Lančiūnavos dvaras, įsikūręs Vilainių seniūnijoje, 13 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kėdainių, istoriniuose šaltiniuose minimas dar 1587 metais. Ši vietovė, turinti turtingą praeitį, šiandien traukia lankytojus savo istorija ir architektūra.

Lančiūnavos dvaro sodyba
Istorija ir Raida
Pirmą kartą Lančiūnava paminėta 1580 m. Ten rašoma, kad Baltojo Lankesio ir Nevėžio upių santakoje plyti Lančiūnavos laukas su centru Lančiūnava, kuri jau turi dvarelio pavadinimą. Lančiūvos vietovardis, kildinamas iš lenkiško žodžio łączenie, reiškiančio „jungtuves“.
Iki XIX a. Lančiūnavos valdos buvo sudarytos iš trijų dvarelių, nes turėjo tris savininkus. XVIII a. viduryje įvyko savotiškas lūžis Lančiūnavos dvaro istorijoje: visi trys dvareliai sujungti. 1778 m. J.Kognovickienė-Vendziagolskienė savo žemes užrašė Kazimierui, Viktorui, Pranciškui, Juozui ir Pranciškai Kognovickiams. Šiuo laikotarpiu dvaras buvo rentabilus, gerai tvarkomas, turėjo kelis palivarkus, pasižymėjo sodininkyste.
1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, rūmuose įsteigta dvimetė žemės ūkio mokykla. 1958 m. ši mokykla pertvarkyta į technikumą, o 1990 m. - vėl į žemės ūkio mokyklą.
Architektūra
Neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai statyti XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Rūmus pastatė Kognovickiai. Jie susideda iš centrinės dviaukštės dalies ir dviejų šoninių vienaaukščių sparnų. Centrinę dalį akcentuoja įgilintas portikas su dviem kolonomis. Dvarą supa geometrinio tipo parkas, liepų alėja veda į buv. dvaro palivarką.

Liepų alėja Lančiūnavos dvare
Lančiūnavos dvaro ansamblį sudaro du seniausiųjų pastatų taškai: medinių dvaro rūmų pamatai ir buvusios medinės bažnyčios vieta, sutapatinta su dabartine bažnyčia-koplyčia, kuri buvo pašventinta 1883 m. Apie bažnyčią buvo šventoriaus tvora su puošniais vartais. Visą gyvavimo laiką tai buvo koplyčia-mauzoliejus. XX a. koplyčia tapo parapinė.
1870 m. šalia medinio namo pradėti statyti mūriniai rūmai, sodinamas parkas. Buvo pastatyta daug ūkio pastatų, prie senųjų molinių dvaro „polocų“: tvartai, kalvė, ledainė, malūnas. Rūmai dviejų aukštų, kvadrato formos su bokštu centrinėje dalyje bei kolonų portiku. Statinį supa erdvus parkas, liepų alėja, kuri veda į buvusį dvaro palivarką.
Dvaro Gyvenimas ir Personalas
Dvaro buitį lydėdavo daugybė taisyklių, padiktuotų bendrų epochos nuotaikų ir šeimininko asmens savybių. Tam, kad visi procesai, kasdieniai ritualai vyktų sklandžiai, buvo reikalingas aptarnaujantis personalas. Pavyzdžiui, liokajų pareigos buvo itin svarbios, reikalavusios kruopštumo, diskretiškumo, gebėjimo greitai reaguoti ir neretai kalbų išmanymo, jei tai buvo vyriausiasis liokajus.
Kitas labai svarbus asmuo buvo dešinioji ponios ranka - ekonomė arba vyriausioji kambarinė. Jos išskirtinę reikšmę puikiai iliustruoja Lančiūnavos dvaro pavyzdys. Čia gyvenusi panelė Karolina buvo užsitarnavusi ypatingą šeimininkės pasitikėjimą. Ji vienintelė iš tarnų gyveno rūmuose, ir, jei tikėsime tarnaitės Marijos pasakojimu, tik jai buvo leidžiama išeiti į vadinamąsias vakaruškas.
Tarnų gyvenimą reguliavo griežta dienotvarkė ir hierarchija. Štai kaip stambaus dvaro tarpusavio ryšius nusakė vienas XIX a. vidurio autorius: „Garderobas buvo aukščiau už skalbyklą, tad garderobo tarnaitės nesibičiuliavo su skalbėjomis. Lygiai toks pats santykis egzistavo tarp liokajų ir vairuotojų, tad bendravimas tarp jų taip pat buvo neįmanomas. Sodininkas gyveno su virėju - neduok Dieve, su sargu ar ūkio darbininku. Nors visi jie galėjo būti ne tik iš vieno kaimo, bet ir vienos motinos.
Kita vertus, išmintingai valdomuose dvaruose tarp šeimininkų ir tarnų užsimegzdavo ypatingas abipuse pagarba pagrįstas ryšys.
Dabartinė Būklė ir Atsiliepimai
XVI a. įkurtas dvaras šiandien stovi apleistas ir laukia geresnių laikų, nors pastatai atrodo išsilaikę dar gana neblogai. Aplinką pagyvina už kelių žingsnių veikianti senovinė Lančiūnavos bažnytėlė.
Nors sklando legendos, jog šiame dvare vaidenasi, to asmeniškai pajusti neteko. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Lančiūnavos dvaras įsikūręs kažkur toli nuo civilizacijos, tačiau iš tiesų aplink verda gyvenimas. Prie pat yra kelias, jungiantis Panevėžį ir Kauną, o pro pagrindinių rūmų kiemą nuolat zuja vietiniai gyventojai.
Nepaisant to, kad šiuo metu dvaras yra apleistas, jis vis dar traukia lankytojus, norinčius pajusti istorijos dvelksmą ir pasigrožėti architektūra. Tačiau, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad lankantis dvare reikia būti atsargiems dėl pastatų būklės.
LIETUVOS DVARAI Rietavo dvaras
Lančiūnavos Bendruomenė
Šiemet 16 metų sukaktį švęsiančioje bendruomenėje - 57 nariai. Lančiūnava dar vis turi pieno supirkimo punktą, vaikų darželį, parduotuvę, bendruomenės centrą.
Nors po bendruomenės įkūrimo kone 10-metį veikla centre nebuvo aktyviai plėtojama, tačiau dabar projektai - pagrindinis mūsų bendruomenės variklis. Europinio masto projektus intensyviai pradėjo rengti tik nuo 2014 metų.
Pasirodo, bendruomenėje vykdomų projektų dėka yra gražinama ne tik kaimo išvaizda, bet kartu visokeriopai siekiama skatinti ir lančiūnaviečių aktyvumą, ką padaryti pasak J. Vasilienės, pavyksta itin sėkmingai.
Lančiūnavos mokykla nepriklausomybės metais - viena pirmųjų Lietuvoje. Ir skaudžiausia gal ne dėl to, kad ugdymo įstaigos uždarytos, bet dėl to, jog nežinome, koks likusių ugdymo įstaigos pastatų likimas.
tags: #lanciunavos #dvaro #sodyba #atsiliepimai