Klaipėdos Liepų gatvė (vok. Lindenstraße, Lindenallee, Alexanderstraße, Antano Smetonos alėja, Adolf Hitlerstraße, Gorkio gatvė, nuo 1989 - Liepų gatvė) - viena svarbiausių Klaipėdos gatvių. Ši gatvė mena ilgą ir turtingą istoriją, o jos pavadinimas atspindi įvairius istorinius laikotarpius ir politinius režimus.
Dar XVI a. Klaipėdos šiaurinėje dalyje (Danės dešiniajame krante) gausėjo miestui padovanotų sodybų. Formavosi nauja miesto dalis, pavadinta Krūmamiesčiu. XVII a. čia gyveno daugiausia neturtingi lietuviai.
Vaizdingais pasakojimais iliustruotas pasivaikščiojimas prasidėjo Atgimimo aikštėje. Ši miesto dalis, kuri ribojosi su Dangės upe, S. Šimkaus, K. Donelaičio ir S. Daukanto gatvėmis, anot A. Jonikaitytės, nuo XVI amžiaus buvo vadinama Krūmamiesčiu, kuris iki pat XVIII amžiaus buvo laikomas užmiesčiu ir jame gyveno tik skurdžiai.
1756 per Septynmetį karą Krūmamiestis sudegintas, po karo vėl atstatytas. XVII a. viduryje, be magistralinės ir tranzitinės H. Manto gatvės (vadinta Ilgąja, vėliau Liepojos gatve), planuose pažymėta ir ši gatvė. Vėliau ji paversta paukščių turgaviete.
Nuo XVIII amžiaus vidurio, kai Dangė nebebuvo natūrali miesto siena, o Biržos tiltas - nebe vartai į miestą, miestas plėtėsi Krūmamiesčio link. Pradedant miesto rotuše, prie Biržos tilto - vienoje pusėje birža, kitoje - paštas, prie dabartinio Pilies tilto buvo įkurta muitinė, Naujojoje Uosto gatvėje - policija, teismas ir kalėjimas. Kaipgi turgus be karčemos? Prūsijos karalystėje išleidus nurodymą, jog mieste nė vienas keliautojas negali likti be nakvynės, mieste atsidarė nemažai karčemų. Viena jų XVIII amžiaus viduryje pradėjo veikti šiandieninės "Liepų alėjos" vietoje: pirmajame aukšte veikė baras, antrajame - nuomojami kambariai.
XVIII amžiuje, kai dėl medienos eksporto suklestėjo Mėmelis, susiformavo naujas visuomenės sluoksnis, vadinamieji grosbiurgeriai, t. y. turtingieji miestiečiai, pirkliai, pramonininkai, kurie Liepų gatvėje pasistatė įspūdingas vilas, o jų vietoje šiandien veikia bankas, paštas, Laikrodžių muziejus. Pavyzdžiui, senojo pašto sklype savo vilą turėjo garbinga Argelanderių šeima. A. Jonikaitytė paminėjo, kad XIX a. "Su ponais Argelanderiais karaliai puikiai sutarė, dažnai pas juos lankėsi, kartu švęsdavo šeimos šventes, mėgdavo iškylauti Tauralaukyje. Ponia Dorotėja Argelander princais rūpinosi kaip savo vaikais, gamino maistą pagal jų pageidavimus. Argelanderiai turėjo sūnų, kuris puikiai sutarė su princais", - pasakojo A.
Beje Argelanderių sūnus Friedrichas Vilhelmas tapo garsiu astronomu. Jis buvo Karaliaučiaus, vėliau Bonos universiteto profesorius. Jo dėka Bonos observatorija tapo vienu garsiausių astronomijos centrų pasaulyje ir dėl to šiame mieste netgi atsirado Argelanderio gatvė.
Vėliau Argelanderių vila tapo miesto nuosavybe, ir ten buvo perkeltas paštas. XIX amžiuje labai padidėjo pašto veiklos apimtis, tad Argelanderių vila šiai įstaigai tapo per maža. Miestas nusprendė šį statinį nugriauti ir pastatyti didesnį, tačiau Argelanderių viloje kadaise gyvenęs buvęs Prūsijos karalystės princas (tuo metu jau karalius) neleido nugriauti pastato, atvirkščiai, liepė rekonstruoti.
Gidė A. Jonikaitytė pasakojo, kad Liepų gatvė, kuri XIX amžiuje vadinosi Caro Aleksandro gatve, driekėsi iki šiandieninio Laivų skersgatvio. Tačiau plečiantis miestui, gatvė ilgėjo ir buvo pavadinta nelabai originaliai: Pailgintąją Caro Aleksandro gatve. Tačiau žmonės šią gatvę vis tiek vadino Liepų alėja, nes gatvės viduryje iki pat Antrojo pasaulinio karo driekėsi dvi liepų eilės. Vėliau, keičiantis valdžioms, keitėsi ir prestižinės gatvės pavadinimas.
Gatvės pradžioje stovėjo XIX a. pastatytas kaizerio Wilhelmo I paminklas (nuverstas 1923). Toliau driekėsi 2 eilės apkarpomų liepų. 1893 pastatyti gražūs buvę Gubernatorių, vėliau Pašto rūmai. Būta klinikų, masonų ložės (sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą). Čia buvo ir miesto kapinės, dujų fabrikas (sugriautas po Antrojo pasaulinį karo), vandentiekis, skerdykla, Latvijos konsulatas. Už skerdyklos buvo vagonų, chemijos produktų, medžio apdirbimo fabrikai, Bisdom & Zoon faneros gamykla ir galiausiai miestui priklausęs Luizės dvaras.
Prano Domšaičio galerijos vietoje anksčiau veikė akių gydytojo Edvino Haino rezidencija ir akių ligų klinika. Žvelgiant į šį pastatą galima įžvelgti kaimiškų motyvų, kurie anuomet miestų architektūroje nebuvo labai populiarūs.
A. Gidė ekskursantus vedė iki anuomet veikusio dujų fabriko, kuris buvo pastatytas XIX amžiaus viduryje. Iki to laiko Mėmelis skendėjo tamsoje. Pirma idėja statyti fabriką kilo šalia Dangės upės, tačiau, ištyrus gruntą, išaiškėjo, kad jis nėra tinkamas tokiam dideliam statiniui. Taigi jau XIX amžiaus viduryje Mėmelyje sužiba dujų šviestuvai ir jais apšviečiami visuomeniniai pastatai.
"Tuomet šeimininkės pradėjo maistą gaminti ant dujinių viryklių. Tai, beje, Didžiojoje Lietuvoje buvo negirdėta ir nematyta. Kai 1923 metais, po Klaipėdos sukilimo, iš Didžiosios Lietuvos atvyko kariškiai, jiems dujinis apšvietimas buvo neįtikėtinas, dalykas", - paminėjo A. Jonikaitytė. Įdomu, jog mieste iki šiol veikia du autentiški dujiniai šviestuvai, apšviečiantys gatvę.
XX amžiaus pradžioje netoli dujų fabriko, ten, kur dabar stovi sporto klubas "Impuls", pastatyta skerdykla. Netoliese pastatytas ir vandens bokštas (kuris vėliau buvo sugriautas ir vėl atstatytas).
Ekskursantus vesdama atgal, Liepų gatvės pradžios link, gidė stabtelėjo šalia K. Donelaičio skvero ir papasakojo dar vieną įdomų faktą. Šiandien veikiančios Menų akademijoje vietoje XX amžiaus pradžioje atidarytas mergaičių licėjus. Šalia esančiame K. Donelaičio skvere, kuris anuomet vadinosi Turn Platz, arba Sporto aikšte (kitų dar vadintas Gimnastikos aikšte), mokinės dalyvaudavo gimnastikos treniruotėse. Miestiečiams tai dar buvo unikali sporto rūšis ir treniruotės tapo didele atrakcija, kurią miestiečiai stebėdavo tarsi išskirtinį pasirodymą.
Šiuolaikinėje Liepų gatvėje yra Kristijono Donelaičio aikštė su paminklu būrų dainiui. Buvusioje klinikoje įrengta Klaipėdos paveikslų galerija. Senajame pastate įsikūrusi miesto savivaldybė. Išliko liepos, kai kurios iš jų ilgaamžės.
Gatvės pavadinimas kito: po Rusijos caro Aleksandro I apsilankymo Klaipėdoje 1807 gatvė pavadinta jo vardu. Klaipėdai prisijungus prie Lietuvos, gatvei duotas Antano Smetonos vardas. Po 1939 minint Vokietijos reichskanclerio Adolfo Hitlerio vizitą nacistai gatvę pakrikštijo jo vardu. Po 1945 gatvė gavo sovietinį Maksimo Gorkio vardą.
Daug senųjų pastatų tebestovi ir dabar (tik Centrinis paštas išlaikė savo paskirtį). Miesto kapinių vietoje įrengtas vadinamasis Martyno Mažvydo parkas. Nebėra skerdyklos ir chemijos įmonės. Buvusiame Latvijos konsulate - gyvenamasis namas, o Luizės dvare - žemės ūkio mokykla.
Ar žinojote, kad Liepų gatvė kažkada buvo tik dulkėtas vieškelis, kuris vedė į ganyklas ir krūmynus? Ekskursija po Liepų gatvę yra vienas iš trijų gidės sugalvotų maršrutų, kuriuos ji pati vadina užsienyje taip populiariu "free walking'u" (liet. nemokamas pasivaikščiojimas). Jaunoji gidė šią idėją realizuoti nusprendė paskatinta savo pačios domėjimusi vokiečių kultūra, sykiu ir Klaipėdos miesto istorija.
Klaipėdos skulptūrų parkas centrinėje miesto dalyje įkurtas 1977 m. Šioje vietoje dar prieš 40 metų buvo apleistos kapinės. Jose, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų. Karo ir pokario metais Klaipėdai netekus absoliučios daugumos savo gyventojų vokiečių, o miestą užėmus sovietams, buvo naikinama viskas, kas vokiška. Senieji antkapiniai paminklai su vokiškais užrašais būdavo nuverčiami, kapinės buvo plėšiamos ir niokojamos, tvorelės ar plokštės pakartotinai naudojamos statybose. Galiausiai kapinės virto apleistu šabakštynu.
1975 m. Klaipėdos skulptūrų parke eksponuojama 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias skulptorių simpoziumų Smiltynėje metu (1977-1991 m.) kūrė 61 skulptoriai. Skulptorių simpoziumai vykdavo vasarą ir buvo reikšmingiausia to meto kultūrinė iniciatyva ne tik mieste, bet ir visoje šalyje. 1986 m. Klaipėdos skulptūrų parkas buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
2023 metais po renovacijos Klaipėdos skulptūrų parkas vėl atvėrė vartus lankytojams. Beveik 10 ha teritoriją užimančiame Skulptūrų parke demontuota senoji infrastruktūra, sutvarkyti pėsčiųjų takai, įrengtas naujas apšvietimas, laistymo sistema, vaizdo stebėjimo kameros, atlikti apželdinimo darbai, atnaujinta mažoji architektūra. Suremontuotas gynybinis šancas, atkurti simboliniai istoriniai vartai prie K. Donelaičio ir Liepų g., sutvarkyta mecenatų Gerlachų šeimos kapavietė, taip pat - paminklo mecenatui L. J. Vyneriui aplinka. Į pirminę vietą grąžintos miesto istorijai svarbios Berbomų šeimos kapavietės akmeninės plokštės.
Pagerbti čia palaidoti po Prancūzijos-Prūsijos karo (1870-1871 m.) žuvę prancūzų belaisviai, Vokietijos kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos kariai, žuvę tarpukaryje, prancūzų, lenkų ir belgų belaisviai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu, - jų atminimui Skulptūrų parke pastatyti kryžiai.
Parko dalyje arčiau Trilapio g. viena svarbiausių XVIII a.-XX a. I pusės Klaipėdos gatvių.
Šiuolaikiška ir inovatyvi A klasės prekybos ir verslo vieta Klaipėdoje skirta Jūsų verslui.
Žmonėms keliantis gyventi į Klaipėdos priemiesčius, regione sparčiai keičiasi ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinka - čia didėja kokybiškos infrastruktūros poreikis. Statistikos duomenys rodo, kad uostamiestyje gyvenančiųjų skaičius mažėja, o Klaipėdos rajone - kasmet didėja. NT vystytojai šiuos duomenis aiškina paprastai, gyventojai kuriasi besiplečiančiuose priemiesčiuose, o dirbti vyksta į miestą.
Vienas iš naujausių ir didžiausių komercinio NT projektų Vakarų Lietuvoje - daugiau nei 18 000 kv.m. ploto užimantis „Liepų Parkas “, plėtojamas „Baltic Sea Properties“.
„Liepų Parkas“ - tai tiltas tarp Klaipėdos centro ir priemiesčio, užtikrinantis kokybišką darbo bei gyvenimo balansą. Projektą Liepų g. 4 ha sklype, kuriame kuriasi didžiausias prekybos ir verslo parkas Vakarų Lietuvoje, daug dėmesio skiriama aplinkos tausojimui, tvarumui ir bendruomenės patogumui. Pvz., projekte numatyta 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, elektromobilių įkrovimo stotelės.
„Jau suplanavome žaliąsias erdves, kuriose akį džiugins išpuoselėtas kraštovaizdis, poilsio bei sporto zonas lauke. Čia įrengsime suoliukus, pavėsines, kad žmonės galėtų patogiai papietauti gryname ore arba pailsėti darbo pertraukų metu. Beje, trečiajame „Liepų Parko“ pastate bendruomenės patogumui veiks maitinimo įstaiga. Estetika ir šiuolaikiniu modernumu išsiskiriantis „Liepų Parko“ projektas pradeda kurti dar vieną komercinio NT sėkmės istoriją.
Šiuo metu išnuomoti du iš keturių „Liepų Parko“ pastatų. Daugiau nei 4.000 kv. m. „Nuomininkas įvertino ne tik kokybiškai įrengtas patalpas, kurios atitinka šiuolaikinius tvarumo standartus, bet ir strategiškai patogią lokaciją, iš kurios bet kurią Klaipėdos vietą galima pasiekti itin greitai“, - atkreipia dėmesį R.
Kitais metais naujosios atstovybės duris „Liepų Parke“ atvers įgaliotoji BMW atstovė Lietuvoje „Krasta Auto“, priklausanti tarptautinei „Inchcape“ grupei.
R. Jonuška detalizuoja, kad visi „Liepų Parko“ pastatai atitinka A++ energinio naudingumo klasę, projektuojant buvo vadovaujamasi BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) tvarumo sertifikato gairėmis.
„Trečiąjį pastatą užbaigsime statyti 2026 m. Šiose dviejų aukštų patalpose patogiai galėtų įsikurti įvairių sektorių verslai, įmonių biurai. Dirbame lanksčiai, todėl prisitaikome prie nuomininkų. Jeigu klientas nori, patalpas gali įsirengti pats, jei ne - viską gali padaryti mūsų komanda, o nuomininkui tereiks pasiimti raktus nuo naujųjų patalpų“, - paaiškina R. Klientų poreikiai kinta, nes šiuolaikiniams nuomininkams neužtenka, kad pastatas, su tinkamomis verslui patalpomis, būtų patrauklioje vietoje, o nuomos kaina - konkurencinga.
„Liepų Parko“ projektą vystanti „Baltic Sea Properties“ jau daugiau kaip du dešimtmečius sėkmingai veikia komercinio NT valdymo ir plėtros srityje. Ankstesni bendrovės projektai Klaipėdos regione išsiskiria ne tik aukšta kokybe ir patogumu, bet ir atidumu klientų poreikiams bei dėmesiu aplinkai.
„Esame įsitikinę, kad „Liepų Parkas“ taps dar vienu mūsų sėkmingo darbo pavyzdžiu, kuris prisidės prie ilgalaikės Klaipėdos regiono ekonominės ir socialinės plėtros“, - reziumuoja R.
Šiame straipsnyje apžvelgėme Klaipėdos Liepų gatvės istoriją, pavadinimų kaitą, svarbiausius pastatus ir dabartinę situaciją. Gatvė, menanti ilgą ir turtingą istoriją, yra svarbi Klaipėdos miesto dalis.
Šiuolaikinė Liepų gatvė Klaipėdoje
| Laikotarpis | Gatvės pavadinimas |
|---|---|
| Iki 1807 | Krūmamiesčio gatvė |
| 1807 - XIX a. | Caro Aleksandro gatvė |
| XIX a. pabaiga - XX a. pradžia | Pailgintoji Caro Aleksandro gatvė |
| Klaipėda prijungta prie Lietuvos | Antano Smetonos alėja |
| Po 1939 | Adolfo Hitlerio gatvė |
| Po 1945 | Maksimo Gorkio gatvė |
| Nuo 1989 | Liepų gatvė |