Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima ryški tendencija - gyventojai vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria savo būsto atnaujinimui. Būsto atnaujinimas - populiarus pasirinkimas tarp lietuvių. Ši tendencija atsispindi tiek gyventojų apklausose, tiek statistiniuose duomenyse, rodančiuose išaugusį vartojimo paskolų poreikį namų remontui. Panagrinėkime, kokios priežastys lemia šį augimą, kiek lietuviai išleidžia būsto atnaujinimui ir kokios yra šios tendencijos perspektyvos.
Gyventojų Požiūris į Būsto Atnaujinimą
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų skiria nemažą dalį savo mėnesinio biudžeto būsto atnaujinimui. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų teigė skiriantys ne mažiau 6% savo mėnesinio šeimos biudžeto būsto atnaujinimui. Kas trečias apklaustasis skiria 6-10% mėnesinių pajamų, 15% apklaustųjų - 16-20%, 11% - ketvirtadalį per mėnesį gaunamų pajamų. Vos 7% neskiria lėšų turimo būsto atnaujinimui.
Pajamos, skiriamos būsto atnaujinimui:
| Pajamos, skiriamos būsto atnaujinimui | Apklaustųjų dalis |
|---|---|
| 6-10% | 33% |
| 16-20% | 15% |
| 25% | 11% |
| Neskiria lėšų | 7% |
„Viena vertus, gyventojai daugiau investuoja į būstą, kita vertus, kelia ir didesnius reikalavimus savo gyvenimo sąlygoms. Aktyvesnį gyventojų investavimą į savo namus patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Lyginant 2014 m. birželio mėn. rodiklius su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 3,4%.
Vartojimo Paskolos Būsto Remontui
Išaugęs poreikį atnaujinti būstą patvirtina ir namų remonto darbus vykdančios įmonės vadovas Mantas Didikas, sakydamas, kad šiemet sulaukia apie 15 proc. daugiau užklausų. Pirmą šių metų pusmetį per platformą išduotų vartojimo paskolų suma pasiekė 11,4 mln. eurų ir buvo bene 38 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausiai, net 82 proc., išaugo išduotų paskolų namų remontui suma. Vidutinė paskola namų remontui siekė 4,7 tūkst. eurų, 28 proc. daugiau nei pernai.
„Skolinimasis namų remontui pradėjo sparčiai augti dar praėjusių metų antroje pusėje, kai ženkliai išaugus elektros kainoms bei kitiems energetiniams ištekliams, žmonės suskubo atnaujinti namus, investuoti į sprendimus, leisiančius sutaupyti ateityje. Sprendimą investuoti į namų atnaujinimą dabar, o ne atidėti ateičiai, dar labiau paskatino ir ženkliai išaugusi infliacija. Mūsų statistika rodo, kad ši tendencija išlieka ir toliau“, - pastebi „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
„Lygindami šių metų pusmetį su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, matome gana nemažą namų remontų skaičiaus padidėjimą. Pernai vyravo naujų būstų įrengimo poreikis, šiemet - daugiau atsiranda ir senosios statybos gyvenamųjų patalpų remonto darbų poreikis. Reikėtų pasakyti, kad bent kol kas nematome jokių grėsmingų ar neįprastų ženklų. Visuomet taip būna - keičiantis būsto rinkos sąlygoms, t. y. augant būsto kainų lygiui ir rinkoje vyraujant šiokiam tokiam nestabilumui, žmonės kaip atsinaujinimo alternatyvą drąsiau renkasi būsto remontą“, - komentuoja M. Didikas, „Mangasta“ vadovas.
Būsto Remonto Išlaidos
Anot jo, namų remonto išlaidos priklauso nuo gyventojų poreikių ir gyvenamojo būsto dydžio bei būklės. Pavyzdžiui, standartiniam dviejų kambarių buto, kurio plotas iki 50 kv. m., remontui lietuviai dažniausiai skiria 5-8 tūkst. eurų. O kapitalinio remonto atveju, kai reikia keisti ir elektros instaliaciją, santechnikos vamzdynus ar atlikti griovimo darbus, gyventojai linkę išleisti apie 10-12 tūkst. eurų.
„Lietuvos gyventojai ryžtasi paskolomis padengti ne tik vartojimo išlaidas, bet ir imtis didesnių projektų, tokių kaip namų remontas ar energinio efektyvumo sprendimai. Siekiant ilgalaikės finansinės naudos, tokie pasirinkimai gali padėti apsaugoti šeimos biudžetą nuo netikėtų išlaidų ateityje. Vis dėlto skolintis visada būtina atsakingai, atsižvelgiant į savo finansines galimybes ir ilgalaikius įsipareigojimus“, - teigia R. Mylė. Be to, mūsų šalies gyventojai daugiau investuoja ir į savo būsto atnaujinimą - vidutinė vartojimo paskolos suma šiam tikslui siekia 11 tūkst. eurų, o Latvijoje ir Estijoje - po 9 tūkst. eurų.
R. Mylė taip pat atkreipia dėmesį, kad kaimynėje Latvijoje šias paskolas namų atnaujinimui ima vos 18 proc. gyventojų (Lietuvoje - 28 proc.) - 49 proc. Lietuva taip pat išsiskiria tarp Baltijos šalių žaliųjų kreditų populiarumu. „Taigi, galima drąsiai sakyti, kad lietuviai skolinasi atsakingiau. Jie dažniau nei latviai ir estai paskolas ima namų atnaujinimui, tokiu būdu pagerindami savo gyvenimo kokybę ir turto vertę, taip sumažindami ir kasdienes šildymo ar elektros išlaidas.
Finansų ekspertai sako, kad tai ne tokia ir bloga idėja, mat būsto atnaujinimą dažniausiai galima laikyti atsiperkančia investicija - gyvenimo kokybė pagerėja, o būsto vertė gali paaugti kelis kartus didesne suma nei išleidžiama jo atnaujinimui. Kapitalinis remontas gali padidinti būsto vertę.
Paskolų Tikslai ir Tendencijos
35 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas ima vartojimo reikmėms, 28 proc. būsto remontui, o dar 24 proc. - automobiliui įsigyti, rodo naujausi „Luminor“ duomenys. Palyginus Baltijos šalis, vidutinė vartojimo paskolos suma Lietuvoje siekia 6 tūkst. eurų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Ši suma didesnė nei Latvijoje (5 tūkst. Eur) bei Estijoje (5,4 tūkst. Eur).
Europos Centrinio Banko palūkanų normų kritimas paskatino lietuvius pernai skolintis aktyviau: dažniausiai, kreiptasi dėl vartojimo paskolų, o metams einant pabaigos link, buvo vis dažniau pateikiamos paraiškos būsto paskoloms.
Taip pat pastebėta tendencija, kad nuo 2024 m. 2024 m. aktyviai kreiptasi ir dėl būsto paskolų refinansavimo - ši paslauga ir toliau smarkiai populiarėja. Per metus tokių paskolų paraiškų skaičius išaugo kiek daugiau nei dvigubai (100,95 proc.).
„Žmonės būsto paskolą refinansuoja, kadangi dalis jų paskolas ėmė daug anksčiau ir pasiskaičiavo, jog šiuo metu taikoma mažesnė banko pelno marža gali per ganėtinai trumpą laiką gerokai atsipirkti. Tai rodo, kad finansinis raštingumas Lietuvoje auga ir žmonės atranda būdų išnaudoti bankų paslaugas savo naudai“, - aiškina E.
„Mūsų duomenys rodo, kad praėjusiais metais žmonės pamažu vėl pradėjo ryžtis pirkti būstą - būtent tai yra didžiausias pastarųjų metų pokytis. Tai neabejotinai paskatino mažėjančios ECB palūkanos ir nusistovėjusios NT kainos. Taip pat sumažėjo prašymų atidėti kredito įmokas bei vėluojančių mokėjimų.
„Bigbank“ vyriausias ekonomistas Raul Eamets tikisi, kad EURIBOR jau šiemet pasieks 1,5-1,8 proc. lygį, todėl būsto paklausa ir toliau turėtų augti - NT rinkos specialistai šiuo metu kalba apie 5 proc.
Atsakingas Skolinimasis Būsto Remontui
Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu šių metų pradžioje atlikus šalies gyventojų tyrimą apie skolinimosi priežastis, biudžeto planavimą ir impulsyvų pirkimą paaiškėjo, kad lietuviai priežastimis, sukeliančiomis poreikį skolintis, dažniausiai nurodo namų remontą (17 proc.), sveikatos priežiūrą (12 proc.) ir automobilio remontą (10 proc.).
Tik šiek tiek daugiau kaip pusė apklaustųjų (59 proc.) tikina niekada nesiskolinantys pinigų. Taip dažniausiai teigia vidutinių ir didesnių pajamų apklaustieji.
Finansų ekspertai sako, kad apklausos rezultatai - gana logiški. Pinigų žmonės skolinasi didesnėms išlaidoms, kurios leidžia pagerinti gyvenimo kokybę arba yra neišvengiamos.
„Skolintis namų remontui gali būti visai protingas žingsnis, jei tai daroma atsakingai. Svarbu pasirinkti patikimus skolintojus, aiškiai suprasti sutarties sąlygas ir turėti detalų planą, kaip bus panaudoti pasiskolinti pinigai. Tai viena iš tų skolinimosi sričių, kurią galima laikyti investicija - tinkamai atliktas remontas pagerina gyvenimo kokybę, gali padidinti turimo būsto vertę. Vis dėlto būtina užtikrinti, kad lėšos bus iš tikrųjų panaudotos pagal paskirtį, o skolos grąžinimas nebus per didelė finansinė našta“, - sako Tomas Bataitis, „Credit24“, vadovas.
Jis taip pat pastebi, kad gana įprasta pinigų būsto atnaujinimui skolintis ir tuomet, kai jį ketinama parduoti.
„Tai gana dažna strategija - prieš parduodant būstą investuoti į jo atnaujinimą, kad būtų galima jį parduoti greičiau ir už didesnę kainą. Tačiau svarbu racionaliai įvertinti investicijų grąžą - ne kiekvienas remontas ženkliai padidina būsto vertę. Todėl prieš skolinantis dažnai verta pasitarti su nekilnojamojo turto specialistais ar finansų ekspertais, kad išlaidos atsipirktų ir sprendimas būtų finansiškai pagrįstas“, - teigia pašnekovas.
Jis išskiria kelis patarimus, kaip skolintus pinigus būsto remontui panaudoti kuo racionaliau ir sutaupyti.
Aiškus namų atnaujinimo planas
T. Bataitis sako, kad viena esminių taisyklių skolinantis pinigus - visą sumą panaudoti tikslingai.
„Prieš atliekant namų remonto darbus ir skolinantis tam tikrą pinigų sumą, labai svarbu susiplanuoti detalų biudžetą. Tai padės kontroliuoti išlaidas ir užtikrins, kad visi darbai būtų atlikti pagal numatytą planą, neieškant papildomų finansavimo šaltinių. Gerai suplanuotas biudžetas leidžia išvengti nepageidaujamų finansinių problemų. Labai svarbu, kad pinigai nebūtų panaudoti ne pagal sudarytą planą, nes už juos juk bus mokamos palūkanos”, - pabrėžia finansų ekspertas.
Jau sudarius pamatuotą biudžetą reikėtų pagalvoti apie kelis gudrius būdus sutaupyti. Vienas patarimų - jei biudžetas ribotas, darbus paskirstyti per kelis etapus arba išsirinkti kambarius, kuriems atnaujinimo reikia labiausiai. Patartina ir sekti akcijas bei išpardavimus - dažnai galima nemažai sutaupyti, jei statybinės medžiagos ar baldai perkami per sezoninius išpardavimus. Labai svarbu palyginti kainas - statybinių, apdailos prekių kainos skirtingose parduotuvėse gali labai smarkiai skirtis. Galiausiai, šias medžiagas galima pirkti iš antrų rankų - taip baldus, duris ar net statybines medžiagas galima rasti geros būklės ir žymiai pigiau.
„Atnaujinant būstą labai svarbu nepamiršti dalykų, kurių plika akimi nematome, ypač jei tai nuosavas namas ar dvibutis. Neretai žmonės daug dėmesio skiria interjero ar fasado atnaujinimui, tačiau ignoruoja paslėptas, bet kritines sistemas - vamzdynus, elektros instaliaciją, šildymo ar vėdinimo sistemas. Investicija į šiuos dalykus užtikrina ne tik komfortą, bet ir ilgalaikį būsto vertės išsaugojimą bei saugumą“, - priduria pašnekovas.
Svarbu planuoti remonto darbus.
Darbai, kuriuos galite atlikti patys
Jei turite laiko ir šiek tiek praktinių įgūdžių, nemažą dalį namų remonto galite atlikti savarankiškai. Tai padės sutaupyti, leis geriau kontroliuoti procesą. Vienas lengviausių ir populiariausių būdų savarankiškai atnaujinti namus - dažymo darbai. Sienų, lubų, durų ar baldų perdažymas gali suteikti interjerui visiškai naują išvaizdą. Kita nesudėtinga, bet efektyvi būsto atnaujinimo priemonė - tapetų klijavimas. Šiuolaikiniai tapetai dažnai yra lengvai klijuojami, todėl juos galima uždėti ir be specialisto pagalbos. Svarbu tiksliai išmatuoti sienas, o klijuojant pradėti nuo krašto, kad siūlės būtų kuo mažiau pastebimos - tai patartų bet kuris būsto apdailininkas. Grindų atnaujinimas taip pat gali būti daromas savarankiškai. Laminato ar vinilinės dangos klojimas yra palyginti paprastas procesas, nes dauguma šiuolaikinių sistemų sukurta taip, kad jas būtų galima montuoti be specialių įrankių ar sudėtingų žinių. Savarankiškai galima atlikti ir smulkius santechnikos darbus. Pavyzdžiui, pakeisti maišytuvą vonioje ar virtuvėje, sumontuoti naują sifoną ar pakeisti dušo galvutę.
Vis dėlto būtinai samdykite specialistus sudėtingiems darbams - tai gali atrodyti kaip papildomos išlaidos, bet išvengsite brangiai kainuojančių klaidų, pataria pašnekovas.
„Bandydami sutaupyti kai kurie žmonės imasi sudėtingų remonto darbų patys, tačiau tai ne visada pasiteisina. Jei trūksta reikiamų įgūdžių, galima sugadinti brangias medžiagas ar net padaryti klaidų, kurias vėliau teks taisyti iš naujo - tai gali kainuoti dar daugiau. Todėl kartais išmintingiau iš karto pasamdyti specialistą, kuris darbus atliks kokybiškai ir efektyviai.