Šiame straipsnyje aptariami leidimai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) turto įkeitimo sąlygoms, reglamentuojantys Europos Sąjungos (ES) paramą žemės ūkiui ir regionų plėtrai Lietuvoje.
Straipsnis remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teisės aktais, kurie įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 29 d.
NMA paskirtis - valdyti valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei bei užtikrinti jos panaudojimo kontrolę, įgyvendinti paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei priemones. Tuo pačiu užtikrinti ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei valdymo sistemos sukūrimą. NMA turi dalyvauti įgyvendinant integruotą valdymo ir kontrolės sistemą, dalyvauti diegiant ir įgyvendinant ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonių valdymo sistemą.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) informacinės sistemos yra skirtos paramos gavimo administravimui. Pareiškėjai čia gali teikti formas dėl paramos gavimo, matyti pateiktų paraiškų būseną ir gauti kitą susijusią informaciją.
NMA informacinis portalas prisijungti leidžia per banką ar kitą autentifikacijos priemonę, paremta lygiaverčiu skaitmeniniu sertifikatu. Be to, atkreipkite dėmesį, kad NMA informacinis portalas turi keletą atskirų prisijungimo lankų, kurių paskirtis skiriasi. Jeigu esate vidinės sistemos darbuotojas arba turite partneriams skirtą paskyrą pagal bendradarbiavimo (ar duomenų teikimo) sutartį , tuomet prisijungimui naudokite jums priskirtą vartotojo vardą ir slaptažodį.
Jeigu sistema stringa ir Jums nepavyksta patekti į NMA portalo savitarnos sritį - pabandykite pasinaudoti kita autentifikacijos priemone arba pabandykite prisijungti vėliau.
Asmenys norintys teikti paraiškas (įgyti paraiškos gavėjo statusą) gali prisijungti pasinaudodami elektroninės bankininkystės prisijungimo priemonėmis. Prisijungti taip pat gali bendradarbiavimo ar asmens duomenų teikimo sutartį su Agentūra sudarę asmenys. NMA sistemos vartotojams reikia naudotis atskiru prisijungimo langu. Prisijungimui prie NMA sistemos pakanka turėti mobilųjį parašą ar kitą elektroinės atpažinties priemonę kuri naudojama prisijungimui prie Elektroninių valdžios vartų ar Internetinės bankininkystės sistemų.
Teisinis Pagrindas ir Reglamentavimas
Leidimus iš NMA turto įkeitimo sąlygoms reglamentuoja šie ES teisės aktai:
- Reglamentas Nr. 473/2009
- Reglamentas Nr. 679/2010
- Reglamentas Nr. 679/2011
- Reglamentas Nr. 1698/2005
- Reglamentas Nr. 1974/2006
Šie reglamentai nustato bendrąsias taisykles ir sąlygas, kuriomis ES teikia paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
Eurovoc Terminologija
Šioje srityje naudojama Eurovoc terminologija apima:
- Fondas (ES)
- Europos regioninės plėtros fondas
- Kaimo plėtra
- Plėtros planas
- Plėtros politika
- Regioninė politika
- Pagalba žemės ūkiui
- Ekonomikos plėtra
- Regioninė plėtra
- Ūkio sektorius
- ES finansai
- Žemės ūkio politika
- Regionai ir regioninė politika
- Ekonominė struktūra
- Ekonominės sąlygos
- Ekonominė politika
- Kaimo plėtros programa
Leidimų Gavimo Sąlygos
Norint gauti leidimą iš NMA turtui įkeisti, būtina atitikti tam tikras sąlygas, kurios yra nustatytos minėtuose ES reglamentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Pagrindinės sąlygos apima:
- Atitikimą paramos gavėjo kriterijams.
- Tinkamą projekto įgyvendinimo planą.
- Finansinį stabilumą ir gebėjimą įvykdyti įsipareigojimus.
- Užtikrinimą, kad įkeistas turtas bus naudojamas pagal paskirtį.
NMA atidžiai vertina kiekvieną paraišką ir priima sprendimą, atsižvelgdama į visus reikšmingus veiksnius.
ES Paramos Svarba
ES parama žemės ūkiui ir regionų plėtrai yra labai svarbi Lietuvos ekonomikai. Ji padeda modernizuoti žemės ūkio sektorių, skatina kaimo vietovių plėtrą ir gerina gyvenimo kokybę.
Leidimai iš NMA turto įkeitimo sąlygoms yra vienas iš būdų užtikrinti, kad ES parama būtų naudojama efektyviai ir skaidriai.
ES Paramos Nauda
ES parama leidžia:
- Investuoti į naujas technologijas ir įrangą.
- Gerinti žemės ūkio produktų kokybę.
- Kurti naujas darbo vietas kaimo vietovėse.
Pritrūkę apyvartinių lėšų, žemdirbiai naudojasi kreditais, kad įsigytų technikos, trąšų, kito žemės ūkio veiklai būtino turto. Kredito grąžinimas įprastai būna užtikrintas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar būsimo turto (užaugintos produkcijos) įkeitimu.
Hipotekos ir įkeitimo atveju paskolos grąžinimas užtikrinamas paskolos davėjo naudai įkeičiant tam tikrą turtą. Turtą gali įkeisti paskolos gavėjas arba trečiasis asmuo (turto savininkas). Esminis hipotekos ir įkeitimo skirtumas yra tai, kad hipotekos atveju įkeičiamas nekilnojamasis turtas, o įkeitimo atveju - kilnojamasis turtas (turtinės teisės). Hipoteka visais atvejais turi būti notarinės formos. Įkeitimas taip pat, išskyrus atvejus, kai įkeičiamas kilnojamasis daiktas yra perduodamas paskolos davėjui (tokiu atveju pakanka rašytinės formos). Hipotekos ir įkeitimo atveju kreiptis į teismą siekiant išieškoti negrąžinamą paskolos sumą nereikia. Šiuo atveju turi būti kreipiamasi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Gavus vykdomąjį įrašą galima kreiptis į antstolį, kuris inicijuoja įkeisto turto pardavimą iš varžytinių.
Hipotekos ir įkeitimo atveju ypač svarbu tinkamai įvertinti įkeičiamą turtą. Kreditoriui tai svarbu, kadangi nuo šio turto realios vertės priklauso, ar paskolos suma galės būti išieškota iš įkeisto turto vertės. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai įkeičiamo turto vertė yra kelis kartus didesnė už kredito sumą. Viena vertus, tinkamai vykdant įsipareigojimus, toks įkeitimas nesukelia didesnių problemų. Kita vertus, norint gauti papildomą kreditą, galima susidurti su problemomis.
Pavyzdžiui, praktikoje pasitaiko tokių atvejų: ūkis iš kredito įstaigos keleriems metams pasiėmė kreditą, kurio įsipareigojimai užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės įkeitimu. Ūkis kelerius metus tinkamai vykdė įsipareigojimus, per tą laiką žemės kaina gerokai pakilo. Plečiantis ūkiui, reikėjo papildomo kredito, kurį (dėl palankesnių sąlygų) jis siekė gauti iš kitos kredito įstaigos. Kaip ir pirmasis kreditorius, antroji kredito įstaiga prašė įkeisti kelis žemės sklypus. Agroverslas kreipėsi į pirmojo kredito teikėją, pateikė vertinimus, pagrindžiančius, kad kredito vertė yra kelis kartus mažesnė nei įkeistų žemės sklypų vertė ir prašė atsisakyti hipotekos bent į kelis žemės sklypus.
Suprantama, kad tokia situacija agroverslui atrodo nesąžininga, nes stabdoma jo plėtra, galimybė plėstis pasinaudojant kitų kredito įstaigų finansavimu. Tuo labiau kad įsipareigojimai vykdomi laiku, pagal grafiką. Kita vertus, nebuvo apdairu sutikti su pirmojo kreditoriaus sąlygomis ir įkeisti nepamatuotai didelį, palyginti su kredito verte, turtą. Praktikoje dažni atvejai, kai kredito gavimo metu agroverslas tikisi, kad kreditorius bus lankstus ir ateityje pavyks susitarti.
Pagal Civilinį kodeksą įkeisti galima bet kokį kilnojamąjį turtą, net būsimą. Todėl agroverslas naudojasi būsimo derliaus įkeitimo galimybe. Pagal tokią sutartį kreditorius suteikia kreditą ir susitaria arba įsigyti užaugintą žemės ūkio produkciją už iš anksto sutartą kainą, arba tiesiog apriboja teisę tokią produkciją parduoti ar kitaip perleisti tol, kol toks kreditas nėra grąžintas.
Įkeičiant derlių gali būti įkeičiamas visas būsimas derlius arba dalis jo. Jei įkeičiamas visas derlius, norint parduoti bet kokią jo dalį, ūkiui pirmiausia reikia gauti kreditoriaus sutikimą. Tačiau pasitaiko, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas laiku neatsiskaito arba bankrutuoja. Jei įkeičiama derliaus dalis, pagal Civilinį kodeksą agroverslas turi teisę disponuoti derliumi taip, kad nemažėtų bendra derliaus vertė. Norint parduoti derliaus dalį, kuri yra įkeista, veiksmai taip pat turi būti derinami su kreditoriumi. Šiuo atveju patartina iš anksto derinti veiksmus numatant mažiausią pardavimo kainą.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai derlių įkeitę žemdirbiai vėliau pamiršta savo veiksmus suderinti su kreditoriumi, kaip yra reikalaujama teisės aktuose ir sutartyje. Kitas atvejis - veiksmai nėra derinami dėl to, kad reikia priimti skubius sprendimus. Pavyzdžiui, esant prastoms oro sąlygoms ir neturint pakankamai saugyklų, kiekviena diena laukiant sutikimo gali lemti didžiulius nuostolius. Susitarti pavyksta ne visada. Kreditoriui patyrus nuostolių, agroverslui yra tekę atlyginti kreditorių patirtą žalą ar net buvo pareikšta įtarimų dėl turto iššvaistymo. Tokia situacija (nepaisant to, ar išsprendžiama atsiskaitant, ar ne) gali sukelti agroverslui didelių reputacijos problemų. Pavyzdžiui, įsipareigojimų nevykdymo faktas gali atsirasti „Creditinfo“ ar kitų skolininkų kredito rizikos vertintojų duomenų bazėse.
Lietuvoje dažnai įkeičiamos ir tiesioginės išmokos ar kitos būsimos paramos gavėjui mokėtinos sumos. Taip kreditorius užsitikrina, kad gauta parama bus nukreipta tiesiai jam. Šie atvejai nėra reti - bene visi didžiausi bankai sudaro sąlygas įkeisti būsimas tiesiogines išmokas ar gautiną paramą. Toks įkeitimas yra sukėlęs ginčų. Antai vienoje byloje agroverslo kreditorius ginčijo būsimų paramos išmokų įkeitimą teigdamas, kad toks įkeitimas nėra sąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu, prieštarauja teisės aktams, kitų kreditorių interesams. Teismas tokio kreditoriaus skundo netenkino. Pasisakė, kad įkeitimo sutartimi buvo įkeista teisė į konkretų objektą - 170 000 litų pagal paraišką į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) išmokamas lėšas. NMA tokiam įkeitimui neprieštaravo, sudarė trišalę sutartį su kreditoriumi ir kredito davėju.
Daugiau klausimų Lietuvoje kėlė situacija, kai asmenys įkeisdavo turtą, kuris būdavo įsigytas ES paramos lėšomis. NMA vertino, kad toks turtas negali būti parduodamas iki tol, kol nesibaigė projekto įgyvendinimo laikotarpis, o tokio turto priverstinis pardavimas iš varžytinių prieštarautų paramos tikslams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš Europos Sąjungos finansinės paramos. Įstatymai draudžia nukreipti išieškojimą remiamo projekto vykdymo laikotarpiu tik į lėšas, gautas kaip ES parama, tačiau vykdyti išieškojimą iš turto, įgyto už šias lėšas, draudimas nenustatytas.
Agroverslo subjektai turi įsidėmėti, kad, norint įkeisti turtą, kuris iš dalies finansuojamas ES lėšomis, reikalingas paramos administratoriaus sutikimas. Tokiu leidimu įkeisti tokį turtą reikia pasirūpinti iš anksto. NMA gali tokį leidimą suteikti tik tiems paramos gavėjams, kurie paramos paraiškoje kredito įstaigos suteiktą paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių. Įkeičiamas turtas turi būti skirtas projekto įgyvendinimą užtikrinančiai paskolai finansuoti.
Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) vykdoma Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa - puiki galimybė investuoti į savo ūkį, įkurti ar plėsti verslą kaimo vietovėje, atsinaujinti techniką, pastatus ar išplėsti turimas valdas pasinaudojus ES teikiama finansine parama.
Pagal NMA pateikiamą informaciją, daug paraiškų sulaukia investicijos į materialųjį turtą. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą - tai gana populiari NMA paramos sritis. Didžiausia lėšų dalis skiriama miško veisimui, investicijoms į miškininkystės technologijas. Vis dėlto, šis NMA paramos projektas labiau tinkamas tiems, kurių pajamos iš miškininkystės veiklos sudaro daugiau nei 50 proc. Dar viena daug dėmesio sulaukianti sritis - ūkio ir verslo plėtra. Ekologinis ūkininkavimas - taip pat gana populiari veiklos sritis, kuriai suteikiama NMA parama.
NMA siūlomų sričių pasirinkimas tikrai didelis, todėl svarbu tinkamai įvertinti esamą ūkio ar valdų situaciją, žemės plotą, galimas perspektyvas plėsti ar kurti naują ūkį.