Lydekos Paplitimas Lietuvos Ežeruose ir Jūros Lydekos Ypatumai

Lietuva - tai ežerų, upių ir jūros kraštas, kuriame gausu įvairių žuvų rūšių. Šiame straipsnyje aptarsime lydekos paplitimą Lietuvos ežeruose bei jūrų lydekos ypatumus.

Lydeka (Esox lucius)

Lydeka (Esox lucius)

Lydeka (Esox lucius) - lydekinių šeimos žuvis, dažnai aptinkama gėluosiuose ir apysuriuose vandenyse. Jos kūno ilgis gali siekti iki 1,5 m, o masė - iki 30 kg, tačiau dažniausiai sugaunamos 40-60 cm ilgio ir 0,5-2,5 kg masės lydekos. Lydekos yra plėšrios žuvys, kurios mėgsta pulti iš pasalų. Jos minta įvairiomis žuvimis, varlėmis, vandens žiurkėmis ir vandens paukščių jaunikliais.

Grobio lydekos tyko pasislėpusios tarp augalų, medžių šaknų ar akmenų. Jaunikliai minta vėžiagyviais ir vabzdžių lervomis. Tvenkiniuose, kur yra menkaverčių žuvų, lydekos auginamos kaip biologiniai melioratoriai.

Lietuvos ežeruose lydekos paplitusios plačiai - jos aptinkamos net 97,1% ežerų.

Ripusai

Ripusai - seliavų porūšis, natūraliai gyvenantis Ladogos ir Onegos ežeruose, taip pat kituose Pietų Karelijos ežeruose. Tai vertinga verslinė žuvis. Lietuvoje ripusai - introdukuotas porūšis, labai artimas savaime gyvenančioms seliavoms. Ripusai mėgsta didelius gylius, vėliau lytiškai subręsta, skiriasi vislumu ir neršto vietomis.

• Kūnas: Stambesnis už seliavą.
• Nugara: Tamsiai mėlyna arba tamsiai žalia.
• Šonai: Sidabriški.
• Pilvas: Baltas.
• Ilgis: Užauga iki 46 cm.
• Svoris: Užauga iki 1,5 kg.
• Gyvenimo trukmė: Iki 5 metų.
• Nerštas: Lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus. Neršia lapkričio-gruodžio mėnesiais, netoli krantų, ne giliau kaip 1-1,5 m.
• Vislumas: Apie 3 tūkst. ikrų. Ikrai smulkūs, geltoni.
• Gyvenimo būdas: Gyvena ežeruose, mėgsta ramų vandenį, laikosi akmenuotuose-smėlingose seklumose, 3-5 m gylyje.

Šviežios ripusų žuvys kvepia agurkais.

Jūros Lydeka (Merluccius merluccius)

Jūros lydeka (Merluccius merluccius), dar vadinama heku arba merlūza, yra jūrinė plėšri žuvis, priklausanti menkinių žuvų šeimai. Nors pavadinimas gali klaidinti, ji nėra artima gėlavandenei lydekai. Jūros lydeka pasižymi įdomia biologija, plačiu paplitimu ir yra vertinama tiek žvejybos, tiek kulinarijos pasaulyje.

Biologinės Ypatybės ir Skirtumai Nuo Gėlavandenės Lydekos

Jūros lydeka gali užaugti iki 1 metro ilgio ir sverti apie 10 kilogramų. Ji turi ilgą, cilindro formos kūną, didelę galvą su plačia dantyta burna.

Skirtingai nei paprastoji lydeka (Esox lucius), jūros lydeka turi du nugaros pelekus ir vieną ilgą analinį peleką. Jos uodegos pelekas tiesus, šonai sidabriškai pilki, pilvas šviesus, o išilgai kūno driekiasi tiesi juoda šoninė linija.

Šių dviejų žuvų giminystė taip pat skiriasi: paprastoji lydeka priklauso lydekinių (Esocidae) šeimai ir gyvena gėluose vandenyse, o jūros lydeka yra menkėms gimininga jūrų žuvis iš lydekinių menkių (Merlucciidae) šeimos. Tai reiškia, kad jūros lydeka nėra ta pati lydeka, tik gyvenanti jūroje - jos artimesnės giminaitės yra menkės ir kitos menkiažuvės.

Elgsena taip pat skiriasi: gėlavandenė lydeka dažniausiai tyko grobio tarp augalijos ir puola iš pasalų, o jūros lydeka - aktyvi plėšrūnė, medžiojanti atvirose jūros erdvėse. Dienos metu jūrinė lydeka linkusi laikytis prie dugno ir mažiau judėti, o naktį pakyla į vidurinius vandens sluoksnius aktyviai maitintis. Jos grobį sudaro įvairios pelaginės žuvys - ančiuviai, silkės, mažesnės menkės, sardinės - taip pat kalmarai, o jaunikliai lesa smulkius vėžiagyvius. Tuo tarpu paprastoji lydeka medžioja upėse ir ežeruose gyvenančias žuvis (kuojos, ešeriai ir pan.), varles ar net smulkius vandens paukščius, priklausomai nuo dydžio.

Paplitimas

Jūros lydekos paplitimas apima platų arealą rytiniame Atlanto vandenyne - nuo šiaurės Europos pakrančių (Norvegijos ir Islandijos) iki pat Šiaurės Afrikos (Mauritanijos). Ši žuvis gausi ir Viduržemio jūroje, taip pat aptinkama pietinėje Juodosios jūros dalyje. Jūrinė lydeka mėgsta vėsesnius vandenis, todėl šiaurėje jos paplitimas siekia Norvegijos jūrų rajonus.

Baltijos jūra nėra būdinga jūros lydekoms dėl mažesnio vandens druskingumo ir tinkamų buveinių stokos. Vis dėlto retkarčiais pavienės jūrinės lydekos užklysta į pietvakarinę Baltiją. 2015 m. Lietuvos žvejo tinkluose prie Šventosios buvo netikėtai sugauta europinė paprastoji jūrinė lydeka - tai itin retas atvejis mūsų pakrantėse.

Žvejyba

Geriausias metas žvejoti jūrinę lydeką priklauso nuo regiono. Šiltuoju sezonu (vasarą) jos dažniau plaukioja sekliau, arčiau 70-100 m gylių, ypač naktimis. Vasaros pradžia ir vidurys yra palankus metas mėgėjams, nes žuvys būna pasiekiamesnės. Ruduo taip pat tinkamas, nes lydekos rudenį kaupia riebalus.

Būtina atkreipti dėmesį į žvejybos reglamentus tose vietovėse, kur ketinate gaudyti jūrines lydekas. Daugelyje šalių jūrinė lydeka yra svarbi komercinė rūšis, todėl nustatytos žvejybos kvotos, minimalūs dydžiai ir kiti apribojimai.

Žvejoti jūrinę lydeką geriausia vasarą arba ankstyvą rudenį, kai jos aktyvios ir nėra audrų. Visada laikykitės galiojančių žvejybos taisyklių.

Jūros lydeka (Merluccius merluccius)

Skonis ir Nauda Sveikatai

Jūros lydeka yra vertinama baltos žuvies rūšis su švelniu skoniu. Jos mėsa balta, liesa ir neturi intensyvaus „žuvinio“ kvapo. Iškepus jūrinės lydekos filė tampa standžiai gležna ir lengvai skyla dribsniais, primindama menkės ar starkio mėsos struktūrą. Dėl šios savybės ji ypač mėgstama pietų Europos virtuvėse.

Jūrinė lydeka yra ne tik gardi, bet ir sveika. Jos mėsa yra liesa, turinti tik ~1% riebalų, todėl tai puikus pasirinkimas ieškantiems mažiau kaloringos, dietiškos žuvies. 100 g šviežios jūrinės lydekos suteikia apie 70-80 kcal ir net ~17-18 g kokybiškų baltymų. Baltymai iš žuvies lengvai virškinami, juose gausu būtinų amino rūgščių, padedančių atstatyti raumenis ir audinius.

Jūros lydekoje taip pat yra vertingų mikroelementų: jodo (svarbaus skydliaukės veiklai), fosforo (kaulams ir dantims), kalio bei magnio. Joje randama B grupės vitaminų, ypač B12, niacino (B3) ir piridoksino (B6), kurie gerina medžiagų apykaitą ir nervų sistemos veiklą.

Jūros Lydeka Kulinarijoje

Kulinarijoje jūros lydeka itin universali. Dėl tvirtos tekstūros ji puikiai tinka kepti keptuvėje ar gruzdinti tešloje. Lietuvoje šaldyta jūros lydeka dažnai kepama orkaitėje su prieskoninėmis žolelėmis, citrina, arba troškinama su daržovėmis ir pomidorų padažu. Taip pat ji tinkama žuvies kotletams, nes neturi stipraus kvapo ir lengvai susimalą į faršą.

Dėl savo liesumo ir aukštos baltymų vertės jūros lydeka tinka sportuojantiems, vaikams, senjorams. Tai lengvai virškinama žuvis, retai sukelianti alergijas. Visgi patartina atkreipti dėmesį į kilmę - atsakingi vartotojai renkasi žvejybos būdu (pvz., ūdomis) sugautą jūros lydeką, nes gaudant dugniniais tralais nukenčia jūrų ekosistemos (daug priegaudos žuvų sužalojama ar išmetama).

Įdomūs Faktai ir Mitai Apie Jūros Lydeką

• Ne tik viena rūšis: Parduotuvėse pavadinimu „jūros lydeka“ slepiasi ne viena vienintelė žuvies rūšis. Iš tiesų egzistuoja keliolika Merluccius genties rūšių.
• „Jūrinė lydeka“ nėra lydeka: Kaip minėta anksčiau, nepaisant pavadinimo, jūros lydeka nėra artimai gimininga mūsų ežerų lydekai. Tai menkių šeimos atstovė.
• Pravardės: Jūrinei lydekai įvairiose šalyse prilipusios spalvingos pravardės. Pvz., Didžiojoje Britanijoje ši žuvis vadinta „silkine lydeka“ (angl. herring hake), nes neretai pagaunama kartu su silkėmis.

Jūros lydeka yra svarbi verslinė žuvis Europoje. Dėl pergaudymo XX a. pab.-XXI a. pr. buvo susirūpinta jos ištekliais, bet griežtos taisyklės davė rezultatų - Atlanto šiaurės rytų populiacija atsigauna.

Didžiausios jūrinės lydekos gali užaugti per 1,2 m ilgio ir sverti apie 15-20 kg. Žinoma atvejų, kai sugautos ~30 svarų (apie 14 kg) sveriančios lydekos prie Britų krantų.

Pietų Europoje sakoma, kad šviežia merlūza turi būti greitai suvartota, nes ji greitai genda ir praranda skonį. Iš dalies tai tiesa - jūros lydekos mėsa minkšta ir prastai išlaiko tekstūrą ilgai laikant net šaldytuve. Todėl ten įprasta ją ruošti tą pačią dieną po žvejybos.

Praktiniai Patarimai

• Atpažinimas: Jūrinę lydeką atpažinsite iš pailgo sidabrinio kūno, dviejų nugaros pelekų ir didelės dantytos burnos.
• Buveinė: Ši žuvis gyvena giliuose Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų vandenyse (70-300 m gylyje).
• Žvejyba: Jei planuojate žvejoti jūrinę lydeką, pasiruoškite tinkamą inventorių. Rinkitės tvirtą jūrinę meškerę, naudokite sunkius svarelius ir metalinius arba storus pavadėlius dėl žuvies aštrių dantų. Masalams tiks stambios žuvys arba jų filė. Geriausia žvejoti iš valties naktį arba prieblandoje, giliose vietose.
• Sezonas: Palankiausias metas - vasara ir ruduo, kai orai stabilūs, o jūros lydekos aktyviai maitinasi vidutiniame gylyje.
• Kulinarija: Sugavę ar nusipirkę jūrinę lydeką, žinokite, kad tai universali žuvis virtuvėje. Iškart atšaldykite arba išdorokite laimikį - mėsa genda greičiau nei, pavyzdžiui, lašišos. Prieš gamindami, galite ją marinuoti citrina, žolelėmis. Kepkite neperdžiovindami - minkšta mėsa greitai iškepa. Patiekite su lengvais garnyrais, kurie neužgožtų subtilaus skonio (daržovės, bulvės).

Jūros lydeka - puikus pavyzdys, kaip viena žuvis gali suvienyti skirtingų pomėgių žmones.

tags: #lietuvis #ezerai #turtingi #lydekomis