Administratoriaus veikla butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravime reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 punkto nuostata, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Administravimas - tai itin sudėtingas, daugiaplanis procesas, suvokiamas materialiuoju, intelektiniu, dvasiniu aspektais. Šis administravimas apima sutartinius įsipareigojimus, aplinkosauginį švietimą ir gyventojų informavimą, higienos bei sveikos gyvensenos pradų skiepijimą, saugų atliekų surinkimą ir išvežimą bei atliekų rūšiavimą, kontrolę, viešųjų paslaugų teikimą, organizavimą, planavimą, įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą.
Pasirinkta tema įpareigoja išsiaiškinti šio modelio veiksmingumo kriterijus ir naudą. Šiame straipsnyje siekiama:
- Apžvelgti komunalinių atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, aptarti institucijų atsakomybę bei planavimą šioje srityje, apibūdinti atliekų tvarkymo proceso ir sistemos bruožus, savivaldybės institucinę sampratą ir jai priskirtas funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
- Nagrinėti atsiskaitymą už suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas.
- Įvertinti rūšiavimą, kaip pagrindinį administravimo rodiklį.
Šioms atliekų turėtojų (gyventojų) grupėms, ir šios naudos suvokimas didina pagrindinio Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos principo - atsiskaitymo už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas pagal faktinį atliekų kiekį, realizavimą.
Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Konteinerių aikštelė - nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti.
Komunalinių Atliekų Tvarkymo Teisinis Reglamentavimas
Kodifikavus direktyvą 75/442/EEB, Europos Parlamentas ir taryba 2006 m. balandžio 5 d. priėmė bendrąją atliekų direktyvą (2006/12/EB). Perkėlus Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvų nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę, bendra atliekų apibrėžtis yra išaiškinta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punkte.
Pagal poveikį aplinkai ir susidarymo sritis visos atliekos klasifikuojamos į pavojingas ir nepavojingas. Absoliuti dauguma pavojingų atliekų susidaro gamybos ir verslo įmonėse ir tik nežymi dalis buityje. Deponuotinos (saugotinos) atliekų grupės pagrindinę dalį sudaro radioaktyviosios atliekos tai - itin pavojingos atliekų kategorija, kurios tvarkomos atskirai nuo kitų pavojingų atliekų. Lietuvoje radioaktyvusis atliekų šaltinis yra Ignalinos atominė elektrinė.
Nepavojingos atliekos - visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Šios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas vadinamos komunalinėmis atliekomis, už jų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės ir sudaro atskirą savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Mišrios komunalinės atliekos - atliekų turėtojo neišrūšiuotos komunalinės atliekos. Antrinės žaliavos - tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Biodegraduojamos atliekos tai - maisto, žaliosios ir kt.
Atliekų apibrėžimas Europos Bendrijos atliekų direktyvoje privalomas visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar atliekos bus perdirbamos ar šalinamos ir pateiktame Europos atliekų sąraše atliekų apibrėžtis daugiausia grindžiama atsikratymo sąvoka.
Pagrindiniai Principai ir Strategijos
Pagrindinis strateginis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo tikslas - užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį nepažeidžiant vidaus rinkos veiklos ir skatinti darnųjį vystymąsi. Atliekų (tvarkymo principų) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. "3 R's": reduce, reuse, recycle).
Atliekų tvarkymo įrenginių pakankamumo principas - tenkinant Bendrijos ir valstybės poreikius bendradarbiaudamos valstybės narės, jeigu tai būtina, turi sukurti atliekų šalinimo tinklą Bendrijos mastu. ,,Teršėjas moka" principas - atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti atliekų turėtojai arba atliekų gamintojai.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo politika remiasi Europos Sąjungos principinėmis nuostatomis. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema administruojama, organizuojama bei plėtojama pagal principą ,,teršėjas moka". Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinius dokumentus buvo perkeltos visos Europos Sąjungos teisės aktų atliekų tvarkymo principų nuostatos bei pagrindiniai prioritetai.
Šiame poskyryje trumpai apžvelgta Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB), o kiti teisės aktai tik paminėti. Atliekų srautus arba specifinis atliekų teisės aktų nuostatos taikomos tik vienam ar kitam atliekų srautui: Alyvos atliekų direktyva (75/439/EEB0, Titano dioksido atliekų direktyva (78/178/EEB), Nuoteks dumblo direktyva (86/276/EEB), Baterijų ir akumuliatorių direktyva (91/157/EEB), Pakavimo atliekų direktyva (94/62/EB), Polichlorbifenils (PBC) ir polichlorterfenils (PCT) direktyva (96/59/EB), Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva (200/53/EB), Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyva (2002/96/EB).
Bendroji direktyva dėl atliekų (2006/12/EB) nustato bendruosius Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos principus, sudaro šios politikos pagrindą, rengiami visi kiti atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ir kiti dokumentai. Ši direktyva buvo priimta 2006 m. balandžio 5 d., kodifikavus ET direktyvą 75/442/EEB tai - pagrindinis ES atliekų tvarkymo teisės aktas. Direktyvos dėka buvo suvienodinti atliekų tvarkymo reikalavimai ir veiksmai valstybėse narėse.
Pagal direktyvos reikalavimus atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo veiklai vykdyti privalo gauti už atliekų tvarkymą atsakingos valstybės narės institucijos leidimą. Visų atliekų tvarkytojų veikla turi būti reguliariai tikrinama, jie privalo vykdyti atliekų apskaitą. Direktyvoje dėl atliekų sąvartynų nustatyta, kad valstybės narės sukuria nacionalinę strategiją, kaip sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų atliekų 13 kiekį, imasi priemonių, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos.
Valstybės narės gali numatyti specialią elektros ir elektroninės įrangos atliekų grąžinimo tvarką, jei įrangoje nėra pagrindiniu komponentu arba įrangoje yra kitokios negu elektros ir elektroninės įrangos atliekos.
Lietuvos Respublikos Teisės Aktai
Konstitucija tai - pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas. Vertingos vietovis apsauga, prisižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato atliekų tvarkymo principus, pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas.
23 straipsnyje skelbiama, kad asmenys privalo laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Atliekų tvarkymo įstatymas pagrindinis atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikos reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Suformuluoti ir sukonkretinti pagrindiniai su atliekų tvarkymu susiję sąvokų apibrėžimai ir prioritetai, atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir planavimo principai.
Atliekų tvarkymo taisyklės yra atliekų tvarkymo įstatymo papildymas, kuriame nustatytos detalios atliekų tvarkymo ir kontrolės priemonės. Šios taisyklės bendrosios nuostatos reglamentuoja atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo bei ženklinimo tvarką. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti.
2007 m. patikslintame plane nustatyta ir toliau plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas. Iki 2009 m. užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė (teikiama ne mažiau kaip 95 proc. parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 m. iki 2013 m. iki 2009 m. užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų aikštelė 50 000 gyventojų ir ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės buvo perkelti direktyvos 96/61/EC Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės galiojanti Europos Sąjungos gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sistemos nuostatų reikalavimai. Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės nustato išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, laikino saugojimo, vežimo, naudojimo, kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką.
Jos nustato kompostavimo sąlygas, nurodo technologines schemas bei gaunamo komposto panaudojimo galimybes. Jomis gali pasinaudoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys komposto gamyba.
Atliekų Tvarkymo Procesas
Atliekų tvarkymas yra sudėtinis procesas, apimantis jų atsiradimo kontrolę, saugojimą, surinkimą, transportavimą, perdavimą surinkėjams ar perdirbėjams, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei šalinimą, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo.
Atliekų susidarymo (atsiradimo) etapas - atliekos susidaro jau pirminiuose gamybos procesuose, išgaunant žaliavas, gaminant tarpines žaliavas, gaminant produktus, kurie pasiekia vartotojus. Šiame etape sprendžiama, jeigu daiktai ar medžiagos tapo nereikalingomis, ieškoma būdų kaip jas sutvarkyti. Kad atliekos būtų pristatytos į jų perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus jos turi būti surinktos. Pasaulyje taikomi trys atliekų surinkimo tipai: nerūšiuotas, rūšiuotas ir perdirbimui skirtas bendras atliekų surinkimas.
Atliekų šalinimas į sąvartynus vis dar išlieka galutiniu atliekų sutvarkymo etapu. Susidariusios atliekos perdirbimo, deginimo, kompostavimo ir kituose atliekų tvarkymo etapuose taip pat šalinamos sąvartyne. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema - organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
Atliekų apskaitos duomenimis, kasmet Lietuvoje susidaro apie 5,6 mln. tonos atliekų, 1,3 mln. Augant ekonomikai ir vartojimui, bendras komunalinių atliekų kiekis kasmet didėja. Mišrios atliekų šalinimas vien tik regioniniuose sąvartynuose sudaro prielaidas pažeisti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.
Siekiant dujų susidarymą, sąvartynuose šalinamų biodegraduojamų atliekų kiekis Lietuvai yra ribojamas. Iki 2010 metų šis atliekų kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 75 proc., iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc., iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų kiekio. Atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
Pagrindinis regioninis atliekų tvarkymo plano tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Šios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiekiamos visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
Statistikos departamento duomenimis 2008 m. Tai - komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Tai - statinis, ir jo aptarnavimo įmonių, organizacijų, tarnybų visuma. Įvesti vietinę atliekų tvarkymo rinkliavą bei organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.
Savivaldybės Funkcijos ir Vietos Valdžia
Vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybės institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybės institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus. Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymai nustato tva...
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisiniuose dokumentuose buvo perkeltos visos Europos Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktų nuostatos, pagrindiniai principai bei prioritetai. Šis administravimas apima administravimo funkcijas.
tags: #lazdynu #bustas #administratorius