Bendroji nuosavybė yra vienas iš pagrindinių nuosavybės teisės institutų, todėl jos aiškinimas ir taikymas praktikoje turi didelę reikšmę. Bendroji nuosavybė - tai nuosavybės teisė, priklausanti keliems asmenims bendrai. Lietuvoje bendrosios nuosavybės santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos bendrosios nuosavybės normų aiškinimo tendencijos ir svarbiausi aspektai.
Civilinis kodeksas (CK) apibrėžia bendrosios nuosavybės teisę kaip dviejų ar kelių savininkų teisę valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys (CK.
- Bendroji dalinė nuosavybė - kai kiekvienas bendraturtis turi apibrėžtą dalį nuosavybėje.
- Bendroji jungtinė nuosavybė - kai bendraturčių dalys nėra apibrėžtos.
Svarbu atskirti šias dvi rūšis, nes nuo to priklauso bendraturčių teisės ir pareigos, taip pat turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str.). Pavyzdžiui, du draugai Ignas ir Tadas įsigijo žemės sklypą. Vadinasi, jie tą sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei jų sumokėta suma yra vienoda, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus po 1/2 dalį. Tačiau, jei Ignas turėjo daugiau pinigų ir sumokėjo 70 proc. sumos, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus lygi 70/100 dalių, o Tado - 30/100 dalių.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Dažniausiai pasitaikanti bendrosios jungtinės nuosavybės rūšis yra sutuoktinių nuosavybė, įgyta santuokos metu. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju, kiekvienas bendraturtis turi teisę disponuoti savo dalimi, tačiau tai turi būti daroma nepažeidžiant kitų bendraturčių interesų.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr.
Naudojimosi Tvarkos Nustatymas
Pagal CK 4.81 str. 1 d., namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 str. 1 d. Taigi, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką arba atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kaip minėta, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.
Jeigu bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017; 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta, t. y.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu byloje bendraturčių pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010), tačiau teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr.
Atidalijimas Iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės
Kaip minėta, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.
Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas - išimtiniu (subsidiariu). Taigi, visų pirma, turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net ir padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (2022-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. ar yra galimybė padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal teisės aktų (pvz., statybos, kadastrinių objektų formavimo ar žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) reikalavimus, t. y.
Kaip minėta, nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 str. nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis.
Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
Dėl antrosios sąlygos daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).
2009 metais buvo atliktas bendrosios nuosavybės normų aiškinimo apibendrinimas, siekiant užtikrinti vienodą teisės taikymą ir teisingą ginčų sprendimą.
Svarbiausi 2009 Metų Aiškinimo Aspektai
2009 metų bendrosios nuosavybės normų aiškinimo apibendrinimas palietė keletą svarbių klausimų:
- Bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimas. Buvo pabrėžta, kad bendraturčiai turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, sprendžiant klausimus, susijusius su bendru turtu.
- Turto valdymas ir naudojimas. Nustatytos aiškesnės taisyklės, kaip bendraturčiai turi valdyti ir naudoti bendrą turtą, ypač tais atvejais, kai nuomonės dėl turto naudojimo išsiskiria.
- Disponavimas bendra nuosavybe. Paaiškinta, kokiais atvejais reikalingas visų bendraturčių sutikimas, norint parduoti, įkeisti ar kitaip disponuoti bendru turtu.
- Ginčų sprendimas. Apibrėžti ginčų sprendimo būdai, įskaitant mediaciją ir teisminį procesą.
Šie aiškinimai padėjo užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir stabilumą, sprendžiant ginčus, susijusius su bendrąja nuosavybe.
Praktiniai Pavyzdžiai
Štai keletas praktinių pavyzdžių, iliustruojančių aiškinimo svarbą:
- Sutuoktinių ginčas dėl bendro turto padalijimo. Aiškinimas padėjo nustatyti, kaip turi būti vertinamas turtas, įgytas santuokos metu, ir kaip jis turi būti padalintas, atsižvelgiant į kiekvieno sutuoktinio indėlį.
- Bendraturčių ginčas dėl žemės sklypo naudojimo. Aiškinimas padėjo nustatyti, kokie veiksmai laikomi pažeidžiančiais kitų bendraturčių interesus, ir kaip tokius pažeidimus galima pašalinti.
- Ginčas dėl bendro buto pardavimo. Aiškinimas padėjo nustatyti, ar reikalingas visų bendraturčių sutikimas parduodant butą, ir kokios yra galimos išimtys.
Šie pavyzdžiai rodo, kad aiškinimas turėjo didelę įtaką teismų praktikai ir padėjo užtikrinti teisingesnį ginčų sprendimą.
Ginčų sprendimo metodai – statyba
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai bendrosios nuosavybės aspektai:
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė | Turto, įgyto santuokos metu, priskyrimas bendrajai nuosavybei ir jos padalijimas išsituokus. |
| Bendroji dalinė nuosavybė | Bendraturčių teisės ir pareigos, nuosavybės valdymo ir naudojimo tvarka, padalijimas ir nutraukimas. |
| Teismų praktika | Ginčų sprendimas dėl bendrosios jungtinės ir bendrosios dalinės nuosavybės. |
tags: #lat #apibendrinimas #del #bendrosios #nuosavybes #normu