Lakštingalų slėnis: Istorija ir Gamta

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ragina šios vasaros atostogas planuoti Lietuvoje ir taip paskatinti šalies vidaus turizmą.

Vienas iš įdomių maršrutų gali būti kelionė į Lakštingalų slėnį. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lakštingalų slėnio istoriją ir gamtą, kuri neabejotinai patiks keliautojams.

Pietrytiniu Lapių kaimo pakraščiu teka Žvelsos upė su rytiniu intaku Trumpe. Prie Žvelsos upės dauboje glaudžiasi Lakštingalų slėnis - įvairių švenčių vieta.

Romantiškai nuteikia Lakštingalų slėnis Papilėje, laumžirgio formos estrada.

Lakštingalų slėnis Papilėje

Akmenės krašto istorija ir kultūra

Gegužės mėnesio kelionę į Akmenę, visų nuostabai, ištraukė iš Papilės kilęs dainų atlikėjas Artūras Aukštuolis. Šį kartą nemažai laiko buvo skirta Akmenės krašto kultūrai ir literatūriniam palikimui.

Papilės miestelio aikštėje ekskursantus pasitiko ant aukšto pjedestalo pastatyta elegantiška Vlado Grybo bronzinė skulptūra XIX a. Lietuvos rašytojui, istorikui, tautinės sąmonės žadintojui Simonui Daukantui, trejus metus gyvenusiam Papilėje.

Paragiuose keliautojai gėrėjosi rašytojų dviejų seserų Ivanauskaičių, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, - tėvo Nikodemo ir jo tėvų sodintu parku, išlikusiais dvaro trobesiais. Gyvenamojo namo dalyje ir mansardoje smalsiai apžiūrėjo nuotraukas, knygas, dokumentus, išlikusius ir restauruotus autentiškus baldus, skanavo šeivamedžių arbatą.

Ekskursantai naujo sužinojo arba pasikartojo apie krašto istorinius įvykius. Gidės pasakojimo klausėsi po atviru dangumi Akmenės miesto aikštėje. Akmeninėje skulptūrinėje akmenų kompozicijoje atskleista krašto istorija pradedant nuo seniausių laikų. Gidė plačiai papasakojo, kokios šio krašto asmenybės kūrė Lietuvos istoriją.

Stabtelėta prie Akmenės miesto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės vardu pavadintos Onos Šimaitės bibliotekos ir išgirsta apie jos veiklą. Keliautojai iš Šv.

Graži ir savita Akmenės gamta - čiurlenantys upeliai, šviežia, vešli augmenija, akmenys - paryškino gidės pasakojimus.

Keliautojai lankėsi Akmenės miesto pušyne įkurtame gamtos ir kultūros parke, klausėsi apie jame esančių skulptūrų siužetus, su nuostaba apžiūrėjo unikalią akmeninę estradą.

Gyvos gamtos ženklų aptikta ir krašto muziejuje. Ten įrengtame stikliniame namelyje plazda keliasdešimt tropinių drugių, kurių lėliukės atkeliauja iš tolimiausių pasaulio šalių. O ką jau bekalbėti apie muziejaus drugelių ekspoziciją! Tai dieninių drugių kolekcionieriaus B. Izenbeko dovana.

Kadangi ekskursijos diena kalendoriuje buvo pažymėta kaip deivės Mildos diena, jai iš anksto pasiruošė gimnazistė Laura Jarmalaitė, besigilinanti į lietuvių mitologiją. Jos pasakojimas ir piešinukai apie Mildą sudomino keliautojus. Tai buvo prasminga ekskursijos kadencija.

Vėžaičių seniūnija

Vėžaičių seniūnija, į kurios sudėtį įeina 33 kaimai su Vėžaičių, Maciuičių, Lapių, Girininkų, Antkopčio, Tilvikų stambesnėmis gyvenvietėmis, apima 16050 ha plotą.

Vėžaičių seniūnijoje gyvena apie penkis tūkstančius gyventojų. Seniūnijos centras - Vėžaičių miestelis.

Tai sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus. Miestelio istorija skaičiuojama nuo 1561 metų, kai kaimui buvo suteikta privilegija su apribojimais.

Gyvenvietė yra už 5 km į rytus nuo Gargždų, prie senojo Žemaičių plento. Jos kraštovaizdį paįvairina pratekančių dviejų Minijos intakų - Skinijos ir Gerdaujos upelių vingiai.

Vėžaičių kaimo, XVIII amžiaus pabaigoje tapusio bažnytkaimiu, istorija neatsiejama nuo Vėžaičių dvaro, nulėmusio gyvenvietės augimą, istorijos. Dvaro klestėjimo ir nuosmukio periodai turėjo tiesioginės įtakos gyvenvietės socialinei-ekonominei raidai, nes iki pat XX amžiaus pradžios dvaro sodybos užstatymas sudarė Vėžaičių gyvenvietės užstatymo branduolį.

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vyksta žemės reforma, kurios metu išparceliuota didžioji dalis dvaro, dalis dvaro žemės, sugriauti ir sunaikinti kai kurie pastatai.

Intensyvi pokario gamybinė ir mokslinė-tiriamoji žemės ūkio veikla lėmė, kad Vėžaičių gyvenvietė labiausiai išsiplėtė nuo XX amžiaus pradžios.

Vėžaičių istorinė raida plačiai nušviesta istorikės J. Valančiūtės 2010 m. išleistoje knygoje „Vėžaičiai - istorinė apybraiža“.

2011 m. sukurtas miestelio herbas (dailininkas R. Lankytinos vietos ir kultūros paveldo vertybės - saugomi kultūros paveldo paminklai - Kalniškės, Maciuičių, Gerduvėnų, Lapių piliakalniai.

Vakaruose seniūnijos teritorija ribojasi su Minijos upės senslėnio kraštovaizdžio draustiniu. Vaizdingas Minijos upės slėnis yra pamėgta baidarių turizmo vieta, veikia kaimo turizmo sodybos.

Seniūnijoje yra poeto Butkų Juzės gimtinė Pažvelsio kaime, Kryžius su Rūpintojėlio bareljefu ir religiniais simboliais Tilvikų kaime, Vėžaitynės fašizmo aukų I ir II vieta-kapinės (žydų žudynių vieta ir kapas), Vėžaičių buvusio Volmerio dvaro sodyba su parku, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas ir jame atidaryta Kalkinimo mokslinis muziejaus parengta ekspozicija, atskleidžianti Vėžaičių istorinės praeities fragmentus, Vėžaičių Šv. Kazimiero Išpažinėjo katalikų bažnyčia, kuri buvo pastatyta 1784 m.

Seniūnijoje yra dvi pagrindinės mokyklos, viena pradinė ir 1 pagalbinė mokykla, 1 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, Vėžaičių kultūros centras, kuris jungia 4 kultūros namus, 1 ambulatorija, 3 med. punktai, 4 bibliotekos, paštas, LAMMC Vėžaičių filialas, UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ autoserviso įmonė.

2 lentpjūvės, žvėrelių augintojai UAB „Sinsila“. Žemdirbystę plėtoja ūkininkai G. Lapinskas, V. Kaušys, Z. Šauklys, S.

Seniūnijoje įsikūrusios 8 kaimų bendruomenės Antkopčio, Girininkų, Brožių, Lapių, Tilvikų, Vėžaičių, Ežaičių, Maciuičių-Kalniškės, kurios suaktyvino seniūnijos gyventojų kultūrinę, socialinę veiklą.

Bendruomenės ruošia projektus, organizuoja pavasarines talkas, gražina ir puoselėja savo gimtąjį kampelį.

Lietuvos etnografiniai regionai

Ką dar galima pamatyti Lietuvoje?

Piliakalniai, pažintiniai takai, atodangos ir Jūros (tačiau ne Baltijos, o upės, pavadinimu Jūra) panoramos - gamtos mylėtojai Tauragės krašte tikrai nenuobodžiaus. Pagramančio regioniniame parke telkšo Plynoji aukštapelkė, kuri, pasak legendų, atsirado kadaise toje vietoje nuskendus dvarui.

Tauragės centre pasitiks didinga 19 a. Pagėgių apylinkėse keliautojų dėmesį nuo seno kausto legendomis apipintas Rambyno kalnas, nuo kurio atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuną ir kitą jo krantą, kuriame boluoja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Kucuose, Bitėnuose ir Mociškiuose nustebins baltųjų gandrų kolonija, pripažinta pačia didžiausia Lietuvoje.

Vasarą Bitėnų gandrų kolonijos gyvenimą galima stebėti iš arti. Tam yra pritaikytas specialus monoklis, vaizdą didinantis 60 kartų. Turbūt nereikia nė sakyti, kad ši pažintinė atrakcija labai patiks mažiesiems keliautojams. Būtent jame įrengti net keturi apžvalgos bokštai, kuriuos itin pamėgo Lietuvos keliautojai.

Pirmasis apžvalgos bokštas įrengtas Nemuno vingyje ties Ragaine. Toliau vykdami 9 km žvyrkeliu Šereiklaukio kaimo link, pasieksite antrąjį apžvalgos bokštą. Trečiasis apžvalgos bokštas įrengtas koplyčkalnyje, todėl norint jį pasiekti nuo pagrindinio kelio teks nukrypti apie 500 m. Ketvirtasis apžvalgos bokštas įrengtas Vilkyškių miestelio vakariniame pakraštyje.

Jurbarko apylinkės žavi šalia vingiuojančio Nemuno vingiais ir slėniais, paupyje dunksančiais ilgamečiais dvarais ir pilimis. Aplankykite autentiškiausią 17-18 a. Išsiilgusiems įspūdingų panoramų, būtina užkopti į neaukštus, tačiau įspūdingą kraštovaizdį atveriančius Veliuonos piliakalnius.

Lankydamiesi prie Viešvilės žuvitakio būkite atidūs - gali būti, kad pavyks išvysti rausvapilvę lašišą. O jeigu žuvys nedomina, galbūt sudomins netoliese įrengta maudykla, tapatinama su žuvų poilsio baseinu. Atsigaivinę žuvitakyje, čia pat galite leistis į žygį Viešvilės pažintiniu taku, kuris Viešvilės apylinkėmis driekiasi 4 km.

Šilalės apylinkes juosia krūva kalvų ir piliakalnių (jų čia virš 30!), nuo kurių atsiveria vienas už kitą gražesni vaizdai. Kraštas puikuojasi didingais miškais, kalvomis, slėniais, upėmis: Aitra, Lokysta, Akmena. Viena gražiausių - upė Jūra. Šilalės krašte būtina aplankyti pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje - Baublius. Muziejų išskabtuoto ąžuolo kamiene 1812 m. Taip pat svarbu užkopti į aukščiausią Žemaitijos kalvą, esančią virš jūros lygio 234 m. - Medvėgalį. Ne mažiau įspūdingas ir Aukštagirės kalnas. Tai - aukščiausia Aukštagirės geomorfologinis draustinio kalva (apie 215 metrų).

15 kilometrų nuo Tauragės, vaizdingame Akmenos upės slėnyje, tarp dviejų piliakalnių įsikūręs Pagramančio miestelis, priklausantis Mažonų seniūnijai.

Pagramantis vienas iš didesnių seniūnijos miestelių. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia turi liaudies architektūros bruožų, kurie būdingi žemaitijai. Pagrindinis altorius statytas 1773 metais ir išlikęs iki šių dienų.

Pagramančio kraštas iš tiesų gali didžiuotis garsia ir šlovinga savo istorija, priklausančia Karšuvai, kuri buvo Vakarų Žemaitijos dalis. Karšuvos ribos ėjo per Pagramantį. XIII a. Karšuva buvo žymi ir svarbi Lietuvos sritis, turėjusi įtvirtintas pilis, piliakalnius.

Su Pagramančio krašto vardu yra susiję nemažai garsių žmonių. Savo laiku Pagramantis garsėjo knygnešiais. Gimęs ir užaugęs garsus knygnešys Jonas Mažeika, tai vienas seniausių kaimo šviesuolių. Pagramantyje gyveno iki 1923 m., vėliau išsikėlė į Tauragę. Mirė 1961 metais.

Turime didžiuotis savo kalbininku Petru Joniku išgarsinusiu savo kraštą gimtąja „Pagramančio tarme“. Petras Jonikas gimė 1906 metais greta Pagramančio , Antringių kaime, dabartiniame Ringių kaime. 2006 metais minėjome 100 -asias gimimo metines. Pastatytas koplytstulpis prie namo kuriame gimė ir gyveno kalbininkas.

Gimė ir užaugo, išbraidė Akmenos upės pakrantes, tai balsingasis dainininkas, operos solistas Juozas Mažeika. Dainavo didžiosiose Europos teatrų salėse. Mirė 1976 m.

Pagramantiškiai ir šiais laikais gyvena aktyvų gyvenimą. Vis daugiau žmonių pasiruošusių, kad kraštas suklestėtų. 2005 metais birželio 16 dieną įregistruotas Pagramančio bendruomenės centras „Gramančia“.

Bendruomenės tikslas vienyti Pagramančio krašto gyventojus ir iš jo kilusius žmones, ugdyti gyventojų bendruomeniškumą, rūpintis bendruomenės gerove: apginti jų teises, palaikyti ir plėtoti infrastruktūrą, plėtoti kaime kultūrinį ir sportinį gyvenimą.

Neabejingi bendruomenės nariai organizuojamoms talkoms, žymių kraštiečių jubiliejams, įvairiems renginiams. Advento popietė Pagramančio bibliotekoje.

Bendruomenės nariai kartą per mėnesį renkasi į susirinkimus, kurių metu svarstomi aktualūs klausimai, rašomi projektai. Jau du metus iš eilės bendruomenės nariai organizuoja Kūčių vakarą, Pagramančio parapijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje. Prieš šventes puošiama eglutė prie bažnyčios, organizuojamas šventinis eglutės įžiebimas. Kūčių vakarą po Šv. Mišių bendruomenės nariai skaito eiles, gieda bažnytinis choras.

Pagramančio bendruomenės nariai kas met prieš adventą organizuoja susitikimą-vakaronę su kaimo žmonėmis. Vakaronės metu pateikiama ataskaita apie nuveiktus darbus, aptariami ateities planai, apdovanojamos pavyzdingai tvarkomos sodybos.

Pagramančio kraštas turtingas tyrinėjimo objektais ir istorija su dar nevisai atskleistais gyvenimo etapais.Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais Pagramantis buvo dvaras. Jo savininkas - Jonas Domininkas Lapacinskis, žemaičių vyskupas. 1774 m. pastatė medinę bažnyčią. Pagramančio parapijos Švč. Valančiaus laikais Pagramantyje veikė parapijinė mokykla, kurią 1853m lankė 10 mokinių.

Pagramantyje veikia 4 medžio apdirbimo įmonės, automobilių remonto, siuvimo įmonė, kultūros namai, Pagramančio RP lankytojų centras, paštas, med.punktas, biblioteka. Pagramančio bibliotekoje veikia viešojo interneto centras, kurio gali naudotis visi gyventojai. Gyvena Pagramantyje 877 gyventojai.

Pagramančio kraštas iš tiesų gali didžiuotis nuostabia gamta. Siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santaką, slėnius, piliakalnius ir miškų kraštovaizdį 1992 metais buvo įkurtas Pagramančio regioninis parkas. Vieni iš svarbiausių kultūros paveldo vertybių, tai piliakalniai. Šiame parke stūkso net aštuoni su skirtingais vaizdais, struktūra ir legendomis.Upių vingiuose nuostabaus grožio atodangos. Miškų ir upių draustiniuose įrengti keturi pėsčiųjų pažintiniai takai.

Žemiau pateikiami kiti lankytini objektai:

• Kartupėnų piliakalnis
• Šilinės botaninis draustinis
• Raudonės parkas
• Jurbarko piliakalnis-Bišpilis
• Kalnėnų piliavietė, vad.
• Gudirvės akmuo
• Gaidėnų ežeras
• Andriejaičių ąžuolas
• Norberto Paškevičiaus parkas
• Antininkų ąžuolas
• Aukštagirės apžvalgos bokštas (15 metrų aukščio)
• Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų-dviračių takas
• Kaltinėnų dvasingumo parkas
• Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas
• Sietuvos kūlgrinda
• Dievyčio ežeras
• Aukuro (Šv.

Žemiau pateikiama lentelė su lankytinais objektais:

Šis regionas tikrai turi ką pasiūlyti kiekvienam keliautojui, norinčiam pažinti Lietuvos gamtą ir istoriją.

tags: #lakstingalu #slenis #sodyba