Nors dabartinio Zarasų miesto teritorijoje piliakalnių neaptikta, tačiau jų gausumas artimose ir tolimesnėse apylinkėse rodo, kad Zarasų kraštas buvo tankiai gyvenamas dar I-ajame m.e. amžiuje. Zarasai priklausė sėlių žemėms, tačiau Sėlos ribas apibūdinančiuose XIII-XIVa. šaltiniuose Zarasai neminimi. Miestelių tyrinėtojo Algimanto Miškinio nuomone, ,,gyvenvietė buvo įsikūrusi gal XV a. viduryje, o miestelis galėjęs būti jau XV a. pabaigoje”. Vilniaus vyskupijos tyrinėtojas Jerzy Ochmanskis neabejoja, kad prieš 1508 m. Zarasuose buvo įkurta bažnyčia, o Zarasai miesteliu vadinami nuo 1522 m., nors egzistavo žymiai anksčiau.

Zarasų istorijos datos ir įvykiai
Zarasų istorijoje svarbūs šie įvykiai:
- 1522 m. - pirmas paminėjimas kaip miestelis.
- 1526 m. - minimas Zarasų dvaras.
- 1528 m. - Zarasai priklausė karalienei Bonai Sforzai.
- 1536 m. - patvirtintas Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių 1530 m. privilegija Zarasų bažnyčiai.
- 1553 m. - inventoriuje surašyta 65,5 žagrės, 4,5 valako žemės, 8 daržus.
- 1561 m. - inventoriuje surašyti 36 valstiečiai.
- 1596 m. - minimas Zarasų dvaras.
- 1598 m. - Zarasų dvaras atiduotas valdyti J.Krasinskiui.
- 1610 m. - pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, kurią XIX a. pradžioje pakeitė nauja.
- 1613 m. - Zarasų dvaras grąžintas karalienei.
- 1654-1667 m. - miestelis nukentėjo nuo karo su Maskva.
- 1669 m. - inventoriuje surašyta 25 žmonių su 38 valakais žemės.
- XVII a. - miestelis XVII a. nukentėjo nuo maro.
- 1690 m. - pastatyta nauja bažnyčia.
- 1700-1721 m. - Šiaurės karo metu Zarasai nukentėjo nuo švedų antplūdžio, 1708-1711 m. - nuo maro.
- 1721 m. - inventoriuje surašyti 23 valstiečiai.
- 1731 m. - Zarasų dvaras atiduotas valdyti A. Pociejui.
- 1739 m. - Zarasuose gyveno 5 žydų šeimos (1765 m. - jau 26 šeimos, 1790 m. - 35, 1847 m. - 175, 1897 m. - 1517, 1939 m. žydų).
- 1746 m. - Zarasų dvaras atiduotas valdyti M. Pociejui.
- 1762 m. - Zarasų dvaras atiduotas valdyti J. Sapiegai.
- 1772 m. - Zarasų dvaras atiduotas valdyti A. Tyzenhauzui.
- 1777 m. - Zarasų dvaras atiduotas valdyti grafui Pliaterui.
- 1781 m. - Zarasų bažnyčia atiduota Salako parapijai.
- 1782 m. - buvo apvogta Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
- 1784 m. - inventoriuje surašyti palivarkai, vienkiemiai (užusieniai), upės, ežerai, keliai.
- 1790 m. - Zarasuose buvo 15 dūmų. vienkiemiais prirašyta prie Salako parapijos. - iš viso 49).
- 1795 m. - Zarasai atiteko Rusijos imperijai.
- 1797 m. - Zarasai perduoti civilinio gubernatoriaus žinion, kaip ,,stalo valdos”, t.y. skirti išlaikyti carinei administracijai.
- 1805 m. - gyveno 53 šeimos, t.y. apie 250 žmonių.
- 1812 m. - Napoleono žygio metu Zarasuose įvyko prancūzų ir rusų kariuomenių susirėmimas.
- 1815 m. - Zarasai grąžinti civilinio gubernatoriaus žinion.
- 1824 m. - sudarytas pirmasis Zarasų miesto planas.
- 1825 m. - Zarasuose įsteigta pašto stotis.
- 1826 m. - nutiestas plentas Peterburgas-Varšuva per Zarasus.
- 1830 m. - Zarasuose gyveno 427 žmonės.
- 1831 m. - Zarasų gyventojai dalyvavo sukilime prieš Rusijos imperiją.
- 1833 m. - gyventojų ,,viršūnėlę” sudarė pirkliai. t.y. 1834 m. - 38 pirkliai.
- 1835 m. - sudarytas Zarasų miesto planas matininko Abžaltovskio ir vizuotas gubernijos matininko Velikorodovo.
- 1836 m. - Zarasuose apsilankė Rusijos imperatorius Nikolajus I . jam patiko ežerai ir parkas, todėl nutarta Zarasus pavadinti Novoaleksandrovsku.
- 1837 m. - Zarasai tapo Naujosios Aleksandrijos (Novoaleksandrovsko) Vydžių (Vidžių) apskrities centru. būta idėjos perkelti apskrities centrą iš Vidžių į Zarasus. kad centro perkėlimas susijęs su nuo 1835 m. nuolatiniu imperatoriaus rūpinimusi miestu. Vilniaus gubernijos matininkas Kancleris).
- 1838 m. - patvirtintas Naujosios Aleksandrijos (Zarasų) herbas.
- 1839 m. gegužės 21 d. - patvirtintas Naujosios Aleksandrijos (Zarasų) miesto planas.
- 1840 m. - pradėjo veikti miesto ligoninė.
- 1841-1842 m. - pastatyti mūriniai prekybos namai Turgaus aikštėje.
- 1842 m. - pradėta statyti dabartinė Zarasų kaatalikų Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mūrinė bažnyčia (aut. Laurynas Cezaris Anikinis). - patvirtintas prekybos pastato Turgaus aikštėje (dabart. Sėlių a.) projektas, kurio autorius F. Šaumanas.
- 1843 m. - sudarytas dviklasės mokyklos projektas (aut. architektas A. Staubertas, 1845 m. pritaikė architektas F. Šaumanas, pastatyta 1837, 1838 ar 1841 m.).
- 1846 m. - atidaryta vaistinė.
- 1847 m. - Zarasuose gyveno 2384 žmonės.
- 1848 m. - pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (neišliko).

XIX amžius
XIX amžiuje Zarasai išgyveno ekonominį ir kultūrinį augimą. 1849 m. - pradėjo veikti vandens malūnas (D.Bukonto g.). 1850 m. - įkurta lenkų mokykla (uždaryta po 1863 m. sukilimo). 1856 m. - per Zarasus nutiestas telegrafo linija Peterburgas-Varšuva, kuri skatino prekybos augimą. 1857 m. veikė alaus darykla, plytinė, 2 malūnai. Dirbo 30 amatininkų, 62 pirkliai. 1861 m. - amatai nebuvo išvystyti. 1865 m. - nuo 1843 m. mokykla pertvarkyta į vienaklasę. 1866 - 1867 m. - Zarasuose dislokuota kariuomenės įgula (1866 m. įgula - 615 žmonių). privačiai. 1867 m. - Zarasuose gyveno 4719 gyventojų (1867 m. d. (t.y. 4539 nuolatiniai, 180 laikinų. liuteronų - 10, žydų - 3302, Mahometo išpažinėjų - 4. traktieriai, 2 vyninės, 5 karčiamos ir 18 smuklelių (raspivočnych). 1871 m. pradėta statyti sentikių cerkvė. 1872 m. - sudarytas ir patvirtintas Zarasų miesto išplėtimo projektas (aut. inžinierius Titovas). 1873 m. - sudarytas 300 vietų mūrinės stačiatikių cerkvės projektas (aut. architektas Polozovas). 1875 m. (pastaroji buvo nugriauta). 1876 m. cerkvė, o senoji 1885 m. perstatyta į gyvenamąjį namą. 1878 m. - rugpjūčio 15 d. Zarasuose gimė Piotras Vrangelis, garsus 1918-1920 m. baltagvardiečių vadas (mirė 1928 m. balandžio 25 d. Briuselyje). 1879 m. - Pažiegės km. pradėjo veikti spirito varykla. 1882 m. - kovo 2 d. Zarasuose gimė Kazys Bizauskas, Vasario 16-osios akto signataras. 1884 m. - Rokėnų km. pradėjo veikti alaus spaustuvę. 1888 m. - Zarasuose atidaryta tipografijos spaustuvę. 1891 m. - Senadvario km. pradėjo veikti spirito varykla. 1893 m. - krautuvių skaičius nuo 71 1866 m. išaugo iki 138. tūkst. rublių. 1894 m. - Jakštų km. pradėjo veikti spirito varykla. 1897 m. - Zarasuose gyveno 6356 žmonės. Nuo XIX a. pabaigos Zarasuose veikė „Vilensko komerčeskovo banko“ skyrius ir Valstybinio banko „Melkogo kredita kopejka” skyrius.
XX amžius
XX amžiuje Zarasai išgyveno sudėtingą laikotarpį, įskaitant Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, sovietinę okupaciją ir nepriklausomybės atkūrimą. 1904 m. - Zarasuose gimė Leonas Žurauskas - žurnalistas, vertėjas. sekretorius, miesto knygyno vedėjas. Lietuva” 4-ąjį numerį. 1906 m. - mieste apsigyvena dr. Dominykas Bukontas. - vyskupas G.F.Cirtautas Zarasų bažnyčią pakonsekravo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardu. - Degučių km. pradėjo veikti spirito varykla. 1907 m. - prieš pat 1907 m. varstai grįstų kieta danga. Aikštė negrįsta. - mieste iki 1908 m. veikė 2 vaistinės. 1908 m. - Zarasuose įkurta „Blaivybės draugija“. 1909 m. skyrių (1911 m. - įkurta Vartotojų draugija, kurioje 1910 m. buvo 104 nariai. - mieste pirmą kartą surengtas lietuviškas vakaras - koncertas. 1913 m. - įsteigta pirmoji lietuvių skaitykla, kuriai dr. D.Bukontas padovanojo 100 knygų. 1914 m. patalpose. Joje mokytojavo tarnaitė U.Juodinytė. - Dr. D.Bukontas išrinktas Zarasų miesto burmistru. - skaityklos vedėju paskirtas adv. A.Novickas. 1914 - 1915 m. muzikos - dainavimo - literatūros draugiją, t.y. „Lyra“. 1915 m. rugsėjo 18 d. Zarasus užėmė vokiečių kariuomenė. 1917 m. - Novoaleksandrovskas vėl tapo Zarasais. 1918 m. lapkričio mėn. - į miestą grįžo dr. Dominykas Bukontas (1915-1918 m. gyveno Rusijoje). - lapkričio mėn. 1 d., dr. D.Bukonto ir adv. A.Novicko iniciatyva, įsteigtas Zarasų „Saulės" gimnazijos skyrius. 1919 m. - sausio 19 d. Zarasus užėmė bolševikai. - liepos 26 d. Zarasus išvadavo Lietuvos kariuomenė. 1920 m. - Padustėlio km. pradėjo veikti spirito varykla. - balandžio 14-16 dienomis įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. 1921 m. - Zarasai tapo apskrities centru. 1922 m. šis pastatas perėjo Žemės ūkio ministerijos žinion). - įsteigtas pirmasis kino teatras ,,Akstino” klubo salėje. pavadintas ,,Banga”, o vėliau, pasikeitus savininkams, - ,,Osida”. 1923 m. - gegužės 15 d. Zarasuose įvyko pirmasis pavasario turgus (vad. „Joninės“). - Rokėnų km. pradėjo veikti spirito varykla. 1924 m. - įsteigtas apskrities Agronomijos skyrius (vad. inž. A.Matulis). 1925 m. - Zarasuose įsteigta apskrities savivaldybė. 1926 m. - J.Čepėnas). sportinės veiklos apraiška Zarasuose. - rugpjūčio 11-12 d. Zarasuose įvyko pirmoji apskrities žemės ūkio paroda. 1928 m. - Zarasuose grįstos gatvės sudarė tik 2,3 km t.y. tik 2 proc. visų gatvių. statyti. Komiteto pirmininku tapo m-klos direktorius kun. J.Matulis. 1929 m. - Maniuliškių km. pradėjo veikti spirito varykla. 1930 m. buvo įsteigta Žiemos žemės ūkio mokykla. mėnesius (nuo lapkričio iki balandžio mėnesio pabaigos). - Užvinčių km. pastatyta plytinė (statyba kainavo 15 tūkst. litų). Mokykloje įsikūrė 1918 m. pertvarkymas. Lietuvos miestai buvo suskirstyti į pirmaeilius ir antraeilius. 1932 m. Zarasų miesto plotas buvo 914,16 ha, priemiesčiai - 134,34 ha. Nebuvo pramonės, kanalizacijos. buvo grįstos akmenimis. - rugpjūčio 14 d. nuimti rusiški užrašai nuo miesto įstaigų. 1933 m. - Zarasuose pastatytas naujas paštas. 1934 m. - lapkričio 17 d. Zarasuose iškilmingai paminėtas prof. K.Būgos 60-ties metų jubiliejus. Aukštesnioji Komercijos mokykla pavadinta K.Būgos vardu. 1935 m. - mieste pastatyta prekybinė halė (kainavusi 33 tūkst. litų). 1936 m. - rugsėjo 1 d. pradėjo eiti laikraštis ,,Zarasų kraštas“. - ,,Zarasų krašto” redaktoriumi dirbo Pr.Gipiškis. Gospodnia”. ūkininkas Pranas Galvydis (1893-1942). 1937 m. - pastatyti Šaulių namai. buvo kun. J.Matulis. 1938 m. pastatyti paminklą D.Bukontui. Skulptūra buvo nulipdyta iš molio. - buvo gauta valstybinė paskola miestui tvarkyti. 1939 m. - Zarasuose pastatyta nauja sinagoga. 1940 m. - Zarasų apskrityje veikė 39 visuomeninės organizacijos. - birželio 15 d. Zarasus okupavo Sovietų Sąjunga. - liepos 17 d. Zarasuose įvyko pirmieji rinkimai į Liaudies Seimą. 1941 m.- birželio pradžioje prasidėjo masiniai suėmimai. J.Zajančiauskas ir P.Jučinskas. pastatai. - birželio mėn. 24 d. Zarasus užėmė vokiečių kariuomenė. - birželio mėn. 22-28 d. Zarasuose nužudyta apie 800 žydų. - birželio mėn. 23-25 d. Zarasuose sušaudyti inteligentai: S.Baltrimą, mokyt. J.Chmieliauską, Pr. Markelį, E.A.Šakalį, policininką E.Maldauską, buhalterį V.Maskoliūną, inžin. A.Navicką. - birželio 22 d. Zarasuose prasidėjo sukilimas prieš sovietų valdžią. - birželio 26 d. sukilimas numalšintas. 1942 m. (LF) ir Lietuvos Laisvės Armija (LLA). 1944 m. - Zarasus vėl užėmė Sovietų Sąjunga. 1946 m. - pradėjo veikti Zarasų kino teatras. 1947 m. kolūkio įkūrimas. 1948 m. į Zarasus atvyko pirmieji tremtiniai iš Sibiro. 1949 m. - rugsėjo 1 d. pradėjo veikti Zarasų žemės ūkio technikumas. 1950 m. - Šaulių g. pastatytas paminklas Stalinui. 1952 m. - Zarasuose įkurta MTS (mašinų-traktorių stotis). 1953 m. mirė Stalinas ir paminklas demontuotas. 1955 m. - D.Bukonto paminklas atstatytas. 1992 m. paminklas demontuotas, o 1999 m. atstatytas. 1956 m. - įsteigta Zarasų sporto mokykla. Musatovas. 1958 m. - pastatytas naujas kultūros namas. 1959 m. - Zarasuose pradėjo veikti televizija. 1960 m. - pastatytas kino teatras ,,Rūta”, mokykla-internatas, dalis Sėlių aikštės (buv. Lenino a.) užstatyta gyvenamaisiais namais. - miestas su Zaraso ežero Didžiąja sala sujungtas pylimu ir tiltu. 1961 m. - pastatytas naujas universalinis prekybos centras. 1962 m. mokykla (Sėlių a. 22) prijungta prie internato. 1963 m. - Zarasuose pastatytas naujas autobusų parkas. 1964 m. - S.Dariaus ir S.Girėno g. pastatytas naujas restoranas „Sartai“. 1965 m. - įkurtas Zarasų kultūros namų mišrus choras. 1966 m. - Zarasuose pastatytas naujas viešbutis. 1967 m.- gegužės 20 d. Zarasuose įvyko pirmasis respublikinis sąskrydis „Jaunystės daina“. 1968 m. - Zarasuose pastatyta nauja poliklinika. 1969 m. - rugpjūčio 22 d. Zarasuose įvyko pirmasis tarptautinis sąskrydis „Ežerų daina“. 1970 m. - Zarasuose pastatytas naujas kino teatras „Rūta“. 1971 m. - pastatyta 1072 vietų vidurinė mokykla, kuri 1996 m. pavadinta Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija. 1972 m. - Zarasai apdovanoti Garbės ženklu. 1974 m. - Sėlių a. pastatytas naujas universalinis prekybos centras. 1975 m. - Zarasuose pastatytas naujas sporto kompleksas. 1976 m. įsikūrė rajono savivaldybė (1969 m. pastatyto administracinio pastato 5-6 aukštuose). 1976 - 1978 m. rekonstruotas Zaraso ežero tiltas. 1979 m. - Zarasuose pastatytas naujas kultūros centras. 1980 m. rajono valstybinis gamtos apsaugos inspektorius M.Zlataravičius įkūrė Zarasų krašto muziejų. 1982 m. - šalia buvusio senojo pašto, S.Dariaus ir S.Girėno g. pastatytas naujas banko pastatas (dabar bankas,,NORD/LB Lietuva”). 1984 m. - rugsėjo 1 dieną duris atvėrė Zarasų 2-oji vidurinė mokykla. kolektyvą sudarė 34 mokytojai. 1986 m. (S.Dariaus ir S.Girėno g. 23) atidaryta Zarasų centrinė vaistinė. - įsteigtas Zarasų r. kultūros skyrius. 1987 m. - Zarasuose pastatytas naujas prekybos centras „Maxima“. 1988 m. - rugpjūčio 11 d. Zarasuose iškilmingai paminėtos dr. D.Bukonto gimimo metines. vėliava, prie D.Bukonto kapo sugiedota tautinė giesmė. ,,Vienybė”. 1989 m. - rugpjūčio 23 d. Zarasuose įvyko Baltijos kelias. kelias”. 1990 m. Zarasuose įsteigta Pasienio apsaugos tarnyba (vėliau - rinktinė). 60-70 būsimųjų pasieniečių. - gruodžio 7 d. atkurta Zarasų muitinė. 1991 m. - sausio 8 d. Zarasuose įvyko mitingas prieš sovietų agresiją. - gegužės 23 d. Zarasų pasieniečiai pradėjo saugoti Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Smėlynės postą. - pradėtas ir 1992 m. baigtas Šaltupės koplytėlės atstatymas. birželio 21 d. koplytėlė buvo pašventinta. 1992 m. - mieste, Vytauto g. pastatytas naujas prekybos centras „Iki“. - architektas R. Jarmalavičius, konstr. V.Milvydas). - Zarasų šaulių kuopai grąžinti Šaulių namai , esantys D.Bukonto g. 1993 m. - sukurtas granito ir bronzos paminklas Dominykui Bukontui. 1994 m. Zarasų skyrius. (K.Donelaičio g. 20). 1995 m. - lapkričio 1 d. pradėjo eiti laikraštis „Zarasų kraštas“. 1996 m. - Įvyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. 1997 m. - Zarasuose pastatytas naujas autobusų stoties pastatas. 1998 m. ,,Zarasų statyba”, vad. A.Vaitiekūnas) restauravo Zarasų bažnyčios sakralines skulptūras (vertė - 61 tūkst. litų). 1999 m. - Zarasai tapo Lietuvos kultūros sostine.

XXI amžius
2001 m. - balandžio 6 d. - įvyko Dekano Vytauto Kapočiaus kunigystės 25-mečio iškilmės. 2002 m. - kovo 8 d. - įsteigtas Lietuvos moterų katalikių sąjungos Zarasų skyrius. 2003 m. - gruodžio 6 d. įkurtas Darbo partijos Zarasų skyrius. 2004 m. - Zarasiškių V. ir M. Ažubalių sodyba pripažinta gražiausia kaimo sodyba Lietuvoje. 2005 m. -spalio mėn. Zarasuose įvyko Europos moterų tinklinio čempionato atrankos varžybos, - lapkričio mėn. Zarasai tapo Lietuvos sporto sostine. Zarasai - patrauklus svečiams bei jaukus vietiniams gyventojams miestas stovi 155,5 metrų virš jūros lygio pakilusioje vietovėje, kurią supa net 7 ežerai (Zarasas, Zarasaitis, Baltas, Griežtas, Lazdinis, Malavara, Purvinka). Miestas užima 1750 ha, gyvena apie 8 tūkst. žmonių. Zarasų miesto senoji dalis - urbanistikos paminklas. Miesto urbanistinę vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialiniu - žiediniu gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu itin pabrėžta, aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. Sėlių aikštės planas, susidaręs nuo 1836-1837 metų iki XIX a. Kauno - D.Bukonto - Vytauto gatves, susidariusias 1836 m.
Šiandien Zarasai yra svarbus regioninis centras su išvystyta infrastruktūra, kultūra ir turizmu. Miestas ir toliau puoselėja savo istoriją ir tradicijas, pritraukdamas lankytojus ir naujus gyventojus.
tags: #lazdijuose #nupirkti #du #gyvenamieji #namai #vaiku