Pastato griovimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių žinių, bet ir tam tikrų teisinių veiksmų atlikimo. Lietuvoje pastato griovimui būtinas leidimas, kuris išduodamas pagal nustatytą tvarką. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip gauti leidimą pastato griovimui, kokie dokumentai reikalingi ir kokie reikalavimai taikomi.
Ar Reikalingas Leidimas Pastato Griovimui?
Pirmasis žingsnis yra įvertinti, ar jūsų atveju reikalingas leidimas pastato griovimui. Ne visais atvejais leidimas būtinas. Jei griovimui skirtas objektas nėra saugomas kaip kultūros paveldas arba nėra kitiems teisės aktams priklausantis statinys, leidimo gali ir neprireikti.
Techninės Dokumentacijos Paruošimas
Kai nustatote, kad leidimas reikalingas, turite pasirūpinti technine dokumentacija. Tai apima griovimo projektą, kuris turi būti parengtas kvalifikuoto architekto ar inžinieriaus.
Kreipimasis į Savivaldybės Administraciją
Su paruošta technine dokumentacija galite kreiptis į savivaldybės administraciją, kuriai priklauso statinys. Prašymas dėl griovimo leidimo pateikiamas raštu, pridedant visus reikiamus dokumentus: nuosavybės teisės patvirtinimus, griovimo projektą, statinio dokumentus ir kt.
Reikalingi Dokumentai:
- Nuosavybės teisės patvirtinimas
- Griovimo projektas
- Statinio dokumentai
- Kitos institucijos suderinimas (jei reikalinga)
Suderinimas su Kitomis Institucijomis
Kai kuriais atvejais gali prireikti suderinimo su kitomis institucijomis, tokiomis kaip Kultūros paveldo departamentas, jei statinys yra kultūros paveldo objektas.
Griovimo Darbų Pradžia ir Saugos Reikalavimai
Gavus leidimą, galima pradėti griovimo darbus. Svarbu laikytis visų projekte nurodytų saugos reikalavimų bei atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus.
Atliekų Utilizavimas
Po griovimo darbų būtina pasirūpinti atliekų utilizavimu. Visos statybinės atliekos turi būti tvarkomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus.
Statinių Klasifikavimas ir Leidimai: Kada Reikia Projekto ir Leidimo?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai.
Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa, verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo?
Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo?
Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo?
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo?
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI Komentaras apie Statinius, Kuriems Nereikalingas Statybos Leidimas
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- Kultūros paveldo objekto teritoriją
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną
- Kultūros paveldo vietovę
- Kurortą
- Kuršių neriją
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- Miestą
- Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją
- Kultūros paveldo objekto teritoriją
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną
- Kultūros paveldo vietovę
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies
Griovimo leidimo gavimas Lietuvoje yra procesas, reikalaujantis kruopštaus pasiruošimo ir tam tikrų teisinių veiksmų atlikimo. Svarbu laikytis visų nustatytų reikalavimų ir taisyklių, kad būtų užtikrintas sklandus griovimo darbų vykdymas.
tags: #leidimas #pastato #nugriovimui