Daugelis gyventojų, turinčių žemės sklypą, susiduria su klausimu, ar galima pjauti ar genėti medžius savo valdose. Nors nuosavybės teisė suteikia tam tikrą laisvę, medžių ir krūmų tvarkymo darbai yra griežtai reglamentuojami įstatymais. Lietuvos teisės aktai šiuo klausimu yra aiškūs, tačiau būtina žinoti tam tikras detales.
Paskutiniu metu miško ir žemės savininkams kyla vis daugiau klausimų, kaip ir kada, nenusižengiant įstatymams ir kitiems teisės aktams, galima vykdyti kirtimus savininkui priklausančioje žemėje. Neretai ne iš piktos valios, o dėl nežinojimo, savininkai savo valdose išsikerta vos kelis medžius, o vėliau sužino, kad dėl netinkamai vykdytų kirtimų jiems gresia nemenka atsakomybė ir didžiulės baudos. Kad taip nenutiktų, prieš vykdant bet kokius kirtimo darbus reikėtų įvertinti, ar medžiai/krūmai ar kiti želdiniai, auga miško, žemės ūkio ar kitos paskirties žemės valdoje, ar jie nėra priskirti saugotiniems želdiniams.
Želdinių savininkai turi teisę privačioje žemėje esančius želdinius, kurie teisės aktais nepriskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Taip, galima, bet ne visada be leidimo. Jei medis (ar krūmas) jūsų sklype yra priskirtas saugotiniems želdiniams, prieš kirtimą ar intensyvų genėjimą (kai pašalinama daugiau nei 30 % lajos tūrio) reikia savivaldybės leidimo. Nesaugotiniems želdiniams leidimas paprastai nereikalingas.
Medžių pjovimo, genėjimo ir panašius darbus, net ir atliekamus savo sklype, reglamentuoja Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. Medžiai laikomi saugotinais, kai jų skersmuo ar aukštis pasiekia nustatytas ribas. Svarbu! Labai retais atvejais nebūtina gauti leidimo pjauti medžius savo sklype. Dėl leidimo reikia kreiptis į savivaldybę, kuri leidimus išduoda pagal individualias taisykles.
Kada reikalingas leidimas?
Daugeliu atveju, norint pjauti medžius savo sklype, būtina gauti leidimą. Svarbu žinoti esminę taisyklę - savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc. lajos tūrio). Kai želdinys nesaugotinas, tarkim - drebulė, akacija, uosialapis klevas, baltalksnis, lazdynas, naminiai vaismedžiai ar vaiskrūmiai, leidimas nereikalingas.
Tačiau prieš darbus įsitikinkite, kad jūsų atveju netaikomi saugotinumo kriterijai dėl vietos ar matmenų. Tik būkite atidūs: prieš kirsdami ar genėdami nesaugotinus želdinius, pirmiausia įsitikinkite, kad želdiniai auga jūsų sklype. Be to, reikėtų nepamiršti, kad galiojant tam tikroms išimtims draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos.
Želdinių genėjimas
Želdinių genėjimas reikėtų pašalinti sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis; atskirais atvejais reikia pašalinti ir dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius; šakas svarbu pjauti, o ne karpyti; sausas ir ligotas šakas reikia pjauti iki gyvos ir sveikos vietos prie želdinio pagrindo; visas žaizdas, kurių skersmuo didesnis kaip 2 cm, iškart užtepti dažais, skirtais išorei dažyti; užtepti reikia tik medieną, o brazdą palikti atvirą, kad žaizda greičiau apaugtų; norint pažeminti medžių viršūnes, draudžiama nupjaustyti storąsias šakas, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius - stagarus.
Kai pašalinama > 30 % lajos tūrio - tai intensyvus genėjimas, kuris saugotiniams želdiniams taip pat reikalauja leidimo.
Ar planuoju intensyvų genėjimą (> 30 % lajos) ar kirtimą? Jei į bent vieną klausimą atsakėte „taip / galbūt“ - pirmiausia kreipkitės į savivaldybę arba pasikonsultuokite su specialistais.
Kaip nustatyti, ar želdinys saugotinas?
Ar želdinys jūsų privačioje žemėje yra saugotinas ir ar darbams reikia leidimo, nustatysite pagal kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams. Nustatykite želdinio augimo vietą, gentį (rūšį) ir kamieno storį. Pavyzdžiui, jei žemės ūkio paskirties žemės sklypuose augančių ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų skersmuo 30 cm ir didesnis, šie medžiai - saugotini. Jei nesate tikri dėl želdinių augimo vietos (t. y. žemės paskirties bei žemės naudojimo būdo), šiuos duomenis galite pasitikrinti žemės nuosavybės dokumentuose.
Saugomi medžiai:- Želdiniai (medžiai ir krūmai) priskirti saugotiniems, vadovaujantis Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr.
- Saugotini yra ir tie medžiai, kuriuos priskiria savivaldybė, vadovaudamasi aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr.
Pagrindą nustato Želdynų įstatymas ir Vyriausybės patvirtinti kriterijai, o leidimus išduoda savivaldybės. Saugotinumą lemia vieta, rūšis ir matmenys. Skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje. Pakrančių apsaugos juostoje ribos gali būti mažesnės (pvz., minėtų rūšių - nuo 12 cm), taip pat čia saugotini > 3 m paprastieji kadagiai.
Praktinis patarimas: pirmiausia pasitikrinkite sklypo naudojimo paskirtį (NT registro išrašas). Nuo jos priklauso, ar jūsų atvejui taikomi „miesto“ ar „ne miesto“ rėžiai.
Leidimas paprastai nereikalingas, kai želdinys nesaugotinas. Tarp dažnų pavyzdžių: naminiai vaismedžiai ir vaiskrūmiai, taip pat kai kurios rūšys, kurios įprastai nepriskiriamos saugotinoms (pvz., drebulė, uosialapis klevas, baltažiedė robinija (akacija), baltalksnis, lazdynas).
Leidimų gavimo tvarka
Leidimų kirsti ar intensyviai genėti saugotinus želdinius gavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnyje. Norėdami gauti leidimą, pirmiausia savivaldybės administracijai pateikite prašymą.
Pateikite prašymą savivaldybei (daugelis priima per E. paslaugas). Prisegami: sklypo duomenys, nuotraukos, pagrindimas (serga, pavojingas, numatyti statybos darbai ir kt.). Sulaukite sprendimo ir, jei taikoma, apmokėkite želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Kiekviena savivaldybė taiko savo tvarką ir dokumentų sąrašą - tikrinkite būtent savo savivaldybės puslapį.
Rašant prašymą (jei yra bendrasavininkų, būtinas jų pritarimas) kirsti, galima pasirinkti ar sumokėsite kertamo želdinio atkuriamąją vertę ar už tą vertę pasodinsite želdinius savivaldybės nurodytoje vietoje ir prižiūrėsite tris metus.
Savaiminukų kirtimas žemės ūkio paskirties žemėje
Daugeliui savininkų kyla klausimų, kuomet žemės ūkio paskirties žemėje suveši berželių, pušaičių ir kitų savaiminukų sąžalynai. Jei savininkas pageidauja savaiminukais apaugusį plotą paversti miško žeme, tuomet reikia vadovautis aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru 2012 m. gegužės 8 d. Nr. D1-409/3D-331 bei 2004 m kovo 29 d. Nr.3D-130/D1-144 bendru įsakymu nustatyta tvarka.
Tam reikia atlikti savaime želiančio miško inventorizaciją, kurią turi teisę atlikti Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT) registruoti vidinės miškotvarkos projektų rengėjai. Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama nebūtinai tik žemės savininko ar valdytojo iniciatyva, tačiau ir valstybinėms institucijoms atliekant sklypinę miškų inventorizaciją; rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus; atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus bei rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus. Inventorizaciją atlikę asmenys perduoda inventorizacijos duomenis VMT.
Nuo 2012 m. gegužės mėn. nustatyta, kad pastaroji tarnyba per 3 mėn. (jei sklypas numatomas įrašyti į miškų kadastrą) arba per 6 mėn. Jei savininkas mišku apaugančią žemę nori išvalyti nuo savaime užaugusių medelių.
Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms (13 str. 2 d.) atsirado galimybė mišku apaugančios žemės savininkui pačiam spręsti, ką daryti su iki 20-ties metų (imant amžiaus vidurkį) medžių savaiminukais ne miškų ūkio paskirties žemėje - inventorizuoti kaip miško žemę, ar, pašalinus savaiminukus, atstatyti gerą agrarinę žemės ūkio paskirties sklypo būklę. Esant reikalui, įvertinti vidutinį savaiminukų amžių sklype gali vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.
Leidimai kirsti mišką
Leidimus kirsti mišką išduoda VMT teritoriniai padaliniai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:
- jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
- atrinkinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos;
- atrinkinius sanitarinius kirtimus;
- baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
- neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
- kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę);
- plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais;
- retinimo ir einamuosius kirtimus.
Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; plynusius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus privaloma pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką VMT teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai.
Kai iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), pranešimą apie ketinimą kirsti mišką privaloma pateikti ir vykdant kitus kirtimus, kuriems pranešimas apie ketinimą kirsti nėra privalomas.
Veiksmai po audros
Stiprios audros palieka savo padarinius - išvirtusius, nulūžusius, apdegusius medžius ar nulūžusias jų šakas. Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip gyventojams reikėtų tinkamai tvarkyti po audros pažeistus medžius privačiuose sklypuose.
Jei audros paveiktas želdinys kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, ir jį pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc. Pasitikrinti, ar želdinys yra saugotinas galima pagal nustatytus Vyriausybės patvirtintus kriterijus.
Jei želdinys užvirto iš kaimyninio sklypo, aplinkosaugininkai patartina apie įvykį pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, kad informacija būtų perduota tarnybos, atsakingoms už stichinių nelaimių likvidavimą (pvz., priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui) ir jei yra galimybė - želdinių savininkui ar valdytojui.
Atkreipiame dėmesį, kad norint pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti nesaugotinus stichinių reiškinių pažeistus želdinius valstybei priklausančioje žemėje, privatiems ar juridiniams asmenims, galima tik gavus želdinių savininko leidimą. Po audros nuvirtusių želdinių medieną, sklypo savininkas gali pasiimti. Išvežti į žaliųjų atliekų pridavimui skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Tokių aikštelių šiuo metu Lietuvoje yra 53.
Avariniai darbai 24/7 su vėlesniu pranešimu savivaldybei, kaip numato tvarka.
Apie aplinkosaugos pažeidimus praneškite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu.
Svarbu!
Siekiant išvengti sankcijų ir baudų, prieš imantis savaiminukų kirtimo darbų, derėtų įsitikinti, ar savininko sklype augantys medžiai nėra paskelbti saugotinais. Sužinoti, kurie želdiniai yra saugotini, galite savivaldybėje ar seniūnijoje. Šiuo klausimu konsultuoja kiekvienoje savivaldybėje sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Želdinių savininkų teisės ir pareigos nustatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, viena iš pareigų yra išsaugoti želdinius, tinkamai juos tvarkyti.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu.
Svarbu: net jei leidimas nereikalingas, visada rekomenduojama atsakingai elgtis su gamta ir gerbti teisės aktų reikalavimus. Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu) draudžiama kirsti ir intensyviai genėti saugotinus medžius.
Privačios žemės savininkai turi teisę tvarkytis savo valdose, tačiau privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Genėti ir šalinti želdinius ir nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikantis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių.