilgiau ir dažnai sprendimai nebūna priimti iki lifto išjungimo, tad čia labai svarbus gyventojų įsitraukimas. Žinoma, mes visuomet stengiamės užtikrinti reikiamų dalių turėjimą sandėlyje, kad galėtume imtis darbų nedelsiant. Tačiau laikotarpis, kol naujas liftas bus įrengtas, priklauso ir nuo to meto darbų srautų, tad kuo anksčiau planuojame darbus, tuo gyventojams būna mažiau nepatogumų“, - komentuoja M. Romaška.

Specialistai sako, kad atnaujinti liftus būtina, nes jie gali tapti nebeeksploatuojami, o ataskaitiniuose susirinkimuose ir šiais metais ragins gyventojus pradėti planuoti šiuos darbus.

Jonavoje liftų priežiūra rūpinasi VšĮ „Kėlimo įrenginių priežiūros tarnyba“, kuri atlieka planinius, dalinius arba pilnus liftų patikrinimus, nustato defektus, taip pat įvertina ar liftas gali būti toliau naudojamas. Įstaiga apžiūros aktus pateikia bendrovei „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Kauno liftai“, su kuriais sudaryta liftų priežiūros ir remonto sutartis. Gyventojai dėl liftų gedimų tiesiogiai susisiekia su „Kauno liftais“, kurių kontaktai yra kiekviename lifte. Liftų rizikos vertinimus gyventojai gali matyti savitarnos svetainėje www.mokijonava.lt, dokumentų skiltyje.

Lifto atnaujinimo galimybės

Paprastai, veiksmų, kuriuos galima atlikti su senuoju liftu, yra ne vienas:

• Galima liftą dalinai modernizuoti, pakeičiant tik susidėvėjusius mazgus. Tai greičiausias ir pigiausias variantas.
• Antras sprendimas - liftą kapitaliai renovuoti. Šiuo atveju pakeičiami visi svarbiausi lifto mazgai, atnaujinama kabina ir pirmo aukšto durys su apvadais.
• Trečias variantas - lifto keitimas nauju. Šis variantas yra brangiausias, bet gyventojams galintis suteikti daugiau komforto - naujo lifto kabina būna didesnė už senojo, dažnai ir durų plotis padidėja.

Finansiniai klausimai

2023 m. vieno lifto atnaujinimo kaina siekė 54 tūkst. eurų. Visa šį suma yra dalinama proporcingai, kiekvienam butui nustatytam laikotarpiui, neviršijant leistinos maksimalios kaupiamųjų lėšų mėnesio įmokos - 1,03 eur/m2/mėn., kartu su privaloma mėnesine įmoka.

Jonavoje didžiąją dalį daugiabučių namų administruojanti bendrovė „Jonavos paslaugos“ ragina gyventojus būti aktyviais, atsakingais ir dalyvauti ataskaitiniuose daugiabučių namų susirinkimuose. Juose aptariami svarbiausi klausimai, o taip pat siūloma įtraukti lifto atnaujinimo darbus į ilgalaikius planus bei pradėti rinkti lėšas.

2023 m. per ataskaitinius susirinkimus daugiabučiuose, kuriuose yra seni ir dažnai gendantys liftai, tik trijų namų gyventojai išreiškė norą ir patvirtino ilgalaikį planą, į jį įtraukiant ir lifto atnaujinimą. Šie namai priėmė sprendimą rinkti lėšas. Šiuo metu Jonavoje yra naujai įrengti vos 3 liftai, 5 daugiabučiai namai laukia renovacijos, kurios metu pastarieji bus pakeisti, 3 namai kaupia lėšas lifto atnaujinimui bei 2 liftai yra išjungti dėl nebetinkamo jų veikimo.

Specialistai atsako vieningai: atsakingai dalyvauti susirinkimuose arba surinkti parašus patiems (daugiau nei 50% visų butų savininkų) bei pristatyti juos savo namo administratoriui, patvirtinti ilgalaikį planą, kuriame būtų lifto atnaujinimo darbai, padidinti kaupiamąsias mėnesio įmokas, kurios bus skirtos šiems darbams. Tai padaryti kiekvieno namo gyventojus skatiname skubiau, nes liftai sensta, būklė blogėja, o gedimai nesibaigs.

Ar pirmame aukšte esančių butų savininkai turi mokėti už liftą?

„Pirkdami butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, įgyjame teisę į visus bendrojo naudojimo objektus, esančius tame pastate. Bet ne tik teisę, kartu įgyjame ir pareigą tuos visus bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Civilinis kodeksas taip pat paaiškina, kas yra bendrojo naudojimo objektai. Jiems priskiriamos ir bendrojo naudojimo patalpos, ir bendros namo konstrukcijos, mechaninė, elektros, sanitarinė bei techninė įranga.

„Reikėtų labai aiškiai suprasti, kad visi bendrojo naudojimo objektai, esantys pastate, yra visų butų ir kitų patalpų savininkų. Jie privalo juos techniškai prižiūrėti. Vienos bendrojo naudojimo objekto dalies nepriežiūra, defektai gali daryti įtaką viso pastato konstrukcijoms. Tai gali kelti grėsmę ir pastatui, ir turtui, ir žmonėms, ir aplinkai. Vis dėlto, nors techninė priežiūra privaloma visiems, naudojimosi išlaidos objektais nesinaudojantiems gyventojams neturėtų būti priskaitomos.

„Jei yra taip, kad kuriuo nors bendrojo naudojimo objektu naudojasi ne visi, o tik dalis, tarkim, visų aukštų butų ir patalpų savininkai naudojasi liftu, o pirmo aukšto savininkai nesinaudoja, vadinasi, tos naudojimosi išlaidos turi būti priskaitomos tik tiems, kurie naudojasi. Vadinasi, už lifto valymą, lifto elektrą turėtų mokėti tik tie, kurie liftu naudojasi. Nesinaudojantieji prisideda prie techninės priežiūros, bet jiems neturi būti priskaitomos naudojimosi išlaidos, nes jie nesinaudoja“, - teigia G. „Laikančių sienų, pertvarų priežiūra priklauso visiems. Bet jei neturiu sandėliuko ir nepalieku automobilio rūsio patalpose, man neturėtų būti priskaitomos išlaidos už šių patalpų elektrą, jų valymą. Šiuo klausimu pasisakęs ir Aukščiausiasis teismas.

Šiame dokumente surašomi visi bendrojo naudojimo objektai, o dokumentą tvarko bendrojo naudojimo objektų valdytojas. „Jei žmonėms kyla klausimų, privalo ar neprivalo mokėti bendrojo naudojimo išlaidų, jie turėtų kreiptis į bendrojo naudojimo objektų valdytoją - į bendrijos pirmininką, į administratorių arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį.

Ką daryti, jei užstrigote lifte?

Labai svarbu pasakyti dispečerinei tikslų adresą, laiptinę, durų kodą, jei tokia informacija žinoma. Jeigu nežinote adreso, galite pasakyti lifto numerį, kuris yra ant lipduko. Jis prasideda LF-01-***** ir baigiasi paskutiniais penkiais skaičiais.

Ką daryti, jei liftas sugedo?

Sugedus liftui apie gedimą reikėtų pranešti liftą prižiūrinčiai įmonei.

tags: #liftas #daugiabutis #str