Jau ne kartą rašėme apie gana keistus kai kurių žmonių pomėgius lankytis apleistose vietose, kurių dažniausiai privengia įprasti turistai. Pasivaikščioti apleistose vietose susivilioja ne vienas. Niekada negali tiksliai žinoti, ką rasi užėjęs vidun. Šiais laikais itin populiarios tampa kelionės po apleistus pastatus.
Ant senų, apleistų pastatų durų dažnai kybo spynos, o langai būna užkalti, kad niekas neįžengtų į privačią nuosavybę ir, žinoma, nesusižeistų. Socialiniame tinkle „Youtube“ beveik milijono interneto vartotojų dėmesį patraukė vaizdo įrašas, kuriame apleistų vietų tyrinėtojas, vardu Carter Sharer, įamžino savo apsilankymą apleistame ir neva vaiduoklių apsėstame viešbutyje. Šią patirtį vaikinas apibūdino kaip itin baisią ir nejaukią. Jis tiki, jog viešbučio koridoriuose iš tiesų lankosi mirusiųjų dvasios. Kartais seni pastatai būna apipinami ir legendomis arba istorijomis apie paranormalius reiškinius, tačiau net tai neatbaido smalsių žmonių.
Apleistų Vietų Žavesys ir Pavojai
„Į apleistus pastatus traukia daugybė dalykų. Tokiuose objektuose gali iš tikrųjų prisiliesti prie istorijos, nes muziejuose artefaktai yra atnaujinti, gražiai sudėlioti už stiklo ir tu nejauti laiko tėkmės. O kai vaikštai po natūraliai apleistą ir užmirštą yrantį, griūvantį pastatą, matai laiko tėkmę, kas per tuos metus nuo pastato apleidimo pasikeitė: kiek statinį pakeitė gamta ar kokius pėdsakus paliko žmonės, užklystantys į šią vietą. O jei dar randi kokių nors autentiškų detalių! Būtent tokie atradimai ir kelia didžiausią malonumą ir pasitenkinimą. Kita pusė - vizualus malonumas, nes gamta, galima sakyti, yra kiečiausias kūrėjas šioje planetoje, ji žmogaus pastatytą daiktą savaip dekoruoja“, - pradeda pasakojimą Donatas Žvirblis, tinklaraščio „Nieko naujo.
Tačiau, nesvarbu, tai Lietuva ar kita šalis - grėsmės asmenų sveikatai yra panašios. Nebaigtuose statyti ar apleistuose pastatuose gali būti nestabilių konstrukcijų, kurios gali sužeisti. Juose gausu nudėvėtų elementų, stiklo duženų, dažnai - netvarkinga elektros instaliacija, randama kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, asbesto, kuris taip pat kelia grėsmę sveikatai ar net gyvybei.
Miesto Tyrinėtojų Pomėgiai ir Rizika
Nors laisvą dieną daugelis žmonių veikiausiai norėtų praleisti gamtoje maloniai vaikštinėjant, šis vaikinas atrado kiek kitokį, daug įdomesnį ir pavojingesnį laisvalaikio leidimo būdą. Ieškantiems nuotykių ir ekstremalių potyrių Skotas - pats geriausias pavyzdys. Socialiniuose tinkluose vaikinas dalijasi vaizdais, kaip jis kartu su draugais klajoja po apleistas ir įdomias vietas. Labiausiai gaila tik to, kad vaikinas griežtai atsisako daugiau papasakoti apie tas vietas, kuriose lankosi, jis apsiriboja tik vaizdais.
Dažnai miesto tyrinėtojai vadinami ekstremalais, lengvabūdiškai rizikuojančiais savo galva. Tačiau Donatas su tokiu apibūdinimu nesutinka: „Kaip pažiūrėsi. Jei žmogus mėgsta atostogas pragulėti Turkijos kurorte, tai jam ekstremalu lipti į kalną ar pasivažinėti dviračiu. Teisingiau sakyti, kad miesto tyrinėtojai yra žmonės, kurie tiesiog trokšta geriau pažinti ne tik supantį pasaulį, bet ir save. Nes kai atsiduri kitoje erdvėje nei kasdien, tu geriau save pažįsti.
Jaunimo Susidomėjimas Apleistais Pastatais
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, jauni žmonės renkasi rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe burdamiesi apleistuose pastatuose, D.Mackela dalijosi, jog, kiek teko bendrauti su pačiais jaunuoliais, ne kartą teko išgirsti, jog juos traukia visai ne pavojus ar adrenalinas. Pirmiausia jaunus žmones žavi iš lūpų į lūpas sklindančios istorijos apie vaizdus, atsiveriančius nuo apleistų pastatų stogų. Visgi dažnai jie vieni kitiems pamiršta paminėti, jog, norint pasiekti stogą pastato, kuriame daugybė pavojų, rizikuojama savo gyvybe.
„Ne paslaptis, kad apleisti pastatai neatitinka jokių saugumo reikalavimų. Nors gyvenimiškos patirties daug neturi, jauni žmonės suvokia, kuo rizikuoja juose lankydamiesi, tačiau dažniausiai nugali patirtis, kurios nepajusi įprastose erdvėse ar kontroliuojant suaugusiems. Patekę ten, kur tuščia ir apleista, jie jaučiasi nekontroliuojami, nepastebimi ir nesustabdomi“, - pastebėjo pašnekovas.
Pašnekovo žodžiais, jauno žmogaus gyvenime būtina patikrinti ribas: išbandyti tai, ko negalima, įsitikinti, kiek jie bus kontroliuojami, patirti azartą. Jei į apleistą pastatą atvyksta pareigūnai ar saugos bendrovė, įvyksta gaudynės - jauniems žmonėms tai reiškia adrenaliną.
Dažnu atveju, anot D.Mackelos, jauni žmonės sako, jog po vieną į apleistus pastatus neitų, todėl tą daro grupėmis. Ne todėl, kad nori kažką įrodyti, bet suvokdami, jog elgiasi netinkamai. „Baimes, atsakomybes, pasekmes jie įprastai dalijasi grupėje, mat suvokia, kad elgiasi neteisingai ir neteisėtai, tačiau jaunam žmogui atrodo, jog tiesiog būtina patikrinti ribas“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Priemonės Situacijai Pakeisti
Kokių priemonių reikėtų imtis, jog situacija keistųsi? „Manau, jog būtinas švietimas ir informacijos sklaida, jaunimo užimtumas. Gatvėse laiką leidžiančių jaunų žmonių nėra tiek daug. Vadinasi, dalies jaunimo užimtumas neveikia arba jo trūksta. Vieni jauni žmonės domisi menu, kiti sportu, automobiliais, bet užimtumo pasiūla turėtų būti platesnė, artimesnė kiekvienam iš jų. Svarbu paauglius sudominti, sužadinti jų smalsumą, pabandyti susigrąžinti vaikus, kad šie, užuot rinkęsi rizikingas veiklas, rinktųsi tas, kurios juos ugdo. Juk nėra vaikų, kuriems niekas nepatiktų“, - įsitikinęs pašnekovas.
Turto banko Turto valdymo departamento vadovė Modesta Acutė pastebi, kad jaunus žmones masina unikalūs, žinomi pastatai, kurie dėl skirtingų aplinkybių yra nenaudojami. Bene aktualiausias pavyzdys šiuo metu - vadinamieji Koncertų ir sporto rūmai. Praėjusiais metais fiksuoti keletas įsibrovimų į juos atvejų, pavieniai atvejai fiksuoti ir šiemet.
Vieni asmenys, pašnekovės žodžiais, į apleistus pastatus veržiasi dėl adrenalino, kiti - ieškodami, kur prisiglausti. Abiem atvejais, jei tikslas yra tiesiog patekti į pastatą, jų nestabdo nei tvoros, nei ženklai. „Norime priminti, jog įspėjamieji ženklai ir tvoros įrengti ne šiaip sau. Jie skirti atkreipti dėmesį, kad lankytis objekte yra griežtai draudžiama dėl jų pačių sveikatos ir saugumo. Kitas svarbus momentas - pastatai priklauso valstybei, todėl patekimas į juos be leidimo gali būti laikomas neteisėtu. Be to, kalbant apie, pavyzdžiui, Koncertų ir sporto rūmus, aptverta teritorija siekiama išvengti vandalizmo, turto niokojimo ar kito neteisėto naudojimo“, - kalbėjo M.Acutė.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, didelis dėmesys skiriamas ne tik pastatų apsaugai, bet ir žmonių, ypač jaunuolių, edukacijai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose bendruomenės įgyvendina jaunimo užimtumo programas, siekdamos nukreipti jaunuolių energiją į teigiamą veiklą ir taip sumažinti nusikalstamumo riziką. Jungtinėje Karalystėje vietos valdžios institucijos bendradarbiauja su jaunimo centrais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamos suteikti jaunuoliams alternatyvių laisvalaikio praleidimo būdų ir taip sumažinti jų polinkį į neteisėtą veiklą.
Visgi, užsienio valstybėse, galioja itin griežtos nuobaudos už įsibrovimą į svetimą turtą.
Apleisti Pastatai ir Turizmas
Vieniems apleisti pastatai asocijuojasi su miesto veidą darkančiais vandalų nusiaubtomis ir dažnai benamių buveinėmis virtusiomis griuvenomis. Tačiau tam paprieštarautų netradicine urbanistika besidominčių entuziastų grupės. Jie kiekvieną miestą mato iš tokios perspektyvos, iš kurios net jų gyventojų akis kažin ar regėjo. Miestų tyrinėtojų tikslas - žmogaus sukurti objektai ir infrastruktūros, neretai pasenę ir ilgą laiką nebenaudojami, užmiršti įvairios paskirties pastatai: gamyklos, požemiai, gynybiniai įtvirtinimai, bunkeriai ir kita.
Siekiant parodyti visuomenei šalyje esančius, tačiau sunkiai pasiekiamus apleistus objektus ir pastatus, du urbanistikos tyrinėtojai - Andrius ir Neda inicijavo projektą „Pamirštos Lietuvos vietos“. Toks užsiėmimas gali pasirodyti, švelniai tariant, kiek neįprastas ar net bauginantis. „Vieni mėgsta žaisti krepšinį, futbolą, kiti - rašyti knygas, o mes tiesiog mėgstame važinėti po Lietuvą ir lankytis apleistose vietose.
Pasak Andriaus, apleistų vietų paieškos tik iš pažiūros gali atrodyti nei žinių, nei ypatingo pasiruošimo nereikalaujanti veikla. „Domintis apleistomis vietomis, reikia susirinkti nemažai informacijos, - dalinasi miestų tyrinėtojas. - Tačiau didžiausią žinių bagažą suteikia bendraminčiai, kurie domisi tik tam tikrais objektais.
Miestų tyrinėtojai sutartinai tvirtina, jog nuvykus į apleistą ir seniai gyvos dvasios neregėjusią vietą, visų pirma, tikimasi atrasti kuo mažiau nusiaubtą aplinką. Ypač daug vilčių dedama į buvusias civilinės saugos slėptuves, į kurias, be Andriaus ir Nedos bendraminčių, dažnai niekas nebūna įkėlęs kojos mažiausiai tris dešimtmečius. „Tai yra pati tikriausia laiko mašina, galinti nugabenti atgal į sovietmetį, - pasakoja Andrius. - Šiose vietose, turint noro, su istorija galima susipažinti iš labai arti ir ją patiems pajusti. Įdomumo tokioms vietoms suteikia ir pats patekimas į jas.
Pora tikina, jog dabar gana retai lanko tokius objektus, kuriuose gali užgriūti stogas ar įlūžti grindys. „Neretai apsilankius apleistose ligoninėse, laboratorijose ar slėptuvėse jaučiamas aitrus chemikalų kvapas. Užplūdusio adrenalino poveikio jiedu su Neda tikina nelabai ir jaučiantys. Jaunuosius žvalgytojus labiausiai domina sovietinis paveldas, ypač buvusios civilinės saugos slėptuvės.
Mieste yra nemažai apleistų Panevėžio gamyklų ir fabrikų. Tarp tokių - viena garsiausių Panevėžyje AB „Ekrano“ gamykla, kuri veikė nuo 1962 iki 2006 metų. Daug metų joje vyravo tuštuma, o šiuo metu, dėl esamos avarinės būklės, gamyklą pradėta griauti. Toks pat likimas ištiko ir vieną seniausių mieste Panevėžio cukraus fabriką. Pastatytas dar Antrojo pasaulinio karo metais, veiklą oficialiai sustabdė beveik prieš 10 metų.
Projekto „Pirmyn į praeitį“ iniciatorius Arnas sako, kad tokios vietos turėtų būti pritaikytos turistams. „Labai norėtųsi, kad apleistos vietos būtų prižiūrimos - įrengti muziejai, lankytinos vietos. Tačiau ne šiaip sau lankytini objektai, bet sutvarkyti ir su galimybe užlipti ant gamyklos stogo, patekti į civilinės saugos slėptuvę ir pajausti tą pelėsių kvapą.
Pavyzdžiai Užsienyje
Karinių kompleksų ir įdomių apleistų pastatų yra ne tik Estijoje - tokių galima rasti kiekvienoje šalyje. Pavyzdžiui, labai daug įdomių objektų aplankiau Kroatijoje. Įdomu pamatyti prezidento vilą, partizanų ligoninę ir nenaudojamą karinį uostą, įrengtą kalne, kuriame išrausti beveik 20-22 km ilgio tuneliai. Memorialinis kompleksas, esantis aukščiausiame ~Petrova Gora~ taške, skirtas žuvusiems partizanams pagerbti.
Įdomių karinių objektų yra ir Lenkijoje. Pasak Donato, stacionari artilerijos baterija įspūdinga tuo, kad dar stovi nesupjaustytas į dalis pabūklas, o pozicijos sujungtos tarpusavyje koridoriais. Išlikusios hermetinės durys, metalinės spintų durelės, ventiliacijos vamzdžiai, o į tolimačio bokštelį galima užlipti be jokių sunkumų - originaliais mediniais laiptais.
Štai prancūzai turi savo Mažino liniją (pranc. ~Ligne Maginot~), kur pastatyti ištisi požeminiai miestai. Ne mažiau įdomūs ir galingi, tik jau vokiečių statyti įtvirtinimai yra Lenkijoje prie Kšyvos ežero. Čia įrengta didžiulė bunkerių sistema, sujungta požeminiais koridoriais ir tuneliais, kuriais važinėdavo traukinukai.
Vienas garsiausių - slapta povandeninė laivų bazė Kryme esančioje Balaklavoje, po Tavros kalnu. Ši bazė laikoma vienu didžiausių apleistų Sovietų Sąjungos objektų. Tai būta itin slapto objekto, kuriame saugoti ir remontuoti povandeniniai laivai. Slaptame povandeniniame uoste būdavo suslepiami įvairūs laivai, taip pat ir branduoliniai. O slėptuvė įrengta taip, kad atlaikytų ir galingos atominės bombos sprogimą, būtent tokios, kuri buvo numesta ant Hirosimos.
Dar vienas griuvėsynas, santykinai atviras turistams, yra Japonijos Hašimos sala. Tiesa, tai industrinis, o ne karinis palikimas, bet ne mažiau įdomus ir unikalus. Sala turi ir kitą pavadinimą - Gunkadžima, reiškiantį „Šarvuoto laivo salą“, o kartais yra pravardžiuojama Vaiduoklių sala. Šioje saloje buvo nemažos anglių sankaupos, tad XIX a. pabaigoje ją nusipirko bendrovė „Mitsubishi“ ir pradėjo kasti anglis. Ėmė kilti betoniniai dangoraižiai, kuriuose apsigyvendavo angliakasiai. XX a. viduryje mažutėje saloje išsiteko daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Gyveno šeimomis ir net ant stogų įsigudrino auginti daržus. Tačiau greitai anglis iš energetikos rinkos išstūmė naftos žaliava, ir žmonės salą po truputį apleido. Paskutinis žmogus ją paliko 1974-aisiais.
Šiandien Japonijoje galima nusipirkti ekskursijas į Hašimos salą, tačiau vaikščioti leidžiama tik griežtai paskui gidą.
Saugumo Taisyklės Dažasvydžio Žaidimams
Saugumo taisyklės dažasvydžio žaidimams yra skirtos užtikrinti saugų ir kokybišką dažasvydžio žaidimo organizavimą bei tvarką. Dažasvydžio žaidėjas privalo laikytis saugaus dažasvydžio taisyklių ir instruktoriaus nurodymų, elgtis taip, kad savo veiksmais nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams.
Pagrindinės Dažasvydžio Sąvokos
- Dažasvydžio žaidėjas: fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų amžiaus, bei išklausęs instruktažą apie saugaus žaidimo reikalavimus ir pasirašęs saugaus dažasvydžio žaidimo sutartį.
- Dažasvydžio organizatorius: fizinis ar juridinis asmuo, turintis specialiųjų žinių ir patirtį organizuojant dažasvydžio žaidimus.
- Dažasvydžio instruktorius: fizinis asmuo, ne jaunesnis kaip 16 metų amžiaus turintis specialiųjų žinių apie dažasvydžio įrangą.
- Žaidimų žiūrovas: fizinis asmuo, atvykęs stebėti dažasvydžio žaidimą.
- Dažasvydžio šautuvas: gamyklinis mechaninis ar elektromechaninis įtaisas, kurio šūvio galia neviršija 2J (džiaulių) ir yra pritaikytas šaudyti dažų, plastiko ar guminiais kamuoliukais.
- Apsauginė kaukė: specialiai pagaminta kaukė, skirta apsaugoti akis ir veidą nuo tiesioginių dažų ar kitų kamuoliukų pataikymo žaidimo metu.
- Žaidimo aikštelė: dažasvydžio instruktoriaus nurodyta teritorija, pritaikyta žaisti dažasvydžio žaidimus.
- Neutrali vieta: saugi vieta skirta žaidimo metu paženklintiems (nukautiems) žaidėjams susirinkti ir laukiant kito žaidimo pradžios, stebėti kitus žaidėjus.
- Instruktažas: žaidėjų supažindinimas su saugaus žaidimo reikalavimais bei kita reikalinga informacija, užtikrinančia saugą ir sklandžią dažasvydžio žaidimo eigą.
Svarbiausios Dažasvydžio Taisyklės
- Neišklausius instruktažo ir nepasirašius saugaus dažasvydžio žaidimo sutarties, žaisti dažasvydį draudžiama.
- Žaidėjams ne žaidimo metu pakelti ginklo vamzdį (ginklo šūvio trajektorija privalo būti nutaikyta į apačią) ar taikytis į žmogų griežtai draudžiama.
- Žaidėjai žaidimo aikštelėje ir neutralioje vietoje privalo dėvėti apsauginę kaukę.
- Žaidimo metu draudžiama pasikelti apsauginę kaukę, be instruktoriaus leidimo pradėti žaidimą, naudoti fizinį ar psichologinį smurtą, vartoti ar būti apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų ar kitokių psichotropinių medžiagų.
- Draudžiama šauti į kitą žaidėją iš arčiau nei 5 metrų atstumu, trukdyti žaidimui, bet kokiais veiksmais, nesuderinamais su žaidimo tikslu.
Organizatorius ir instruktorius neatsako už žaidimo metu patirtus žaidėjų sužalojimus ar kitokius nuostolius, jei jie padaromi trečiojo asmens veiksmais, kito žaidėjo veiksmais, dėl žaidimo saugumo reikalavimų nesilaikymo ar dėl neįveikiamų aplinkybių.
S.T.A.L.K.E.R. Zonos Taisyklės
Bendros S.T.A.L.K.E.R. Zonoje nėra saugių vietų tik dalinai saugios. Palapinių miestelio ribose jokie žaidybiniai veiksmai draudžiami. Žaidimo pradžioje visi pakliuvę į zoną turės 100% gyvybių ir 0 užterštumo.
Pagrindinės Zonos Sąvokos
- Gyvybės: gali mažėti nuo minų, atotampų, anomalijų, monstrų puolimų ir kitų veiksnių.
- Kūno užterštumas: esant zonoje susidursite su biochemija, radiacija chemija, dujom ir kitais veiksniais kurie palaipsniui kaupsis jūsų organizme.
- Emisijos: zonoje gali būti trijų tipų : nedidelės, vidutinės ir didžiosios.
- Mentaliniai laukai: zonoje galima rasti mentalinius laukus kurie veikia žmogaus pasąmonę, ko pasekoje asmenys veikiami ilgą laiką tampa zombiais.
- Užterštos zonos: tai zonos kuriose į organizmą papuola toksinės medžiagos, radiacija ir kitos medžiagos nuo ko didėja organizmo užterštumas.
- Artefaktai: tai zonoje gime daiktai turintys didelę vertę.
- Konvojai: tai prekeivių siuntos kurios siunčiamos per zoną į kariškių bazę iš kur iškeliauja už zonos ribų.
Frakcijos Zonoje
- Kariškiai: pagrindinė užduotis saugoti zonos perimetrą, gaudyti pažeidėjus ir juos deportuoti.
- Laisvieji stalkeriai: vieninteliai renka artefaktus. Laikosi neutraliteto su kitomis frakcijomis bet gali prisijungti prie frakcijų užduotims ar pasikeitus sąlygoms.
- Pareigos frakcija: frakcijos šūkis : zona turi būti sunaikinta. Nesutaria su laisvės frakcija ir kariauja su ja.
- Laisvės frakcija: frakcijos šūkis : zona visiems. Labai nesutaria su Pareigos frakcija.
- Banditai: frakcijos kredo : praturtėk nesvarbu kaip. Gaudo laisvuosius stalkerisu ir atiminėja iš jų viską kas vertingo bet stengiasi nežudyti nes taip sumažintų galimą pelną.
- Mokslininkai: mokslininkų kredo ; mokslas nugalės viską. Neutralūs visoms frakcijoms bet nesutaria su banditais.
- Monolitas: pasakojama kad visi monolito nariai kontroliuojami iš kažkur. Kol kas niekas nežino nei kaip jie atrodo nei jų tikslų.
- Vojenstalkai: Zadovo samdosi juos specialioms užduotims. Labai gerai apsiginklave. Jie nesutaria su niekuo ir jiems svarbiausia pinigai.
- Legenda: Sklando gandai kad egzistuoja grupė stalkerių kurie sugebėjo nueiti iki zonos vidurio ir ten kažką rado.