Artėjant brandos egzaminų sesijai, abiturientams ir jų tėvams aktualūs klausimai apie egzaminų išlaikymo kartelę, stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus bei egzaminų organizavimo pokyčius. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su lietuvių kalbos egzamino išlaikymo balu ir kitais aktualiais klausimais.
Minimali Egzamino Išlaikymo Riba ir Stojimo Reikalavimai
Ateinančiais metais stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami panašūs reikalavimai, kaip ir šiemet. Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą.
Kaip jau buvo patvirtinta anksčiau, 2025 m. trijų privalomų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės siekti 41-50 balų iš 100. Stojančiųjų į universitetus išlaikytų ir stojant reikalingų egzaminų įvertinimų vidurkis turėtų būti bent 50 balų iš 100, o stojančiųjų į kolegijas - bent 41 balas iš 100. Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2025 m. vienodi kriterijai stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas. Nuo 2025 m. sudarant konkursines eiles skirsis A ir B kursų valstybinių brandos egzaminų rezultatų svoriai. Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų valstybinių brandos egzaminų A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudarys 110 proc.
Stojantiesiems į menų studijų krypčių programas bus aktualūs lietuvių k. ir literatūros bei laisvai pasirinkto valstybinio brandos egzamino rezultatai: matematikos egzamino jiems laikyti nebūtina. Tačiau yra kitas „kabliukas“: dažniausiai besirenkantiems menų studijas būtina laikyti stojamuosius egzaminus. Kiekvienoje aukštojoje mokykloje bei studijų programoje šių egzaminų datos skiriasi, tad būtinai jomis pasidomėkite.
Siūlomi Pokyčiai Dėl Egzaminų Išlaikymo Ribos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo ribą nuo 35 taškų sumažinti iki 25 taškų. „Valstybinius brandos egzaminus laiko ne tik tie mokiniai, kurių akademiniai pasiekimai aukšti. Egzamino išlaikymo minimali riba turi būti adekvati, parodanti mokinio įgytas bazines žinias.
„Remiantis labiausiai tikėtinu scenarijumi, kuris modeliuojamas pagal brandos egzaminų pirmos dalies rezultatus, kai kurių valstybinių brandos egzaminų, pavyzdžiui, biologijos, istorijos, matematikos A kurso, gali neišlaikyti per 20 proc. abiturientų, o matematikos B kurso valstybinio brandos egzamino - net daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų“, - ministerijos išplatintame komentare teigė R.
„Jeigu išlaikymo kartelė toliau liks 35 taškai, yra labai didelė tikimybė, kad pasikartos šių metų scenarijus. Remiantis labiausiai tikėtinu scenarijumi, kuris modeliuojamas pagal brandos egzaminų pirmos dalies rezultatus, kai kurių valstybinių brandos egzaminų, pvz. biologijos, istorijos, matematikos A kurso, gali neišlaikyti per 20 proc. abiturientų, o matematikos B kurso valstybinio brandos egzamino - net daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų“, - pranešime cituojama ministrė.
„Jei taikome 25 taškų egzamino išlaikymo ribą, situacija taptų artimesnė rezultatams, buvusiems iki 2024 m. reformos“, - akcentuoja ji. Siūloma leisti neišlaikymo atveju tais pačiais metais perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros A arba B lygio egzaminą, bet ir matematikos.
Taip pat siūloma leisti tais pačiais metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Projektas pateiktas visuomenei viešosioms konsultacijoms - jų metu lauksime pasiūlymų, o galutinis sprendimas bus priimtas po diskusijų.
„Valstybinius brandos egzaminus laiko ne tik tie mokiniai, kurių akademiniai pasiekimai aukšti. Egzamino išlaikymo minimali riba turi būti adekvati, parodanti mokinio įgytas bazines žinias. Minimalūs reikalavimai negali būti ribojantys ar pertekliniai. Mūsų siūloma 25 taškų išlaikymo riba atitinka tarptautinį minimalų pasiekimų patikrinimo išlaikymo standartą, tai nėra kartelės nuleidimas, o moksliškai pagrįstas pagrindinių gebėjimų įrodymas“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
ŠMSM parengė ir teikia svarstymams siūlymus dėl 2026 metų brandos egzaminų sesijos. Siūloma VBE išlaikymo ribą nuo 35 taškų koreguoti iki 25 taškų, o abiturientų apsisprendimo ir pasirinkimo, kokius egzaminus norės laikyti, laiką pratęsti iki vasario 15 d.“ - rašoma pranešime spaudai.
Ministrė svarstė, kad matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas tiems, kurie planuoja studijuoti humanitarines specialybes, pavyzdžiui, pedagogikos, užsienio kalbų ar psichologijos. Anot jos, atsisakius privalomo matematikos egzamino stojant į aukštąją mokyklą, galbūt daugiau jaunuolių rinktųsi pedagogiką.
Egzaminų Organizavimo Sistemoje - Daugiau Lankstumo
Pratęsus egzaminų pasirinkimo laiką iki vasario vidurio, siūloma įvesti viešą elektroninę sistemą kandidatų VBE pasirinkimams stebėti ir pasirinktoms VBE įvedimo klaidoms taisyti. Patys III-IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo, juos užregistravo į pasirinktus egzaminus.
Būtų suteikiama galimybė VBE laikymą atidėti pakartotinei sesijai mokyklos vadovo įsakymu dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai abiturientui tuo pačiu metu, kaip ir vykstanti pagrindinė sesija, tenka laikyti stojamąjį egzaminą užsienio aukštojoje mokykloje. Iki šiol nukelti egzaminą į pakartotinę sesiją buvo galima tik dėl ligos ar artimo žmogaus netekties.
Perlaikyti VBE I dalį galėtų tik tie abiturientai, kurie pernai mokydamiesi III gimnazijos klasėje negalėjo to padaryti dėl mokyklų klaidų, t.y., mokykla nebuvo užregistravusi į egzamino perlaikymą. Siūloma leisti neišlaikymo atveju tais pačiais metais perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros A arba B lygio egzaminą, bet ir matematikos.
Neišlaikiusieji A lygiu lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, galės pasirinkti, kokiu lygiu - A arba B - norės perlaikyti. Iki šiol tais pačiais metais perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklai baigti.
Daugiau Dėmesio VBE Rezultatų Skaidrumui ir Užduočių Kokybei
Siūloma aiškiau apibrėžti egzaminų vertinimo komitetų kompetencijų ribas, didinti reikalavimus, o kartu ir pagalbą egzaminų vertintojams, užduočių recenzentams ir rengėjams. Pastariesiems Nacionalinė švietimo agentūra organizuos specializuotus vietinius ir tarptautinius mokymus.
Nacionalinė švietimo agentūra prieš kiekvieną egzaminą informuos mokyklas apie reikalavimus kompiuterių parametrams, padės mokykloms pasitikrinti egzaminams paruošto kompiuterio kokybę. Kad mokiniai užduotis atliktų sąžiningai, į kompiuterius įdiegiama programinė įranga, ribojanti galimybes naudotis pašaline informacija.
Taip pat planuojama įvesti elektroninę sistemą mokinių VBE pasirinkimams stebėti. „Pratęsus egzaminų pasirinkimo laiką iki vasario vidurio, siūloma įvesti viešą elektroninę sistemą kandidatų VBE pasirinkimams stebėti ir pasirinktoms VBE įvedimo klaidoms taisyti. Patys III-IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo, juos užregistravo į pasirinktus egzaminus“, - sako R. Popovienė.
| Reikalavimas | 2024 metai | 2025 metai |
|---|---|---|
| Privalomi egzaminai | Lietuvių kalba ir literatūra, matematika, pasirinktas egzaminas | Lietuvių kalba ir literatūra, matematika, pasirinktas egzaminas |
| Trijų egzaminų vidurkis | Taikomas | 41-50 balų iš 100 |
| Išlaikymo riba | 35 taškai (planuojama mažinti iki 25) | Planuojama 25 taškai |
Kaip išlaikiau oficialų lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminą | Patarimai, padėsiantys išlaikyti egzaminą
Kaip Skaičiuojamas Galutinis Įvertinimas?
Kaip skaičiuojamas galutinis lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimas?
Jei mokinys nuo VBE I dalies buvo atleistas, galutinis egzamino rezultatas taškais yra VBE II dalies rezultatas taškais.
Skaičiuojant galutinį VBE rezultatą imamas didesnis bendras įvertinimas taškais, t. y. Mokinys 2024 m. už VBE I dalį gavo 18 taškų (iš 20), o 2025 m. perlaikant VBE I dalį gavo 30 taškų (iš 40). 2025 m.
Brandos Atestatas: Kas Svarbu Žinoti?
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Abiturientai gaus dvikalbius skaitmeninius brandos atestatus, užpildytus lietuvių ir anglų kalbomis.
Taip, nuo 2025 m. Ne. Atleistiems nuo tam tikrų egzaminų mokiniams brandos atestate nurodoma prie egzamino pavadinimo („Atleistas“) (angl. „Excused“) su atitinkamais metais. Atleistam nuo visų brandos egzaminų, įrašoma „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“ (angl.
Jei mokinys rengė brandos darbą, jis įrašomas atestate nurodant dalyką, darbo pavadinimą, įvertinimą ir metus. Abiturientas turi kreiptis į savo mokyklą, kuri turi suteikti abiturientui skaitmeninio brandos atestato kodą.
Abiturientai, turintys tapatybės atpažinimo priemonę (el. - nuskenavus atestate esantį QR kodą (ant dokumento esantis QR kodas nukreips į atitinkamą įrašą Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre.
Kas gali patvirtinti brandos atestato tikrumą? Jei skaitmeninį brandos atestatą reikalinga patvirtinti pažyma (Apostille), abiturientas pirmiau turi kreiptis į savo mokyklos vadovą su prašymu, kad iš Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro išspausdintas brandos atestatas būtų pasirašytas fiziniu arba elektroniniu mokyklos vadovo parašu.
Visą 2025 m. m. nebelieka mokyklinių egzaminų, visi brandos egzaminai - valstybiniai. Visų dalykų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos) egzaminų antroje dalyje bus galima surinkti iki 60 taškų, kurie pridedami prie jau turimo pirmosios dalies rezultato.
Kriterijai, Taikomi Siekiantiems Gauti Brandos Atestatą
2025 m., norint baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą, reikia:
- turėti teigiamus metinius visų mokomųjų dalykų vertinimus;
- išlaikyti bent 2 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (A arba B kurso) bei dar vieno pasirinkto dalyko egzaminą.
Antrąja konkursine eile galės naudotis stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, neturintys abiejų tėvų, globotiniai, turintieji 45 proc. Taip pat pretenduoti galės ir turintieji ne trumpesnės nei 24 mėn. praktinės veiklos patirties, jei stos į bakalauro ar vientisąsias studijas.
Mokiniai dar 2024 m. Pageidaujantieji gali rengti brandos darbą. Jis nėra laikomas valstybiniu egzaminu, tačiau už jį galima gauti papildomų balų stojant į aukštąją mokyklą.
Taškai į balus bus konvertuojami tokiu principu: prie taškų bus pridedami 5 vienetai. Taip bus gaunamas atitinkamas balų kiekis. Pavyzdžiui, jeigu abiturientas surinks 35 taškus, atitinkamai gaus 40 balų, jei 55 taškus - 60 balų, ir t. 40 proc. įvertinimo (atitinkamai iki 40 taškų) surenkami dar prieš pagrindinę egzaminų sesiją III gimnazijos klasėje, o pagrindinės sesijos metu galima gauti iki 60 taškų. Tiesa, išimtys taikomos lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminams: 12 klasėje lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimas lems 70 proc. Brandos atestate įrašomi tiek tarpinio patikrinimo rezultatai, tiek bendras valstybinio brandos egzamino rezultatas.
VBE Rezultatai - Ir Priklausomai Nuo To, Į Kokią Aukštąją Mokyklą Stosite
2025 m. Jei ketinate stoti į Lietuvos universitetus, tuomet VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turi prilygti pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, t. y. būti ne žemesnis nei 50 balų. Jei ketinate stoti į kolegiją, tuomet VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turi prilygti patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, t. y.
O jei dar nesate apsisprendę, ką arba kur norėtumėte studijuoti, žurnalai „Kuo Būti“ ir „Kur stoti“ padės apsispręsti: susidėlioti mintis, pagalvoti apie variantus, kurių dar nesvarstėte, palyginti, įvertinti galimybes ir nusistatyti prioritetus.
Nuo liepos 9 d. 13 val. • Jei nepavyksta prisijungti nei per rezultatų skelbimo sistemą, nei per „Elektroninius valdžios vartus“ pabandžius kelis kartus, rekomenduojame kreiptis el.
Egzaminų Reforma: Mažinama Išlaikymo Riba, Diskutuojama Dėl Matematikos Privalomumo
Švietimo sistema Lietuvoje susiduria su dviem didžiausiais iššūkiais - prastais abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatais ir augančiu mokytojų trūkumu. Vien šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) buvo priversta prie daugumos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų, nes dalis moksleivių neįveikė padidintos 35 taškų išlaikymo ribos.
Ieškodama išeičių, ŠMSM ėmėsi kelių priemonių. Su užsienio partneriais pasirašyta sutartis dėl valstybinių egzaminų užduočių bazės kūrimo, kad ateityje užduotys būtų patikimos, iš anksto parengtos ir be klaidų. Rudenį ekspertų grupė planuoja detaliai išanalizuoti egzaminų užduotis bei vertinimą ir pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti mokinių pasirengimą.
Be to, rugsėjį žadama svarstyti, ar nevertėtų sumažinti pernai nustatytos išlaikymo ribos, kuri, anot ministrės Ramintos Popovienės, neatitiko realių mokinių žinių lygio.
Kitas atviras klausimas - matematikos egzamino privalomumas. Ministerija ketina tęsti diskusijas dėl šios tvarkos, tačiau kartu siūlo tarpinį sprendimą: nuo 2026 m. leisti neišlaikiusiems matematikos egzamino jį perlaikyti pakartotinėje sesijoje, kas iki šiol buvo įmanoma tik lietuvių kalbos egzaminui.
Be tiesiogiai su egzaminais susijusių klausimų, ministerija pristatė ir naują iniciatyvą - nacionalinę vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programą. Ji bus finansuojama daugiau nei 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir tęsis ketverius metus, siekiant gerinti vaikų sveikatą ir suteikti daugiau žinių su jais dirbantiems specialistams.
Konservatoriai Kreipėsi Į Teismą Dėl Papildomų Pridėtų Taškų
Tuo tarpu Seimo TS-LKD frakcijos nariai praėjusią savaitę kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, ginčydami sprendimą prie kai kurių valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų. Politikų teigimu, tokia praktika galėjo pažeisti teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, nes vertinimo komitetai neturi įgaliojimų keisti egzaminų vertinimo tvarkos ar priimti norminių administracinių aktų.
Parlamentarai pabrėžė, kad taškų pridėjimas, nors ir pagerino padėtį abiturientams, kurie buvo ties išlaikymo riba arba neišlaikė egzamino, objektyviai pablogino situaciją aukštus balus surinkusiems kandidatams. Dalis moksleivių staiga tapo konkurentais dėl valstybės finansuojamų studijų vietų, nors prieš sprendimą buvo laikomi sėkmingai išlaikiusiais egzaminus.
Pagerino Brandos Egzaminų Rezultatus: Pridėjo Po 10 Balų
Liepos mėnesį ŠMSM pranešė apie sprendimą prie daugumos valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų. Tokia korekcija padaryta atsižvelgiant į tai, kad pernai pakelta išlaikymo kartelė iki 35 taškų būtų nulėmusi itin daug neišlaikiusiųjų, ypač matematikos egzaminuose.
Nepaisant išankstinių nuogąstavimų, matematikos A lygio rezultatai pasirodė gana geri - egzaminą išlaikė beveik 85 proc. kandidatų, daugiau nei tūkstantis abiturientų surinko šimtukus. Tuo tarpu bendrojo kurso matematiką įveikė tik 57 proc. laikiusiųjų, o šimtukai buvo itin reti.
O štai lietuvių kalbos ir literatūros A lygio rezultatai - geriausi per dešimtmetį: egzaminą išlaikė daugiau kaip 94 proc. moksleivių, neišlaikiusiųjų skaičius sumažėjo perpus, vidurkis siekė apie 60 proc. Tačiau B lygio abiturientams sekėsi gerokai prasčiau - beveik trečdalis neišlaikė lietuvių kalbos, o matematikos - net 43 proc. Pasak R. Popovienės, tai susiję tiek su motyvacijos stoka, tiek su sprendimu padaryti matematiką privalomą stojant į visas aukštąsias mokyklas.
Padidinti lengvesnių užduočių skaičių užuot koregavus išlaikymo kartelę, anot ministrės, nėra galima, nes brandos egzaminai Lietuvoje vertina tik III-IV gimnazinės klasės ugdymo turinį, o ne visą mokyklinį kursą. „Paprastai kalbant, skirtingai nei anksčiau, užduočių rengėjai negali į egzamino turinį įdėti 9-10 klasių kurso klausimų, tai yra, lengvesnių užduočių. O 11-12 klasės ugdymo turinys yra tikrai sudėtingas“, - teigė R.
„Maža to, akivaizdu, kad tokia sistema nematuoja abiturientų brandos, taigi, net neatspindi valstybinių brandos egzaminų esminės idėjos.