Regeneracinė žemdirbystė bei su ja susijęs poilsis - t. y. Lietuvoje prasidėjo kaimo turizmo sezonas. Tačiau svarbus visuotinis pradžios akcentas - akcija „Atviros dienos kaime“. Jį skelbia akcija „Atviros dienos kaime“. Šiame miestiečių viliotinyje į kaimą dalyvauja ne tik platus kaimo turizmo sodybų, bet ir ūkininkų, kaimo bendruomenių, kitų paslaugų teikėjų sąrašas.
Šiemet gegužės 19-21 dienomis visi norintieji praleisti įsimintiną laiką kaime buvo kviečiami aplankyti įvairiuose Lietuvos kampeliuose esančius ūkius, muziejus, dvarus, bendruomenių centrus, sodybas, amatininkus ir kitus įdomius objektus. 2025 m. gegužės 23-25 dienomis Lietuvos kaimo turizmo asociacija jau devintąjį kartą organizuos tradicinį renginį „Atviros dienos kaime“.
Kaimo Turizmo Sodybų Gyvenimas
Kaimo turizmo sodybos jau atlapojo duris: laukia poilsiautojų. Šventės - tikras darbymetis kaimo turizmo sodybų šeimininkams. Ne išimtis ir Paulius Arasimavičius, kuris valdo net tris sodybas Veiverių seniūnijoje (Prienų r.).
Jau nieko nebestebina, kai jauna šeima, palikusi miestą, jame turėtus gerai apmokamus darbus, nusiperka sodybą kaime ir įsikuria kur nors tarp miškų ar laukų viduryje. Jau šešti metai, kai iš Vidsodžio (Kelmės r.) kilusi Alma Šlimienė su vyru anglu Johnu Stevenu Quantrillu iš milijoninio Londono persikėlė į miškų apsuptyje paskendusį Galvydiškių kaimo vienkiemį netoli Šaukėnų. Naujieji Merkinės gyventojai save vadina užeiviais, ir dėl tokio savo statuso nekompleksuoja.
Visas kiemas skamba nuo krykštaujančių vaikų. Jie leipsta juokais, kai arkliai savo šiurkščiais liežuviais brūkšteli per jų delniukus, pilnus grūdų ar kitų gėrybių. Vaikai straksi ir su mažiukais olandų veislės dekoratyviniais ožiukais, su šiokiu tokiu atsargumu apžiūrinėja alpakas. Utenos žirgyno šeimininkas Leonardas Rinkevičius sako, kad šią veiklą pradėjo, kai ėmė pasigesti bendravimo su žmonėmis. Prieš metus pasakojome jums apie „Gintarinę pasagą“ - Daičiūnų kaime įkurtą žirgyną ir ten vykstantį gyvenimą. Dar nesibaigus ganiavos sezonui (jis tęsis iki vėlyvo rudens), kai žirgai laisvai lekioja pievomis, vėl ten apsilankėme.
Vos 20 minučių važiavimo nuo Vilniaus, ir atsiduri mažame tykiame kaime, kurio pavadinimas keistokas - Naujoji Rėva. Kadaise šios apylinkės garsėjo samane. Sako, kad jos įsigyti važiuodavo iš viso Vilniaus - ne tik taksistai, bet ir su nelegalia veikla turėję kovoti milicininkai.
Sezoniškumas ir Aktyvus Poilsis
Lietuvos kaimo turizmui būdingas sezoniškumas - dauguma apgyvendinimo paslaugas teikiančių šalies kaimo turizmo sodybų dirba šiltuoju metų laiku. Regionų gyvybingumo mažėjimas - problema, aktuali visoms valdžioms ir partijoms, beveik visoms šalies savivaldybėms, ypač toms, kurios nutolusios nuo didelių miestų. Gamtos sezoninės permainos keičia vasariškų dienų ritmą - aktyviai praleidus vasarą, jau norisi šiltos pastogės ir sėslumo. Pasibaigus kelionių metui, atslūgo ir kaimo turizmo veiklos įkarštis.
Tačiau dabar, jau gegutei užkukavus, prasideda masinis turizmas. Aktyvaus poilsio ir adrenalino mėgėjams pasiūlymų kaime nestinga - tik rinkis. Yra kas veikti ir ne sezono metu. Sako, kad nepaprastų įspūdžių suteikia važiavimas ledu ar plaukimas upe žiemą. Vis daugiau turistų Lazdijų rajoną renkasi kaip aktyvaus poilsio kraštą.
Iniciatyvos ir Naujovės
Išgirdęs šio kaimo, esančio Varėnos rajone (Valkininkų sen.), pavadinimą, daugelis pirmiausia prisimena, kad tai sūrininkų kaimas. Juk kaip tik čia gimė Lietuvoje unikali iniciatyva - neformalus sūrininkų susivienijimas. Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) produkto ženklas skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus turizmo plėtros šioje saugomoje teritorijoje. Lietuvos kaimo turizmo sektorius, paslaugų teikėjus telkianti Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) siekia aukščiausių kokybės standartų.
Lapričio 7 d. Trakų rajone įvyko konferencija „Kulinarinis turizmas - pridėtinė vertė kaimo turizmo versle“, kuria uždarėme 2024 m. Tarptautinėje turizmo ir kelionių parodoje „World Travel Market London“ (WTM) Lietuvai įteiktas „Lonely Planet“ apdovanojimas. 1992 m. pristatytas ES ekologinio ženklo logotipas tapo kokybės simboliu tai produkcijai, kuri atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus.
| Rodiklis | Pokytis |
|---|---|
| Ramaus poilsio sodybos | Sulaukė 10-20 proc. daugiau lankytojų |
| Renginių sodybos | Sulaukė 30 proc. daugiau lankytojų |
Nuo liepos 1-osios pasikeisianti atvykstančių turistų registracijos tvarka, kuri, esą, turėtų padėti suskaičiuoti turistus ir užtikrinti saugumą, apgyvendinimo paslaugos teikėjams kelia galvos skausmą. Jų nuomone, naujų reikalavimų įgyvendinti nebus įmanoma, kaip ir pasiekti išsikeltų tikslų.
Metų metus trukę svarstymai dėl leidimo legalizuoti naminę degtinę rekreaciniais tikslais pernai lapkritį baigėsi Seimo pritarimu. Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Net 449 kartus bandytas pakeisti, 65 kartus jau pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas - vėl Seimo darbotvarkėje. Naujomis pataisomis darkart bandoma normalizuoti naminės degtinės gamybą.
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas.
Tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2025“ atidarymo ceremonijos metu Vilniuje paskelbti „Turizmo sėkmingiausieji 2024“. Šveicarijos kalnuose gaminamas absentas „Žalioji fėja“ švenčia savo jubiliejų - lygiai prieš 20 metų vėl buvo įteisinta jo gamyba, o šia proga bus atidaryta nauja spirito varykla rekonstruotame žirgyne, be to, tokią veiklą remia ir specialus kalnų gyventojų palaikymo fondas.
Finansų ministerija palygino savivaldybes pagal visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų. Vidą Domarkienę veikiausiai sutiktumėte apsilankę Asvejos regioninio parko lankytojų centre, kuris įsikūręs Dubingiuose (Molėtų r.), buvusioje smuklėje. Ponia Vida yra ne tik šio lankytojų centro administratorė, bet ir ūkininkė.