Leidimas statyboms yra būtinas norint pradėti ar užbaigti įvairius statybos ar rekonstrukcijos darbus. Tačiau kartais leidimo gavimo procesas gali užtrukti arba jis gali būti visai nesuteiktas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl leidimas statyboms gali būti nesuteiktas, remiantis konkrečiu pavyzdžiu ir bendrosiomis taisyklėmis.

Konkretus Pavyzdys: "Viktorijos" Viešbučio Rekonstrukcija
Legendinio uostamiesčio „Viktorijos“ viešbučio rekonstrukcijos darbai negali būti baigti, nes jiems atlikti nesuteiktas leidimas. „Viktorijos“ fasadas jau senokai sutvarkytas ir puošia miestą. Esmė tai, kad viešbučio savininkai turi gauti leidimą pabaigti rekonstrukciją. Jie kol kas turėjo tik laikiną, skirtą kapitaliniam fasadų remontui. Iškelti stogą, sutvarkyti ir įrengti pastato vidų reikalingas kitas rekonstrukcijos leidimas.
Jos teigimu, projektui jau yra pritarusios daugelis suinteresuotų institucijų. Architektūros ir miesto planavimo skyriaus pastabose nurodyta, jog projektas nėra išbaigtas. Pagrindinė problema tai, jog didinamas užstatymo intensyvumas, o nenumatoma įrengti papildomų automobilių stovėjimo vietų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui užkliuvo tai, kad nepateikti duomenys apie maisto produktų krovos darbų keliamą triukšmą ir jo įtaką greta gyvenantiems žmonėms.
Anot D.V.Grimalienės, projektuotojai į visas pastabas jau atsižvelgė ir projektą pakoregavo. Planuojama, jog su savivaldybe bus pasirašyta infrastruktūros sutartis, kurioje bus numatyta įrengti automobilių stovėjimo vietų Pilies g. 2A esančioje aikštelėje. Jos būtų naudojamos ne viešbučio, o visuomenės poreikiams. „Praktika tokia, kad jei automobilių stovėjimo vietų negalima įrengti šalia viešbučio, tai reikia padaryti kur nors mieste. Projektą visos institucijos turi suderinti iki liepos 10-osios. Viešbutį valdančios bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ direktorė Daiva Machentanz patvirtino, kad rekonstrukcijos darbai prasidės, kai tik bus gautas leidimas. „Viktorijos“ rekonstrukcijai yra skirta 6,28 mln. litų siekianti ES parama, o tai yra 65 proc.
Bendrosios Leidimų Gavimo Taisyklės ir Reikalavimai
Norint gauti leidimą statyboms, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir reikalavimų. Štai keletas svarbių aspektų, kuriuos reikėtų žinoti:
- Teritorijų planavimo dokumentai: Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.
- Duomenų rinkimas: Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat naudojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139 punkte nurodytų valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys.
- Žemės sklypo ribų ženklinimas: Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais.
- Riboženklių atstatymas: Sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi dalyvaujant kviestiniams asmenims.
- Žemės ūkio naudmenų kartografavimas: Atliekant žemės ūkio naudmenų, apaugusių mišku, kartografavimą, turi būti naudojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys ir informacija.

Galimos Leidimo Nesuteikimo Priežastys
Leidimas statyboms gali būti nesuteiktas dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Projekto neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams.
- Nepakankamas automobilių stovėjimo vietų numatymas.
- Triukšmo ar kitų aplinkosaugos reikalavimų pažeidimai.
- Dokumentacijos trūkumai arba netikslumai.
- Nesuderinimas su visomis suinteresuotomis institucijomis.
Kaip matome iš „Viktorijos“ viešbučio pavyzdžio, net ir esant ES paramai, leidimo gavimas gali užtrukti dėl projekto neatitikimų ir kitų reikalavimų. Svarbu atsižvelgti į visas pastabas ir koreguoti projektą, kad jis atitiktų visus keliamus reikalavimus.
Žemės Sklypo Ribų Paženklinimo-Parodymo Aktas
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba įgaliotas asmuo, kviestiniai asmenys ir matininkas.
Ženklinant žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ribas, į ribų paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo valstybinės reikšmės kelio patikėtinis, t. y. įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės kelius, atstovas.
Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu arba gatve, kurie nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai, į paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, išskyrus, kai ženklinamas žemės sklypas yra miestų ar miestelių teritorijų ribose, - tokiais atvejais į ženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo savivaldybės atstovas.
Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto duomenys:
- Kadastrinių matavimų užsakovo vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir įmonės kodas.
- Matininko (įrašant kvalifikacijos pažymėjimo numerį, matininko vardą, pavardę) duomenys.
- Žemės sklypo adresas ir plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
- Nustatant žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys.
Griūvančio namo istorija Šiaulių gatvėje
Praėjo daugiau nei metai nuo dienos, kai sostinės Šiaulių gatvės 8-ojo namo gyventojai išgyveno košmarą. Dalis jų namo, vandeniui paplovus statinio pamatus, per kelias akimirkas tiesiog susmego į žemę. Stebuklas - niekas nenukentėjo. Kodėl namas griuvo? Kas kaltas? Į šiuos klausimus iki šiol nėra atsakyta. Gyventojai, kuriems padėti žadėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir šalia naują gyvenamųjų namų kompleksą stačiusi bendrovė „Constructus”, jaučiasi sutrypti ir pamiršti. 2007-ųjų sausio 25 dienos vakarą po Šiaulių gatvės 8-uoju numeriu pažymėto namo arka pastebėtas besiveržiantis vanduo. Iškviečiama avarinė vandentiekio tarnyba. Besiveržiantis vanduo tekėjo į gat-vėje statyto inžinerinių tinklų kolektoriaus duobę, o iš ten - į šalia esančią statybvietę. Kai pradėjo braškėti namo sienos, gyventojai spruko iš savo būsto. Dėl šios avarijos kritikos strėlės pirmiausiai buvo paleistos į bendrovę „Constructus”. Galimus kaltininkus greitai įvardijo ir Vilniaus miesto savivaldybė. Statybos kompanija iš karto pareiškė, kad savivaldybė paskubėjo skelbti nuo-sprendį. „Constructus”, kartu su draudimo bendrove „IF draudimas”, pasitelkė kitus ekspertus, kurie pateikė kitokias išvadas. Skirtingi namo griūties priežastis tyrę ekspertai sutaria, kad Šiaulių gatvės 8-ojo namo dalis griuvo dėl to, kad gruntą po juo išplovė vanduo.
Tvrtinama, kad statant kolektorių tranšėja iškasta vienu metru gilesnė, nei greta buvusio vandentiekio šulinio dugnas. Dėl to esą galėjęs griūti šulinys. „Statybinių konstrukcijų laboratorijos” statinio ekspertizės vadovo Rymanto Kvietkausko nuomone, tai yra grubus statybų taisyklių pažeidimas. Kitaip tariant, „Statybinių konstrukcijų laboratorijos” ekspertai nustatė, kad pirmiausiai griuvo vandentiekio šulinys, paveiktas statybos darbų. „Neliko kito žingsnio, kaip tik skųsti teismui sostinės mero patvirtintą avarijos tyrimo aktą. Tikimės, kad teismas įvertins ir atsižvelgs į visas šį įvykį lėmusias priežastis ir aplinkybes”, - vylėsi A. Ištirti įvykį paprašyta ekspertų iš Didžiosios Britanijos. Išnagrinėję įvykių seką britai nustatė, kad pirmiau įvyko vandentiekio vamzdynų avarija. Britų specialistai nustatė, kad virsdamas šulinys numovė vandentiekio vamzdžio movą. Po to vanduo plūstelėjo didele srove, išplovė gruntą po Šiaulių gatvės 8-ojo namo pamatais. Pirmiau griuvo vandentiekio šulinys, kuris prakirto vamzdyną, ar pirmiausiai avarija įvyko pačiame vamzdyne? Aplinkybes ėmėsi tirti ilgametę patirtį turintis ekspertas Č. Jis aiškino, kad hidraulinės patikros metu tirta tik naujoji vandentiekio vamzdžių jungtis, o į senąją dėmesio tyrėjai neatkreipė. Č. Statybininkai prašė vandentiekio specialistų perkelti magistralinio vandentiekio vamzdį, nes jis trukdė dirbti. Keisdama vandentiekį, bendrovė „Vilniaus vandenys” neįrengė atramos, kuri turėjo tapti pagrindu, užtikrinančiu vandentiekio stabilumą. Nors teigta, kad atrama buvo įrengta, man jos aptikti nepavyko”, - pasakojo Č. Nors ekspertas prašė, jam nebuvo pateikta duomenų apie vamzdžiams prilaikyti reikiamų atramų įrengimo projektą.
Nagrinėdamas namo sostinės Šiaulių gatvėje griūties priežastis, Č. Paaiškėjo, kad šis pastatas prieš kurį laiką buvo rekonstruotas. Tačiau darbai esą buvo atlikti nekokybiškai. Dalis statinio pamatų surinkta iš blokų, kita dalis - lieta iš betono. Kai kuriose vietose pamatai, anot Č. „Prasta rekonstrukcija irgi turėjo įtakos namo griūčiai”, - mano ekspertas. Pastato būklei įtakos neva turėjęs ir pagilintas rūsys. Bendrovė „Constructus” savo ruožtu tvirtino, kad maždaug mėnesį iki pastato griūties šalia nebuvo atliekami darbai, statybvietėje nevažinėjo sunkiasvorė technika. „Statybinių konstrukcijų laboratorijos” atstovas R. Kvietkauskas teigė, kad nei britų, nei Č. Ignatavičiaus išvadomis negalima pasikliauti. Gyventojų, kurių butai sugriuvo, jokių ekspertų išvados neguodžia. Jie vis dar laukia, kada bus pradėti pastato atstatymo darbai. „Kreipėmės ir į Vilniaus apskrities, ir savivaldybės atstovus, kad šie leistų rekonstruoti namą. Ji tvirtino esą bendrovės „Constructus” atstovai žadėjo padėti sutvarkyti šiuos reikalus. Tačiau pažadų verslininkai netęsėjo. Kaltininkų paieškos teismuose dar gali užtrukti.
Išvada
Leidimo statyboms gavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir kruopštumo. Svarbu laikytis visų taisyklių ir reikalavimų, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. Jei susiduriate su sunkumais, visada galite kreiptis į specialistus, kurie padės jums išspręsti problemas ir gauti reikiamus leidimus.
tags: #leidimas #statyboms #nesuteiktas #adresas